Stebuklai vyko ir vyksta ne tik kažkur toli, bet ir čia pat, šalia mūsų. Tik ar mes apie juos žinome, ar pastebime, ar susimąstome, kokia mums parodyta Dievo malonė? (Jonas Laurinavičius)
Julija Kirkilienė
Nuo 2005 metų, kai į Vievio ir Kazokiškių parapijas tarnauti paskirtas kunigas Alfonsas Kelmelis, abiejose parapijose vyksta daugybė stebuklėlių, kuriuos žmonėms reikėtų pastebėti. Šį kartą rašysime apie naują didelį stebuklą – Švč. Mergelės Marijos stebuklingojo paveikslo restauraciją.
Tituliniai Kazokiškių atlaidai – ne Sekminės
Gal tik Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos parapija žino, kad Kazokiškėse tituliniai atlaidai yra ne didieji Sekminių, o spalio 7 dieną, skirti bažnyčios vardui paminėti. Šiais metais Kazokiškėse tituliniai atlaidai vyko tikrąją dieną – spalio 7-ąją, penktadienį – ir tam buvo neeilinė proga. Atlaidus parapijiečiai šventė prie restauruoto Didžiojo Altoriaus, o į bažnyčią po restauracijos sugrąžintas Švč. Mergelės Marijos stebuklingasis paveikslas. Iškilmingas šv. Mišias aukojo Kaišiadorių vyskupas J.E. Jonas Ivanauskas. Nors atlaidų pamaldos vyko eilinę darbo dieną, bet parapijiečių susirinko gausiai. Susirinko maldomis padėkoti Aukščiausiam už dar vieną stebuklą – restauruotą Švč. Marijos, kurios malonėmis garsėja Kazokiškės, paveikslą, pasidžiaugti atnaujintu altoriumi.
Garsusis Švč. Marijos paveikslas, pasak klebono A. Kelmelio, restauruotas buvo per tris mėnesius ir už tokią kainą, kokią parapija išgalėjo susimokėti. Kazokiškiečiai restauratorei skyrė daug gražių padėkos žodžių ir apdovanojo gėlėmis, o pati restauratorė kukliai kalbėjo apie savo darbą, nutylėjo net savo vardą. Bet, sako klebonas A. Kelmelis, prie paveikslo apie restauraciją pridėti visi duomenys, reikalingi restauruotam dailės paveikslui, aprašytos medžiagos, kuriomis paveikslas buvo restauruotas ir kt.
Apie stebuklingąjį paveikslą
Malonėmis garsėjantis Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos paveikslas įstatytas Kazokiškių bažnyčios didžiajame altoriuje. Primename, kad paveikslas – Neapolio stebuklingo Marijos Nugalėtojos paveikslo kopija. Studijuodamas Italijoje, dominikonų vienuolis Liudvikas Skickis 1669 m. paveikslą parsivežė į Lietuvą kaip ypatingą dovaną. Parvežtas į Lietuvą paveikslas pirmiausia buvo Paparčių vienuolynui priklausiusio Kazokiškių dvaro koplyčioje ir pirmuosius tris dešimtmečius plačiau nežinomas. Tik 1700 m., kai, anot Paparčių vienuolyno kronikininko, buvo restauruotas ir perkeltas į Kazokiškių bažnyčios didįjį altorių, jis pradėjo garsėti stebuklais. Tai nebuvo negirdėtas dalykas.
Nuo XVII a. pradžios restauruotas, ar tiksliau sakant, atnaujintas, paveikslas buvo savitai susakralintas, apgaubtas dėmesiu ir rūpesčiu, po šio akto paveikslai tarsi atsidėkodami imdavo garsėti kaip stebuklingi. Panašiai nutiko ir su Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos paveikslu: perkeltas į bažnyčią jis ima garsėti malonėmis. Vieni žmonės nuoširdžiai dėkodavo už suteiktą malonę, aukodavo votus, o kiti… Rankraštinėje stebuklų knygoje rašoma: „Ta Kazokiškių paveikslo stebuklingoji Motina su Sūnumi turėjo sidabrinius rūbus ir karūną, padarytus iš patirtų malonių ženklan dovanotų sidabrinių plokštelių. Bet 1743 m. prieš Kalėdas to sidabro votus savas pavaldinys, pasistatęs kopėčias, nuplėšė ir Skaruliuose žydui pardavė“. Remiantis šiuo pasakojimu, galima teigti, jog per keletą dešimtmečių sidabro votų už patirtas malones prie Kazokiškių bažnyčios paveikslo buvo suaukota tiek, kad buvo galima sulydyti iš jų paveikslui aptaisus, vadinamuosius sidabro rūbus.
