Laisvi laisvoje šalyje

Laisvi laisvoje šalyje

Julija Kirkilienė

Vasaros renginių gausa šiek tiek sujaukė ir mūsų projekto „Prasmingi darbai vienija žmones“ planą. Todėl šį kartą be eilės puslapį skiriame Elektrėnų savanoriams, gynusiems ir visada pasiruošusiems ginti Lietuvos laisvę. Tai Elektrėnų 812-oji kuopa, Valstybės dieną šventusi organizacijos įkūrimo dvidešimtpenkmetį. Juk ar gali būti kas nors prasmingesnio, kaip saugoti ir ginti šalį, ar gali kas nors daugiau suvienyti žmones, kaip kelių kartų žmonių gyvenimai paskirti vienam tikslui – gyventi laisviems laisvoje šalyje.

Mūsų laikų didžiavyriai

projektPraėjęs ketvirtis amžiaus išretino 1991 metais susikūrusios savanoriškos krašto apsaugos tarnybos 812 Elektrėnų kuopos narių gretas, pakeitė gyvųjų plaukų spalvą ir sveikatą, bet sutvirtino tikėjimą, kad esame stiprūs ir verti gyventi laisvėje. Tas tikėjimas perduodamas patiems tarnaujant Krašto apsaugos sistemoje, per savanorių vaikus, dažnai besirenkančius kariškas profesijas, ar anūkus, nedvejojančius į Lietuvos kariuomenę tarnauti eiti savanoriais. Liepos 6 – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo – dieną Elektrėnuose iškilmingai pagerbti buvo tie, kas suprato ir dabar supranta, kad piliečio pareiga yra pasirūpinti atkurtos valstybės klestėjimu ir jos saugumu. Pirmųjų savanorių dalyvavimas Elektrėnų miesto visuomenės švietėjiškoje veikloje padėjo ne vienam jaunuoliui apsispręsti, o abejojančiam piliečiui priimti teisingus sprendimus. 1992 metų vasarą 12 kuopoje tarnavo per 50 savanorių, kurie aktyviai prisidėjo prie savo krašto stiprinimo, savo Tėvynės gynybinio pajėgumo didinimo. Pirmuosius 20 Elektrėnų savanorių šventės metu Nepriklausomybės gynėjų sąjungos pirmininkas Arnoldas Kulikauskis ir jo pavaduotojas Zigfridas Jankauskas apdovanojo Nepriklausomybės gynėjų medaliais. Štai jie, Elektrėnų didžiavyriai: Algis Zaloga (po mirties), Romutis Bernatonis (po mirties), Gintautas Akelis, Rimantas Rimkus, Aleksandras Klumbys, Viktoras Valiušis, Vytautas Markevičius, Vytautas Uogintas, Aloyzas Pranskevičius, Valdas Strasevičius, Gintaras Lingevičius, Rimas Griščenka, Saulius Peciukonis, Juozas Kaminskas, Vladas Sinkevičius, Eugenijus Maleckas, Bronius Pargaliauskas, Audrius Jurgelevičius, Povilas Indrulionis, Genadijus Navickas, Kęstutis Vitkauskas.

Meilės auginimas

Iš miesto aikštės jubiliejaus minėjimas perkeltas buvo į bibliotekos konferencijų salę. Savanorius salėje pasitiko Rūtos Vaičekonytės (smuikas) bei Rūtos Striškaitės (fortepijonas) atliekama muzika, Eisvinos Lapovaitės daina „Tai gražiai gieda“. Minėjimo metu savanoriams nuotaiką praskaidrino atlikėjos Monika Aliukonytė ir Kamila Šumskaitė. Renginį vedęs Gytis Balčytis susirinkusiems paskaitė pirmojo 812 Elektrėnų kuopos vado Gintauto Akelio prisiminimus, kad pirmieji savanoriai buvo vieni su kitais pažįstami, jo paraginti asmeniškai prisidėti prie atkurtos valstybės gynybos elektrėniškiai inžinieriai, darbininkai, mokytojai. Prisiminimais dalijosi ir pats pirmasis kuopos vadas Gintautas Akelis, ir savanoris Rimantas Griščenka. Vyrai apie 25 metų praeitį kalbėjo linksmai, kaip apie neramios jaunystės nuotykius. Tik akimirkai surimtėję ištarė: buvome naivūs idealistai, norėjome apginti valstybę, kuri tik kūrėsi, ir ačiū Dievui, kad viskas baigėsi gerai. „Ačiū, vyrai, už tai, ką Jūs darėte“,- sveikindami savanorius kalbėjo savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis ir Elektrėnų seniūnas Antanas Šalkauskas. Jie atminimo ženkleliais apdovanojo 44 savanorius. Minėjimą vedėjas baigė eilėmis: „Aš meilę Lietuvai tarytum medį auginu/ Nešioju savyje, kaip akį saugau./ Jo vaisių neparduodu – dalinu./ Arba keičiu, sutikęs tikrą draugą….“. Minėjimo dalyviams buvo parodytas „pusiau meninis, pusiau dokumentinis“ filmas apie Elektrėnų kuopos veiklą.

Jaunystės prisiminimai

akelisTie jaunystės prisiminimai dabar verti būtų detektyvinių romanų rašytojo plunksnos. Nors kuopa oficialiai įkurta 1991 m. gegužės 4 d., savanoriai ginti Tėvynę nuėjo per 1991 metų Sausio 13-osios įvykius, o kad bus reikalingi tėvynės gynimui, žinojo nuo 1990 m. kovo 11 d. G. Akelis kurį laiką kartu sportavo su Lietuvos kariuomenės organizatoriumi, buvusiu SSRS kariuomenės karininku Česlovu Jezerskiu. Vieną 1990 metų dieną jis kartu su tuometiniu Krašto apsaugos departamento (KAD) generaliniu direktoriumi Audriumi Butkevičiumi ir KAD II skyriaus inspektoriumi Vytautu Jonu Žuku susirado G. Akelį bendrabutyje, kur jis gyveno su žmona Rima. Tada Lietuvos kariuomenės kūrėjai pirmieji dziudo treneriui pasakė, kad vyrai, tikriausiai, bus reikalingi tėvynės gynimui. G. Akelis tapo pirmuoju neetatiniu KAD tarnautoju, kuriam buvo pavesta stebėti, kokie žmonės ateina į Sąjūdžio Elektrėnų skyrių, kuo galima pasitikėti.

O prasidėjus Sausio įvykiams, jie ir susirado sportininką Elektrėnuose. Tada G. Akelis, kartu pasiėmęs patikimą draugą, dziudo trenerį Kęstą Vitkauską, kartu su kauniečiais aktyvistais išvyko ginti Aukščiausiosios tarybos rūmų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų