Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba rugpjūčio 4 d. kreipėsi į Jus „Dėl bandymų nevykdyti Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartį dėl Kazokiškių sąvartyno uždarymo“. Tokį kreipimąsi paskatino Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento tarnautojų ir UAB VAATC atstovų skleidžiama dezinformacija apie tai, kad, nepaisant 2010 spalio 18 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo galutinės nutarties Kazokiškių sąvartyno byloje, sąvartynas veiks pagal priimtas atrankos išvadas ir/ar atnaujintus leidimus ir/ar naujai išduotus leidimus. Klaidinanti informacija pasiekė tokį lygį, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas nesibodi viešai daryti klaidinančius pareiškimus, už kuriuos atsakomybė tenka Aplinkos ministerijai, atsakančiai už aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimą. Akivaizdu, jog Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas nesuvokia, jog jis yra valstybės institucija, kuriai yra patikėtos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, poveikio aplinkai kontrolė ir priežiūra, tarp jų ir atliekų veiklos organizavimo, licencijavimo ir vykdymo priežiūra.
Tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Atsakingasis sekretorius A. Budriūnas
Atsakingos Lietuvos organizacijos, atkreipusios dėmesį į mūsų rugpjūčio 4 d. keliamas problemas, paprašė atsakingų institucijų jas išnagrinėti ir spręsti.
Rugpjūčio 17 d. LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetas suorganizavo Vilniaus regiono savivaldybių merų, Aplinkos ministerijos, Vilniaus Sąjūdžio ir Kazokiškių bendruomenės atstovų pasitarimą.
Pasitarime pirmuoju kalbėjęs akademikas A. Kudzys atkreipė dėmesį, kad nuo pat Nepriklausomybės paskelbimo institucijos, kuravusios atliekų tvarkymą, visą dėmesį nukreipė į sovietinius atliekų tvarkymo metodus ir atliekų laidojimo būdą, nerengė pasaulyje taikomų naujausių atliekų tvarkymo strategijų naudojant atliekų rūšiavimą ir deginimą. Milžiniškos lėšos buvo skirtos nerūšiuotų atliekų surinkimui ir laidojimui sąvartynuose. Sąjūdininkai atkreipė dėmesį, kad Kazokiškių sąvartynas buvo įrengtas pažeidžiant daugybę teisinių aktų ir paveldosaugos reikalavimų.
Merai atkreipė dėmesį, kad savivaldybėms sunku organizuoti atliekų rūšiavimą dėl lėšų stygiaus, o apskrities sąvartynas ne atpigino, o ženkliai pabrangino atliekų surinkimą, ir kad pinigai, skiriami atliekoms surinkti, būtų racionaliau panaudojami, jeigu už juos kiekviena savivaldybė galėtų įsigyti modernias rūšiavimo ir utilizavimo technologijas. Tada sąvartynui tektų priimti tik nedidelę dalį atliekų, likusių po rūšiavimo ir utilizavimo. Paaiškėjo, kad vietos savivaldybėms, kaip UAB VAATC akcininkėms, dar teks padengti UAB VAATC nuostolius ir didžiules skolas.
Dalyviams tapo aišku, kad milžiniškas lėšas akumuliuojanti Vilniaus regiono atliekų tvarkymo įmonė šias lėšas naudoja savo nuožiūra ir kilo įtarimų, kad reikėtų atlikti auditą dėl lėšų racionalaus ir efektyvaus panaudojimo.
Pasitarimo dalyviai vieningai pritarė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko J. Šimėno pasiūlymui sudaryti darbo grupę Kazokiškių sąvartyno eksploatacijos problemoms išsiaiškinti ir dėl 2010 spalio 18 d. Lietuvos Respublikos vardu priimto neskundžiamo sprendimo uždrausti eksploatuoti Kazokiškių sąvartyną ir teismo sprendimo (dėl sudėtingos ir sunkios situacijos) atidėti sprendimo vykdymą vieneriems metams, tai yra iki 2011 spalio 18 d.
Rugsėjo 3 d. Vilniaus Sąjūdžio taryba gavo aplinkos viceministro dr. A. Spruogio atsakymą (laišką pridedame) į Vilniaus Sąjūdžio tarybos rugpjūčio 4 d. kreipimąsi. Viceministras savo laiške, mūsų manymu, kai kuriose vietose neteisingai interpretavo Orhuso konvencijos paskelbtus dokumentus bei Lietuvos teismų ir teisės aktų vykdymą.
Viceministras savo raštu bando niveliuoti lendančius viešumon valstybės institucijų netinkamus veiksmus. Jis neteisingai rašo, kad Kazokiškių sąvartynas galės veikti toliau dėl neva tai 2011 metais priimtos atrankos išvados. Atkreipkite dėmesį, jog atrankos išvada yra skirta tam tikrų sąvartyno įrengimų modernizavimui. Gi teismas savo galutiniame sprendime paskelbė, jog Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, reikalingo eksploatuoti sąvartyną, išdavimas galimas tik atlikus planuojamos komercinės ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą.
Manome, jog atėjo laikas kelti klausimą dėl kai kurių Aplinkos ministerijos tarnautojų ir Vilniaus regiono vadovų atitikimo einamoms pareigoms ir netgi atsakomybės už pavestų funkcijų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Nesuprantama, kaip gali Vilniaus RAAD vadovas ir Aplinkos ministerijos atsakingas vadovas daryti pareiškimus, kad sąvartynui leidimas yra atnaujintas arba kad išduosime naują leidimą.
Yra du esminiai klausimai, kurių neišsprendus, negalimas joks tolesnis sąvartyno eksploatavimas: 1)planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos, 2)poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos, kurios privaloma sudedamąja dalimi yra sanitarinės zonos projektas. Deja, Aplinkos ministerija, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas ir Aplinkos apsaugos agentūra (institucijos, kurios atsakingos už atliekų tvarkymo strategijos įgyvendinimą) šiandien savo funkcijas vykdo aplaidžiai.
Todėl Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba kreipiasi į atsakingas valstybės institucijas su prašymu kardinaliai spręsti iškilusius klausimus operatyviai, racionaliai ir objektyviai, nenutolstant nuo valstybės tikslų ir visuomenės interesų pusiausvyros, o viceministro A. Spruogio laiške pateikiamą jo ydingą problemų interpretaciją vertinti kaip bandymą išvengti šių problemų sprendimo ir nukreipti nuo jų dėmesį.