Naujieji, mūsų laikus pasiekę, Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos sidabro rūbai, manoma, buvo pagaminti XVIII a. pabaigoje. Iškaldintos metalinės draperijos gaubia Švč. Mergelės galvą ir dengia visą kūną, išskyrus plaštakas. Aptaisas ištisai dengia ir Kūdikėlio Jėzaus figūrą, palikdamas atviras rankas ir pėdas. 2008 m. buvo aprašyti aplink paveikslą esantys votai, jų buvo daugiau kaip 50, daugiausia jų XIX a. II pusės. Paklausėme kunigo Alfonso Kelmelio, ar šiais laikais žmonės dar patiria Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos malonių. Kunigas patvirtino, kad tikrai patiria. Mūsų laikais paliudytas stebuklas nutiko maždaug prieš šešetą metų.
Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos su Kūdikėliu Jėzumi paveikslas tapytas ant drobės (109x 83), Dexiokratusa (gr.laikanti dešiniąja) ikonografinio tipo. Šio tipo ikonografijos atvaizduose Švč. Mergelė Marija Kūdikėlį Jėzų laiko ne kaire, o dešine ranka, o Jėzus rankoje laiko pasaulio rutulį arba Šventojo Rašto ritinėlį, arba abiem rankutėm laimina. Belieka tikėti, kad po šio restauravimo prie stebuklingojo Mergelės Marijos paveikslo įvyks dar ne vienas stebuklas, kuris bus įrašytas į naująją Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos stebuklų knygą.
Dar kartą apie Kazokiškių stebuklų knygą
Kazokiškių gyventojams nuo seno žinoma, kad bažnyčioje esantis Švč. Mergelės Marijos paveikslas stebuklingas. Toji žinia buvo perduodama iš kartos į kartą, kartais skelbiama bažnyčioje per pamaldas. Kas ir kada patyrė kokį stebuklą, nebuvo žinoma. Niekas nieko paliudyti negalėjo. Situacija pasikeitė, kai kun. Alfonsas Kelmelis, tvarkydamas bažnyčios archyvą, rado jame 300 metų saugotą rankraštį – Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos stebuklų knygą. Kad ta rankraštinė knygelė išliko, siaučiant karams, kad buvo išsaugota per visą sovietmetį – dar vienas tikras stebuklas. Istoriniuose šaltiniuose rankraštis laikytas dingusiu, net abejota, ar apskritai egzistavo (nors minimas ne vieno buvusio klebono užrašuose), vis dėlto jis buvo surastas bažnyčios archyve ir yra saugomas Vievio Šv. Onos parapijos klebono A. Kelmelio. Prie rasto rankraščio dirbo daug žmonių, kol jis buvo paruoštas spaudai. Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos parapijos užsakymu (adm. kun. A. Kelmelis), baigiantis 2017 m., viešoji įstaiga „Vorutos fondas“ išleido Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos stebuklų knygą, pavadintą „Kazokiškių Marija – Dievo malonės pilnoji“. Rankraštį išnagrinėjo, mokslinį tyrimą atliko, įvadinį straipsnį knygai ir vietovardžių bei asmenvardžių paaiškinimus, rodykles parengė menotyrininkė, Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto direktorė dr. Tojana Račiūnaitė. Jos nuomone, rankraštinė 1700–1784 m. Kazokiškių bažnyčios Švč. Mergelės Marijos stebuklų knyga – unikalus mūsų raštijos, kultūros ir dvasinio gyvenimo istorijos paminklas.
(Straipsnyje panaudotos ištraukos iš Albinos Sidaravičienės straipsnio „Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčia – stebuklas šalia mūsų“).