Kūryba labai praverčia kritinėse situacijose

Gražina Urbonavičė

Šio interviu pašnekovas Nedas Svetlikauskas – aktyvus visuomenininkas, nors dar tik pirmo kurso studentas, tačiau jau sukaupęs nemažą portfelį savanoriško ir kūrybingo darbo patirties.
Su Nedu kalbėjomės apie renginius, studijas, kūrybiškumą. Apie jaunimą, kuris ne sėdi ir laukia, o veikia ir organizuoja bei kuria gėrį ir naudą visiems.
Nedo dėka Vievio miesto Lazdynų Pelėdos biblioteka turi naują puikų logotipą. Trumpai, istorija tokia: Nedas sužinojo apie konkursą Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos logotipui sukurti, tačiau jo sukurtasis atiteko Vievio miesto bibliotekai – skaitydami pokalbį, suprasite, kodėl.

Dažnai žmonės apie save net nepagalvoja: koks aš esu? Ko noriu? O tokie klausimai būna darbo pokalbiuose. Taigi, Nedai, koks tu esi? Ką apie save papasakotum, kaip save pri­statytum savo svajonių darbo pokalbyje?

Tikriausiai pradėčiau nuo savo veiklų ir darbų, ką esu padaręs nuo savo visuomeninės veiklos, kuri gali būti žinoma visoje savivaldybėje. Viskas prasidėjo nuo mokinių tarybos, Lietuvos moksleivių sąjungos Elektrėnų skyriaus, Jaunimo reikalų tarybos, visokiausių renginių organizavimo.
Pavyzdžiui, šįmet prisidėjau prie „Muzika garsiau“ organizavimo – šis renginys tikrai žinomas, manau, visoje savivaldybėje ir ne tik. Tad turiu visokios renginių organizavimo ir vedimo patirties. Iš visų veiklų ir yra atėjęs mano kūrybiškumas ir tai, kas susiję su maketavimu, logotipų kūrimu. Iš ten yra atėjusios idėjos, galima sakyti, ir visa pradžia yra ten.
O šiaip save pristatyčiau kaip aktyvų jaunuolį (šypsosi), nes visada mėgstu viską daryti ir apgalvoti labai detaliai, viską atlikti kiek galiu profesionaliau, geriau, truputėlį turiu perfekcionisto bruožų savyje.
Esu darbštus – jei jau kažką apsiimu, tai tikrai pabaigsiu, nemesiu viduryje kelio savo darbų.

Iš šio klausimo kyla daugiau klausimų. O koks būtų tavo svajonių darbas?

Svajonių darbas… Tiksliai dabar neatsakysiu, nes ir studijuoti tik dabar pradėjau, bet norėčiau, kad tai būtų susiję su mano hobiais ir tuo, ką aš mėgstu daryti. Nenorėčiau monotoniško darbo, sėdėti biure prie popierių ar kažko tokio… Savo darbo aplinką įsivaizduočiau tokią besikeičiančią ir neturinčią monotonijos, nes norėčiau keistis ir pats, tobulėti ir žvelgti į priekį.

O kodėl tavo gyvenime yra tas visas aktyvizmas? Juk daugelis žmonių nesirenka to ir savo laisvalaikį leidžia visai kitaip. O čia toks prisidėjimas prie bendro gėrio. Iš kur tas noras daryti daugiau, negu reikia?

Na, tas žingeidumas atėjo iš mokslų, nes ir juose aš stengiausi kaip galima geriau, rezultatų gerų pasiekiau. Tai buvo noras tobulėti ne tik mokslo srityje, bet save išreikšti ir kitose srityse, ir noras kažką pakeisti. Kartais atrodo, kad ir veiklos jaunimui nėra, tad kodėl nepaėmus ir nepadarius pačiam? Kodėl neprisidėjus prie kažkokių veiklų? Tokio noro gerinti ne tik savo, bet ir kitų jaunuolių gyvenimą, laisvalaikį, skatinamas ir prisidedu. Be to, tai yra tokia saviugda, ir visokios disciplinos ateina, ir nauji gebėjimai atsiranda.

Kalbant apie renginių or­ganizavimą, ką konkrečiai tekdavo daryti?

Na, tai labai priklauso nuo to, koks yra renginio tipas. Moksleivių sąjungoje, mokinių taryboje turi susifokusuoti į moksleivių mo­kymą. Būna ir pramoginiai renginiai, ir kažkokie rimtesni renginiai su problemų išgryninimu, išsiaiškinimu.
Kiek teko prisidėti prie „Muzika garsiau“ organizavimo, o tai yra pramoginis renginys, viskas susideda iš labai daug dalykų: atlikėjų ieškojimas, maitinimas, su grupėmis tenka dirbti, bendrauti, jas palydėti, visas pasiruošimas renginiui, dekoracijų galvojimas ir darymas, finansų planavimas… Na, labai daug dalykų įeina į tai, ir turi susidaryti tam tikrus planus su komanda, nes vienas tu nieko nepadarysi. Taip ateina ir komandinio darbo įgūdžiai ir įvairūs kiti dalykai.

Kaip tu manai, kas labiau­siai suformavo tavo charakterį? Koks tas charakteris yra ir kas jį tokį lėmė?

