Nauja sveikatos apsaugos reforma: paslaugų gerinimas ar bloginimas?

Nauja sveikatos apsaugos reforma: paslaugų gerinimas ar bloginimas?

Julija Kirkilienė

Medikų bendruomenėse kunkuliuoja aistros dėl naujos sveikatos priežiūros paslaugų tinklo pertvarkos. Pertvarką medicinoje vykdo bene kiekviena nauja Sei­mo dauguma, bet medicinos paslaugomis nėra patenkinti nei pacientai, nei medikai. Dėl nau­josios pertvarkos nuomonę išsakyti gali visi, bet mažai kas tikisi, kad jų balsas bus išgirstas. Savivaldybės vadovai, gruo­džio 1 d. dalyvavę susitikime su Elektrėnų ligoninės medikais, pa­žadėjo panašius susitikimus organizuoti ir su kitų savivaldybės sveikatos įstaigų medikais, o gyventojai savo pasiūlymus gali teikti savivaldybės administracijoje.

Toks modelis

Naujasis ligoninės vadovas Žydrūnas Martinėnas iš ligoninės medikų sužinojo apie pūlinius jų darbe

Kaip ligoninės medikų susitikime su savivaldybės vadovais kalbėjo gydytoja Liudmila Kašuro, kažkodėl Lietuvoje vis ieškoma naujo sveikatos priežiūros modelio, ­užuot gerą modelį pasiskolinus iš kitų šalių. ­Susitikime medikai pasiūlė tokį modelį, kokį jiems pristatė ir savivaldybės vadovai: ligoninėje išsaugoti chirurginį skyrių ir reanimaciją, o visų kitų specialistų pagalbos ligoniams ieškoti reiktų gavus šeimos gydytojo siuntimą. Šeimos gydytojų paslauga pagal tą naująją reformą būtų išplėsta, ir prie kiekvieno šeimos gydytojo dirbtų ne viena, o dvi slaugytojos. Atsirastų nauja pareigybė – atvejo vadybininkas. Į sa­vivaldybės sveikatos įstaigų refor­mą būsią įtrauktos ir privačios įstaigos. Elek­trėnuose tokia įstaiga yra MediCa klinika. Taip būsiąs mažinamas šeimos gydytojų darbo krūvis. Prieš rašydamas siuntimą, šeimos gydytojas nuotoliniu būdu pasikonsultuotų su specialistais ir nutartų, kokios pagalbos ligoniui reikės. Dabartinėje ligoninės konsultacinėje poliklinikoje, kuri taptų savivaldybės Sveikatos centro dalimi, medikų specialistų būtų įdarbinama daugiau. Jei pacientas specialistų nerastų vietoje, arba abejotų jų darbo kokybe, pagalbos galėtų ieškoti ir kitose gydymo įstaigose. Savivaldybės vadovai, sakė, kad tariasi su Trakų savivaldybe ir Trakų ligonine, kad šie savo pacientus, kuriems reikalingos chirurgijos paslaugos, siųstų į Elektrėnus.

Pūliniai
Dėl tokių planuojamų pertvarkų tarp medikų užvirė aštrios diskusijos, išryškinusios medicinos pūlinius. Pirmiausia, ligoninės medikai nėra patenkinti šeimos gydytojų paslaugomis ir siūlė jiems paskaityti pareigybių nuostatus, kurių jie dabar nesilaiko. Pasak kalbėjusių medikų, šeimos gydytojams telefonu prisi­skambinti – misija neįmano­ma nei pacientams, nei kolegoms. Ypač esą sunku priskambinti MediCa klinikos gydytojams. Siuntimus specialistų konsultacijoms išrašo neaiškiai ir kartais be reikalo. O pacientai, negalėdami pagalbos gauti iš šeimos gydytojų, pasibaigus jų darbo valandomis, kreipiasi į ligoninės priimamąjį, kur vietoje gauna visus tyrimus ir pagalbą. Bet ligoninėje dirbantiems specialistams yra nustatytos konsultavimo kvotos, už kurių viršijimą Ligonių kasos nesumoka. Taip Ligonių kasos ligoninei esančios skolingos dešimtis tūkstančių eurų. Tiesa, susitikime dalyvavusi Socialinės paramos skyriaus vedėja Violeta Šimkūnienė ir jos pavaduo­toja, savivaldybės gydytoja Virginija Liepinytė Medeikė ligoninės vadovus užtikrino, kad už šių metų suteiktas paslaugas Ligonių kasos atsiskaitysiančios visiškai. Dar vienas pūlinys Sveikatos apsaugos sistemoje – medikų darbas per kelias įstaigas. Esą dažnai medikai, atidirbę valstybinėje Sveikatos įstaigoje, skuba į privačias įstaigas, kur pinigų turintys pacientai paslaugas gauna nelaukdami eilėse.

