„Aplink mano galvą čiulbėdama skraidė dar gyva liaudies daina, augo ir žydėjo papročiai, tikėjimai, anksti pradėjau dirbti visus darbus, kuriuos reikėjo dirbti žemės žmogui. Maudžiausi kalboje, virš kurios dar nekybojo grėsmingas kitos kalbos debesis. Kaip dabar suprantu, gyvenimas nebuvo lengvas. Lengvo gyvenimo ir nėra. Bet man atrodo, buvau laimingas“ – šiais žodžiais prasidėjo Kietaviškių bibliotekoje literatūrinė-muzikinė popietė „Vienas žodis – Lietuva“, skirta Kovo 11-ajai ir laisvės šaukliui, poetui Justinui Marcinkevičiui atminti.
Apie poeto gyvenimą, kūrybą, nuopelnus Lietuvai buvo parodytos skaidrės. Eiles skaitė Janina Černiauskienė ir Lilija Stasiulionienė. Širdyje giliai išnešiotas ir visiems iki skausmo gerai žinomas eiles „Tai gražiai mane augino laukas, pieva, kelias, upė…“ nufilmuotoje vaizdajuostėje skaitė pats J. Marcinkevičius. Visi susidomėję stebėjome taip priartėjusį prie mūsų poetą ir klausėmės širdžiai mielų eilių, o kartu ir pasidžiaugėme, kad amžių sandūroje mums teko laimė kartu gyventi su J. Marcinkevičiumi, padėjusiu ateiti Lietuvai į Nepriklausomybę.
Klausėmės patriotinių dainų apie Lietuvą, laisvę, tėviškę, stebėjome nuostabiai gražius gimtinės vaizdus. Maironio „Lietuva brangi“, J. Marcinkevičiaus „Lopšinė gimtinei ir Lietuvai“, K. Vasiliausko „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“ padainavome pačios renginio dalyvės. Apžiūrėjome literatūros parodą „Lietuvių poetai – laisvės šaukliai“. Prie arbatos puodelio dar ilgai kalbėjomės apie amžinas vertybes, dalijomės įspūdžiais. Renginyje dalyvavo seniūnė D. Cibulskienė, moterų klubo narės ir literatūrai prijaučiančios dalyvės.
Smagu, kad bibliotekos vedėja ir kultūrinių renginių organizatorė mus sukvietė į būrį ir suteikė galimybę dar kartą širdimi prisiglausti prie poeto J. Marcinkevičiaus gyvenimo ir kūrybos.
Joana Cibulskienė