Nuo 1994 m. vienos knygų serijos „Versmės“ leidykla pradėjo leisti šimtatomę „Lietuvos valsčių“ monografijų seriją, skirtą Lietuvos regionų istorijai, tradicinei kultūrai, apylinkių kraštovaizdžiui, tautosakai, kalbai, įžymioms tų kraštų asmenybėms. Jau išleista 20 monografijų, spaudai rengiama dar 70.
Daiva ČERVOKIENĖ
Pernai pradėta ir monografija apie Elektrėnų savivaldybėje esančias Semeliškes – ne vien apie dabartinę seniūniją, o tarpukario metais buvusio valsčiaus teritoriją, kuri buvo daug didesnė, apėmė ir Beižionių seniūniją, ir nemažai Pastrėvio, Aukštadvario, Trakų seniūnijoms priklausančių kaimų. Nemažą šios teritorijos dalį, kone iki pačių Semeliškių, dabar apima Aukštadvario regioninis parkas.
Retas Lietuvos valsčius savo teritorijoje turėjo net keletą bažnytkaimių ir parapijų. Buvusio Semeliškių valsčiaus teritorijoje yra dvi bažnyčios – Šv. Lauryno Semeliškėse bei Šv. Kryžiaus Išaukštinimo Beižionyse.
Keletas istorijos faktų
Nemažai kraštiečių žino, kad Semeliškių gyvenvietės pavadinimas kildinamas nuo prūsiško Samilio vardo, ji įkurta apie 1276–1283 m., kai didysis kunigaikštis Traidenis čia leido apsigyventi nuo kryžiuočių pabėgusiems prūsams ir vakariniams lietuviams. Kiek mažiau kas žino, kad miestelis (Semiliski) jau buvo pažymėtas T. Makowskio 1613 m. Amsterdame išleistame pirmajame originaliame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje.
Kone 40 vietovių Semeliškių valsčiaus teritorijoje įvairiu metu yra buvę dvarų ir palivarkų centrų. Dauguma jų buvo nedideli ūkiai su pagalbiniais pastatais ir mediniais rūmais (pvz., Raipolis, Montigailiškės, Pastrėvys), tačiau būta tikrų aukštosios kultūros židinių su savita architektūra, jaukiais sodais ar parkais. Vienas įspūdingiausių – kadaise Riomeriams priklausęs Daugirdiškių dvaras. Deja, vietoje XIX a. 2-oje pusėje buvusios kelių tūkstančių hektarų latifundijos su rūmais, keliolika kitų pastatų, tarp jų – žymaus architekto Tomo Tišeckio projektuotu svirnu vaizdingoje Monio ežero saloje, vėliau paverstu spirito varykla, tepamatysime dilgėlių sąžalyną, geriausiu atveju – griuvėsius.
Dvi ekspedicijos ir prašymai kraštiečiams
Siekdama surinkti ir aprašyti kuo daugiau faktinės medžiagos, „Versmės“ leidykla pernai liepą organizavo tiriamąją monografijos autorių ekspediciją į Semeliškes ir buvusio valsčiaus apylinkes. Jos dalyviai – istorikai, kraštotyrininkai, žurnalistai, sociologai, kalbininkai – lankėsi įvairiuose kaimuose, susitikinėjo su vietos gyventojais, užrašinėjo prisiminimus, rinko informaciją, nuotraukas, archyvinę medžiagą būsimai monografijai.
Pasak etnografų, Semeliškių krašte išliko dar daug archaikos. Renkantys medžiagą apie bitininkystę dar matė ir kelminių avilių, apie audimą – ne tik saugomas lovatieses ir austus nėriniais puoštus rankšluosčius, bet ir tebeaudžiančių moterų. Gamtininkus labai nudžiugino vietinių žmonių iniciatyva gražius riedulius paskelbti gamtos paminklais.
Semeliškes galima vadinti išskirtinai daugiataučiu valsčiumi, kuriame taikiai sugyveno lietuviai, lenkai, rusai, totoriai, karaimai ir žydai, juo ėjo Lietuvos ir Lenkijos demarkacinė linija, Šv. Lauryno bažnyčios rūsiai – netyrinėti, jos varpinėje kabo seniausias Lietuvoje varpas, apylinkėse gyvena duoną kepančių, ligas užkalbančių ir audžiančių moterų, kartais su mirusiaisiais tebeatsisveikinama raudomis – žodžiu, yra daug įdomių mokslininkų ir etnografų dėmesio ir įamžinimo vertų dalykų.
Kadangi per pirmąją ekspediciją nepavyko aprėpti visko, šiemet nuo birželio 27 iki liepos 3 dienos vyks antra tiriamoji „Semeliškių“ monografijos sudarytojų kompleksinė ekspedicija, kurioje dalyvaus 20 istorikų, etnografų, kalbininkų, gamtininkų, vietos šviesuolių. Prašome žmonių nebijoti (jie vaikščios įsisegę ekspedicijos dalyvių ženklelius) ir padėti savo prisiminimais, pasakojimais, drauge pavartyti senus nuotraukų albumus, prisiminti krašto istoriją, senuosius amatus ir papročius ir tradicijas.
„Versmės“ leidykla maloniai kviečia atsiliepti Semeliškių, Pastrėvio, Beižonių, Bagdanonių, Bijūnų ir jų apylinkių žmones, turinčius įdomios informacijos, nuotraukų ar tiesiog patarimų, pasiūlymų – labai lauksime Jūsų žinutės, laiško. Labai laukiame atsiliepiant žmonių, galinčių parašyti savo kaimo istorijas ar atsiminimus apie juos, savo kaimynus – tokių autentiškų rašinių būsimai monografijai labai trūksta.
Būsimos monografijos planas
Knygą rengia gausus autorių kolektyvas. Medžiaga renkama archyvuose, bibliotekose, daug įdomių netolimos praeities faktų, kalbos dalykų surinkta ekspedicijoje iš vyresnių kraštiečių atsiminimų. Didelio formato, daugiau kaip 1000 puslapių, leidinys bus gausiai iliustruotas istorinėmis nuotraukomis ir žmonių portretais, taip pat spalvotais žemėlapiais. Knygoje bus aprašyta Semeliškių krašto istorija, švietimas, gamta, etninė kultūra, tarmė, senoji tautosaka, bus paaiškinta miestelių, bažnytkaimių ir kai kurių kaimų pavadinimų kilmė.
Monografija pateiks nemažai žinių apie krašto ekonominį gyvenimą, dvarus ir jų palivarkus, amatininkus, žydų bendruomenę, malūnus, krautuves, medicinos įstaigas, bibliotekas.
Leidinyje bus atskleistas tautinis sąmonėjimas, aprašomi šiame krašte vykusieji Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų įvykiai, pateikti tremtinių, politinių kalinių bei Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąrašai. Daug vietos skiriama pirmosios Nepriklausomybės dvidešimtmečiui, pokario metų pasipriešinimo kovoms, partizaniniam judėjimui, trėmimams į Sibirą, bus rašoma ir apie pasaulį nustebinusį Bražinskų pabėgimą iš buvusios Sovietų Sąjungos, jų bylos nagrinėjimą.
Atskirą skyrių sudarys rašiniai apie įžymius krašto žmones. Šis gamtos grožiu išsiskiriantis kraštas nedavė visai Lietuvai išskirtinai svarbių asmenybių, tačiau monografijoje aprašysime vietos įžymybes: Broniaus Stosiūno pėdsakus Semeliškėse ir Panevėžyje; šviesaus atminimo semeliškiečius: mokytoją ir rašytoją Marijoną Baranauskienę, lituanistę Ireną Černiauskienę, mokytoją fotografą Vytautą Monkevičių, aforizmų meistrą Adolfą Valatkevičių bei tebekuriančius krašto auksarankius, kraštotyros entuziastus, mokytoją pensininkę Vladislavą Kursevičienę, kunigą Joną Katulį, Valdorfo pedagogikos pradininkę Lietuvoje ir jos propaguotoją Danutę Oną Žilienę. Knygoje bus apžvelgtas ir dabartinis seniūnijos gyvenimas, kultūrinė veikla, švietimas, atsikuriantis žemės ūkis, verslai, kaimo turizmas.
Tikimės, kad bendromis pastangomis išleista knyga bus įdomi, turininga, žadins žmonių istorinę atmintį, meilę gimtinei ir savo šaliai. Tiesa, kadangi „Lietuvos valsčių“ monografijų serijos projektas nėra komercinis, be svaresnio kitų žmonių indėlio knygos nepavyks išleisti. Tad noriu paprašyti visų kraštiečių, kuriems brangios ir mielos Semeliškės, paremti monografijos išleidimą. Rėmėjų pavardes ir paaukotas sumas skelbsime leidyklos interneto svetainėje www.versmė.lt
Internetinėje laikraščio versijoje talpinamas ir numatomas monografijos SEMELIŠKĖS turinys (straipsnių planas). Turinčiuosius daugiau idėjų ir pasiūlymų prašome atsiliepti ir kreiptis į leidyklą ir monografijos sudarytoją žurnalistę Daiva Červokienę.
Žemiau pateikiamas leidyklos adresas bei kiti duomenys, kurių gali prireikti norint prisidėti prie „Semeliškių“ monografijos išleidimo.
Viešoji įstaiga „Versmės“ leidykla,
kodas 122732630,
Geležinkelio g. 6, LT-02100 Vilnius, telefonas ir faksas 8 52130623, leidyklos vadovo telefonas 8 698 20707, elektroninio pašto adresas leidykla@versme.lt, atsiskaitomoji sąskaita LT027290000005467101, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900.
Mokėjimo paskirtis: parama knygai „Semeliškės“.