Ko reikia Elektrėnams
 Susitikime nebuvo užsiminta apie gydytojos Laimutės Mat­kevičienės pasiūlymą, kad Elek­trėnuose reikėtų vietoj chirurginio skyriaus kurti kardiologinį skyrių ar nors tartis su Santaros klinikomis dėl miokardo infarkto klasterio. Pasak gydytojos, mirtingumas nuo širdies kraujagyslių ligų savivaldybėje yra didžiausias, todėl skubi pagalba vietoje būtų labai reikalinga. Į redakciją skambino dvi skaitytojos, turinčios širdies ligų ir dažnai pagalbą gaunančios Elektrėnų reanimacijos skyriuje. Moterys sunerimusios, kad dabar tos pagalbos skubiai nebegaus, nes kol kas nuveš į Vilnių, kol Vilniuje sulauks priėmimo, pagalbos gali ir nebereikėti. Kita mūsų skaitytoja dalijasi savo nesena patirtimi, kad ji, pajutusi širdies darbo sutrikimus, buvo nuvežta į Elektrėnų skubios pagalbos skyrių. Ten ją apžiūrėjusi gydytoja pasakė, kad reikės palaukti, kol greitoji nuveš į Vilnių, nes dabar Elektrėnų ligoninė gydo covid‘u sergančius ligonius, todėl jos negali priimti. Ir ką jūs manote, tos greitosios reikėjo laukti apie penkias valandas, sėdint koridoriuje ant suoliuko. Dėkui Dievui, kad viskas baigėsi gerai, o kitą kartą gali taip ir nepasisekti – pagalbos nebereikės. Elektrėniškė gydytoja – kardiologė Audra Papaurelienė, nors jau nebedirba, bet širdies ligas išmano gerai. Ji mano, kad savivaldybė būtinai turėtų surasti galimybę išlaikyti nors minimalų lovų skaičių  kardiologiniam ar terapiniam  skyriui, kaip jį bepavadinsi. Bet su ūmiais širdies sutrikimais ligonis skubią pagalbą gauti privalo vietoje. Iki Vilniaus nuvežti žmogų ir su labai greitos pagalbos automobiliu  ne visada gali besu­spėti.    Elektrėniškis tarybos narys, dirbantis Vėžio instituto konsul­tacinės  poliklinikos skyriaus vedėju, dr. Arūnas Kulboka sako, kad šioje pertvarkoje svarbiausia neskubėti, viską gerai išsiaiškinti ir  apgalvoti,  nes skuboti sprendimai šiuo atveju nebūtų gerai. Abromiškių reabilitacinės ligoninės direktorius Vitalijus Glamba sako, kad apie jo vadovaujamos ligoninės planuojamą  pertvarką  jis pirmą kartą išgirdęs iš Sveikatos apsaugos ministerijos atstovių tarybos posėdyje. Daugiau jis jokios informacijos neturintis ir jos neieškantis, nes apie reabilitaci­nių lovų mažinimą ar didinimą reformos planuose nekalbama.

Ką daryti?

Naujasis ligoninės vadovas Žydrūnas Martinėnas iš ligoninės medikų sužinojo apie pūlinius jų darbe

Ligoninės naujajam direktoriui Žydrūnui Martinėnui, būsima pertvarka – tikras iššūkis. Jis atidžiai užsirašinėjo kiekvieną savo kolegų pasisakymą ir apibendrindamas kalbėjo, kad reikia ieškoti būdų, kaip paslaugas pagerinti, išlaikant tai, kas pasiekta. Kaip tai padaryti, nekalbėjo. Meras Kęstutis Vaitukaitis informavo, kad Greitosios medicinos pagalba bus centralizuota ir savivaldybei nebereikės ja rūpintis. Abromiškių reabilitacinė ligoninė taip pat galimai nebeliks savivaldybės įstaiga. V. Šimkūnienė įtikinėjo medikus, kad pertvarkos pagrindiniai tikslai esą kokybė ir galimybė paslaugas gauti vietoje. Kartu su sveikatos apsaugos reforma bus vykdomos ir kitos reformos. Pavyzdžiui, vykdant slaugos ir palaikomojo gydymo reformą bus mažinamas lovų skaičius, o slaugos pa­slaugos teikiamos ne tik ligoninėse, bet ir namuose. Į Vievio slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės pastatus investuoti savivaldybė jau nebežada, nes ji vis tiek būsianti uždaryta. Administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius dar kartą informavo, kad pertvarką iniciavo Sveikatos apsaugos ministerija, o savivaldybės specialistams iki gruodžio 10 dienos reikia užpildyti lentelę, kiek savivaldybėje planuo­jamoms reformoms reikėtų lėšų. Apie būsimas reformas savivaldybės vadovai stengiasi kalbėtis ne tik su medikais, bet ir su gyventojais, kurie nėra aktyvūs. Palikti sveikatos priežiūrą savivaldybėje tokią, kokia yra, reikštų, kad sveikatos apsaugos sistemai savivaldybėje papildomų lėšų nereikia. Buvo nuomonių, kad geriausia sveikatos priežiūros sistema buvusi anksčiau, kai visi gydy­tojai priklausė vienai įstaigai ir tar­pusavyje visada susikalbėdavo.

Vardan liaudies

V. Šimkūnienė įtikinėjo medikus,
kad pertvarkos pagrindiniai tikslai esą kokybė ir galimybė paslaugas gauti vietoje

Ministerija, pristatydama reformą, kaip pastebėjo gydytojas Romas Sugintas, sakosi viską daranti liaudies vardan. Jų pertvarkos esmė esanti mažinti stacionarinių paslaugų (ligoninių) apimtis, o sutaupytas lėšas nukreipti į pirminę sveikatos priežiūrą, ambulatorinę pagalbą, dienos stacionaro bei slaugos paslaugas. Sveikatos priežiūros specialistus nukreipti į ambulatorinę ir dienos chirurgijos grandį. Šiuos pokyčius įgyvendinti ne per struktūrų pertvarką, o per paslaugų pirkimą (finansavimą), daugiau atsakomybės bei funkcijų perduoti slaugos personalui.
Sveikatos priežiūros paslaugų tinklo pertvarka vykdoma, siekiant sukurti atsparią grėsmėms ir atei­ties iššūkiams pasirengusią sveikatos priežiūros sistemą, būtina gerinti sveikatos priežiūros kokybę ir priei­namumą. Tai bus daroma pasitelkiant reikšmingas sveikatos priežiūros sistemos reformas – didinant sveikatos sistemos tvarumą ir atsparumą sukrėtimams bei įgalinant lanksčiau reaguoti į besikeičiančius aplinkos veiksnius ir demografinius pokyčius.
Susitikime dalyvavę gydytojai buvo nusiteikę pesimistiškai. Pasak jų, regionų sveikatos sistemą reikia sumenkinti, o didžiuosiuose centruose ją išplėsti. Žmonės vėl taps tų reformų aukomis, nebent šį kartą būtų kitaip. Dėl tų pertvarkų rajonuose dirbantys medikai bijo likti ir be darbo, ir be paslaugų. Nes jie irgi yra pacientai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami Video

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų