„Lai neužsninga prisiminimų tyla bei vienišumo baimė…”

„Lai neužsninga prisiminimų tyla bei   vienišumo baimė…”
VILIJA DOBROVOLSKIENĖ
Faktai ir datos:
2002 m. priimta į Lietuvos Nepriklausomųjų rašytojų sąjungą.
2003 m. tapo LNRS V ir 2008 m. X vasaros poezijos švenčių diplomante.
Kūryba spausdinta 15 respublikinių ir savivaldybės almanachų. Pati autorė išleido net 19 knygų!
2000 metais kartu su bendraautore Danute Liutkevičiene išleido knygą – į pagalbą mokiniui ir mokytojui – „LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS TESTAI”. Tais pačiais metais išleido ir „LIETUVIŲ KALBOS UŽDUOTIS“.
2001 metais parengė 5-12 kl. moksleiviams skirtą knygelę „LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS UŽDUOTYS” .
2004 metais parašė lietuvių kalbos pratybų knygelę, skirtą pradinių 3 kl. moksleiviams.
Išleido poezijos knygą vaikams „MANO BROLIAI – MĖNESIAI” (5-12 kl. moksl.).
2003 m. išleista užduočių, testų bei diktantų knyga 5-12 kl. moksleiviams „MOKOMĖS SKYRYBOS“. Tais pačiais metais pasirodė su Aldona Augustinaitiene sudaryti „LIETUVIŲ KALBOS TESTAI 4 KLASEI“.
2005 metais išleistos 3 Vilijos ir Neringos Sodaitienės lietuvių kalbos testų knygelės 5-7 klasėms bei su mokytoja Laima Ručinskiene sudaryti „DIKTANTAI: 5-12 KLASĖMS“.
2006 – 2008 metais išleisti testai ir pratybos 8-10 klasėms.
2002 metais V. Dobrovolskienė išleido savo pirmąją poezijos rinktinę „IŠ ILGESIO TAS VAKARAS”.
Veikla:
Nuo 2001 iki 2012 metų vadovauja Elektrėnų savivaldybės literatų klubui „Strėva“, dalyvavo sudarant ir leidžiant literatų klubo kūrybos almanachus „LAIKO ŽENKLAI” (2003), „BRYDĖS“ (2007), „Minčių sodai“ (2009) „SAULĖTEKIO TOLIAI“ (2011). Juose spausdinami ir Vilijos eilėraščiai.
Labai originali Vilijos Dobrovolskienės knyga, tiksliau – dukros ir motinos poetinis pokalbis „Išeinu gyventi/Jums“. Pasirodo, kūryba – šios šeimos genuose. Mamai iškeliavus amžinybėn, Vilija, norėdama įamžinti jos atminimą, sumanė išleisti bendrą jos ir savo knygą – iš abiejų pusių skaitomą, atskirus pavadinimus turintį leidinį. E.Telišauskienės knygos „puselė“ pavadinta „Jums“, o V.Dobrovolskienės – „Išeinu gyventi“.
V. Dobrovolskienė organizuoja savivaldybės ir respublikinius literatų renginius – almanachų ir knygų pristatymus, literatų susitikimus su garsiais meno, literatūros, kultūros žmonėmis.
Vilijos draugių vaikai ir anūkai nuo mažų dienų skaito ir spalvina jos knygeles „ŽIEDŲ PASAKA“ (2009), „SKRUZDŽIŲ RŪMAI“ (2011) IR „ŽIOGO VESTUVĖS“ (2012).
Vilijos prisiminimų net tokią žiemą kaip ši tikrai neužsnigs, o vienišumo baimė išsigąs ir pabėgs, nes nuveikti darbai išgąsdins.

Jurgita Chmieliauskienė

Vilijos Dobrovolskienės eilėraščiai

TRIOLETAI

Tau savo delnuose sušildžiau
meilę-
Tokią švelnią, tokią žemišką.
Taip slėptą nuo visų.
Išsaugotą.
Tau savo delnuose sušildžiau
meilę.
Kad visada žinotum, jog
buvau.
Buvau tyra tyra. Balta šviesa
buvau.
Tau savo delnuose sušildžiau
meilę.
Tokią švelnią, tokią žemišką.
***
Taip kvepia duona ir medum
Tuose namuos, kur tu buvai.
Kur buvo šilta ir saugu po
dangumi tavų delnų.
Taip kvepia duona ir medum,
Kai grįžta vasara saulėta
Ir sužiba sidabro karoliukai
ant langų.
Taip kvepia duona ir medum
Tuose namuos, kur tu buvai.
***
Ir vėl būriuojasi gandrai.
Ir vėl rugpjūtis tyliai gęsta.
Kombainai jau linguoja. O
prie jų –
Ir vėl būriuojasi gandrai.
Retokas rūkas už gelsvų klevų.
Jurginai jau svarina galvas.
Ir vėl būriuojasi gandrai.
Ir vėl rugpjūtis tyliai gęsta.
***
Pasiilgau balto rogių kelio.
Pasiilgau siautulingo snaigių
šokio.
Kad Kalėdos linksmos
atkeliautų,
Pasiilgau balto rogių kelio.
Kad su viesulu Kalėdų senis
skrietų
Ir dalintų šypsenas ir juoką,
Pasiilgau balto rogių kelio.
Pasiilgau siautulingo snaigių
šokio.
***
Nenoriu būti banali,
Bet šiandien šitaip graudžiai
klykė gervės.
Žiūrėjau į jų skrydį iš toli.
Nenoriu būti banali-
Jų klyksmas tikras, be
apgaulės..
O tikras būti Tu gali?
Nenoriu būti banali,
Bet šiandien šitaip graudžiai
klykė gervės.
***
Rudenėja…
Vis retėja laiškai ir
skambučiai.
Rudenėja…
Ilgesys vis gilyn ir gilyn…
Rudenėja…
Šaltas lašas nurieda per
skruostą,
O gėla vis aitryn ir aitryn…
Rudenėja…
Ir nesudedi bluosto per naktį…
Ir šaltesnė tyla paryčiais…
Rudenėja…
Tik kodėl?…

Ar tikrai?…
***
Dar palauk…
Bus dar Bobų vasara.

Ir voratinkliai tokie lengvi…
Dar ruduo savo šviesią
pasaką
Mums paseks jaukiame
pamary.
Ir žinau – pušys žalios bus
netoli.
Vėjai kopas skandins aistrų
siautuly…
Bus dar Bobų vasara…
Dar palauk…

…jei gali….
***
Parplukdyk
Man didelę svajonių leliją
Iš užpustytų
Žemaitijos ežerų.
Parnešk
Man virpantį savo sielos
Ilgesį
Po ilgų išsiskyrimo dienų ir
naktų.
Pareik baltu rogių keliu
Vėlų pirmadienio vakarą.
Pamatyk iš tolo mane,
Berymančią prie užšalusio
Lango,
Išrašyto didelėm
Laukimo lelijom.
***
Šiandien siaučia
Stipri pūga-
Vėjas suka ratu
Baltą sniegą.
Blaškos siela
Prie praviro lango.
Blaškosi.
Ir neužmiega.
Aš pro langą
Į gatvę žvelgiu –
Šoka snaigės
Pasiutusį šokį.
Taip norėčiau žinoti,
Kodėl
Tokią kainą
Gyvenimui moku.
Brangūs žmonės
Labai toli –
Nepašauksi,
Neapkabinsi.
O kai siaučia
Stipri pūga,
Skausmo balso
Niekas negirdi.


RAUDA

Drebule, mano sesele,
Nieko tu nebijok.
Tu nevirpėki
Visais lapeliais,
Tu manimi tikėk.
Drebule, mano sesele,
Tu ne viena esi.
Tavo kamieną
Ranka paliesiu.
Žinau-
Tiesa skaudi….
Drebule, mano sesele,
Gyvenimo vėjai šalti
Laužo ir drasko
Liauną šakelę,
Bet privalai būt stipri.
Savo rytojaus
Abi mes nežinom –
Drasko širdį
Skaudi rauda.
Drebule, mano sesele,
Būsiu tau atvira –
Vėlei šypsosiuos,
Vėlei gyvensiu,
Kol dar diena ilga.
Kai ims retėti
Tavo lapeliai,
O mano diena trumpės,
Aš apkabinsiu tavo kamieną –
Mums abiems taip skaudės.

Drebule, mano sesele,
Kažkas ir mus dar mylės…
***
TU vienas dabar
Tik TU vienas
Dabar
Esi
Laukimas
Džiaugsmas
Ir
Paguoda
TU vienas dabar
Esi man tas
Kuris vis duoda
Tikėjimo
Vilties ir
Laimės
Šviesos
Tylos
Ramybės
Ir
Palaimos
TU vienas dabar
Esi
Tiesa
Žinojimas
Brandumas
Ieškojimas
Taika
Ir
Pakantumas
TU man dabar
Esi
Gyvenimo
Prasmė
Ir turtas
Laimėtas
Nupieštas
Išburtas

O gal tik
Mano
Svajose
Sukurtas
***
Žinau –
Tu jūra,
Kartais skandinanti mano
laivus,
Kartais padedanti jiems iš
plaukti
Per šėlstančią audrą.

Žinau –
Tu kalnas,
Kartais leidžiantis man
Užlipti į pačią viršūnę,
Kartais stumiantis
Į giliausią prarają.

Žinau –
Tu visakur esantis
Ir ištiesiantis man
Savo meilės ranką,
Kad apsaugotum klystančią
Ir neleistum per daug
Didžiuotus savimi,
Bet norintis išmokyti
Mylėti pirmiausia save,
O paskui ir Tave

Dar neišeik iš mano dienos –
Dar nelyja.
Dar pasėdėk, mano ranką
laikyk –
Žodžiai atgyja.
Volungės šaukia ir šaukia
Mano ramiajam
Beržyne.
Vasaros vėjai tyliai plevena,
Skrieja žydryne.
Dar neišeik
Dar pabūk.
Juk nelyja….
***
Sukrinta dienos ir naktys
Tylion kasdienybės kaitron
Lyg smulkmenos
O gal plaštakės
Vis dega ir
Sudega žvakės
Subyra
Aikštingi
Likimai
Švelnion
Žiemos
Tylon
Ir sninga
Ir sninga
Ir sminga
Prisiminimų
Skaidrion
Vėsumon
***
Vėl stalą dviem dengiu…
Uždegsiu tuoj žvakes.
O meile, kurgi tu,
Kodėl nėra tavęs?

Vėl stalą dviem dengiu…
Ir muzika… Tylu…
Svajodama aš klausiu,
Kurgi, mano meile, tu?

Vėl stalą dviem dengiu –
Tyla jau nejauki….
O meile, kurgi tu?
Kodėl neateini?

Vilija Dobrovolskienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų