Yra dalykų, kuriuos gera pamiršti. Pavyzdžiui, laikus, kai pokalbio piko metu mobiliuoju telefonu minutė kainuodavo daugiau kaip du litus. Arba reklamą, kviečiančią įsigyti telefoną su nuolaida… už 3200 litų. Taip pat ir abonentinį mokestį, kuris siekė kelias dešimtis litų, nesvarbu, ar naudojotės telefonu. Taip, tai sąlygos, su kuriomis dar ne taip seniai reikėjo sutikti norint naudotis mobiliuoju ryšiu. Laimei, laikai pasikeitė.
„Per pastaruosius dešimt metų mobilusis ryšys iš prabangos dalyko pavirto būtina paslauga kasdieniams gyventojų poreikiams. Jei prieš dešimtmetį mobilųjį telefoną turėjo kas trečias Lietuvos gyventojas, tai šiuo metu juo naudojasi devyni iš dešimties, įskaitant ir tuos, kuriems anksčiau mobilusis telefonas buvo sunkiai prieinamas – netgi pensininkus ir studentus, − sako rinkos tyrimų bendrovės SIC („Socialinės informacijos centras“) vadovė Jurga Verikienė.
Pasiūlė mažesnes kainas
Pasak pašnekovės, nors per dešimt metų visoje Lietuvos visuomenėje gausėjo mobiliojo ryšio vartotojų, itin sparčiai jų skaičius augo tarp kaimo ir mažųjų miestelių gyventojų – daugiau kaip 40 procentų. „Iš dalies tai lėmė mobiliojo ryšio tinklo plėtra – juk dar ne taip seniai ryšys veikė tik didžiuosiuose miestuose. Tačiau labiausiai Lietuvos visuomenės „mobilizaciją“ skatino kaina“, − teigia J. Verikienė.
Ženklus paslaugų pigimas buvo užfiksuotas tada, kai mobiliojo ryšio rinką „sudrebino“ žemas kainas ir paprastas bei visiems prieinamas paslaugas pradėjusi siūlyti „Tele2“. Vien šio ryšio operatoriaus atėjimas lėmė, kad paslaugų kainos netrukus žymiai sumažėjo.
„Tele2“ ėmėsi plėsti rinką, atvėrė jos galimybes nedideles pajamas turintiems vartotojams. Jiems buvo pasiūlyta maža kaina, gerokai pigesni telefono aparatai. Kiti rinkos dalyviai privalėjo reaguoti į tokias permainas – netrukus visos mobiliojo ryšio kainos ėmė kristi.
Prieinama visiems
„Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje brango daugelis dalykų. Augo maisto, nekilnojamojo turto, kuro kainos. Tačiau mobilusis ryšys nuolat pigo, − pastebi „Tele2“ vadovas P. Masiulis. – Ryšio paslaugos tapo prieinamos praktiškai kiekvienam gyventojui. Vartotojai suprato, kad ryšiu gali naudotis gerokai žemesnėmis kainomis ir, suprantama, ėmė klausti savęs: kam mokėti daugiau? Ypač, jei yra galimybė rinktis“, − sako pašnekovas.
Anot P. Masiulio, mobilusis ryšys iš prabangos dalyko tapo savaime suprantama būtinybe. „Iš šiuolaikinių technologijų būtų ne tiek daug naudos, jei jomis galėtų pasinaudoti vos vienas kitas gyventojas. Mažinant kainas pavyko pasiekti, kad mobilusis telefonas šiandien yra ne brangus ir įdomus žaislas, bet daugeliui tiesiog nepamainomas prietaisas“, − sako veiklos dešimtmetį mininčios bendrovės vadovas.
Kaip rodo 2010 m. atliktas SIC jungtinis „Omnibus“ tyrimas, net 50 proc. visų Lietuvos namų ūkių naudoja tik mobiliuosius telefonus.