Nežinau. Aš pats norėjau kažko siekti, o ne, na, kaip tie žmonės, kurie tiesiog pabaigia mokyklą, galbūt studijuoja, paskui pasirenka pagal profesiją darbą ir viskas. Visada norėjau save tobulinti, nesėdėti vienoje vietoje, išmokti naujų dalykų, kurie galbūt pravers ateityje, o galbūt ir ne, bet vis tiek yra gerai žinoti ir išmanyti kai kurias sritis dėl bendro išprusimo. Gyvenime vis tiek pravers, darbo srityje ir ne tik.
Taigi ir pats lėmiau tą charakterį su savo noru kažką keisti, bet taip pat ir visos organizacijos labai prisidėjo. Pavyzdžiui, mano kūrybiškąją pusę ir išvystė būtent tos organizacijos. Anksčiau pagal mokslus buvau labiau tiksliukas, labiau patiko tikslieji mokslai ir iš pradžių galvojau, kad ta kryptimi ir eisiu. Bet nutiko, kaip nutiko, ir dabar yra taip.

Dar norėjau paklausti, ar per tavo minimas organizacijas turėjai galimybę pakliūti į mokymus, kurie tiesiogiai susiję su tavo darbu organizuojant renginius? Nes tokie dalykai nėra tiesiog „ėmiau ir pada­riau“, tam reikia žinių.

Taip, mokymų buvo. Pavyzdžiui, Lietuvos moksleivių sąjungoje yra mokymų vadovai, atsakingi žmonės už tam tikras sritis, jie veda mokymus mokinių taryboms arba padaliniams skirtinguose miestuose. Tikrai tų mokymų buvo.
Dar buvo patirties dalijimasis tarp komandos narių – tiesiog labiau patyrę žmonės, kurie ilgiau yra organizacijoje, jie labiau žino visą virtuvę ir papasakoja viską. Per tai ir per renginių organizavimą tu po truputį kaupi tas žinias ir įgundi. Ir pačiam teko vesti mokymus.

Kaip įspūdinga, jeigu kam nors tektų ieškoti darbuotojų, patarčiau kandidatų paklausti, ar jie nedalyvavo moksleivių sąjungos veikloje, iš čia ateina žmonės su didele patirtimi ir mokymais. Dabar – apie kū­rybiškumą. Kaip manai, kas yra tas kūrybiškumas?

Kūrybiškumas – tai tokia terpė save išreikšti, savo mintis, savo idėjas, ką turi galvoje… Gal net ne ką turi galvoje, o kas tiesiog atsiranda iš kasdienybės. Per kūrybiškumą tu save išreiški ne tik sau, bet ir kitiems žmonėms, tavo darbus gali pamatyti ir kiti žmonės. Tai atneša naudą ir tau, ir kitiems.
Kūrybiškumas labai verti­namas darbdavių ir visi ieško būtent kūrybiškų darbuotojų. Kaip tau atrodo, kodėl?
Kūrybiškumas lavina žinojimą, kaip elgtis skirtingose situacijose, ir tuo pačiu loginį mąstymą, nors, atrodytų, nelabai yra susiję kūryba ir loginis mąstymas. Kad ir renginių organizavime yra daug kūrybos ir ji labai praverčia kritinėse situacijose.

Gal kartais tokią situaciją prisiminsi?

Tikrai yra visokiausių buvę situ­acijų, kur kažkas nutinka netikėtai, kažką reikia pakeisti programoje, kažkas neatvažiuoja ar dar kažkas tokio vyksta, reikia viską pa­keisti greitai, staigiai, vietoje. Turi labai greitai mąstyti ir turėti idėjų. Todėl tas kūrybiškumas ir yra labai vertinamas. Tai gebėjimas išsiversti bet kokioje situacijoje.

Dabar pakalbėkime apie studijas. Labai įdomi tavo pasirinkta studijų programa – kūrybos komunikacija.

This slideshow requires JavaScript.

Kas tai yra? Kokia tai studijų programa? Kodėl ją pasirinkai?

Aš apie šias studijas nelabai žinojau. Pats pasiskaičiau apie jas, kai rinkausi, kur eiti studijuoti. Nuėjau į Vilniaus universiteto puslapį ir atradau. Žinojau, kad noriu studijuo­ti kažką, susijusio su komunikacija. Maketuoti, komunikuoti ir organizacijose buvo vienos iš mano pareigų ir toks hobis, kuris man tikrai patiko, ir norėjau kažką su tuo tęsti, nesėdėti vietoje, o toliau kažko siekti. Tai atsidaręs tą programų skiltį susiradau, paskaičiau. Ten yra ir žinomų žmonių, kurie baigė šią programą, komentarai, atsiliepimai.
Dabar galiu papasakoti plačiau, kas tai yra. Na, kūrybos komunikacija labai susijusi su pačia kūryba, kūrybinėmis industrijomis: tai ir laidų prodiusavimas, vedimas, renginių organizavimas ir jų vedimas, influencerių įvaizdžio sudarymas, darbas su socialiniais tinklais, su maketavimu, įvaizdžio kūrimu, radiju, televizija. Toks tikrai platus spektras profesijos atžvilgiu, nes baigęs šitas studijas nenueisi į vieną vietą, kaip, pavyzdžiui, baigęs tei­sę gali dirbti advokatu. O čia – labai platu, baigus studijas galima pasirinkti, nes labai daug skirtingų dalykų išbandai.

Kokios disciplinos dėsto­mos?

Pačioje pradžioje daugiau bend­resni dalykai, dar nėra pats panirimas į tą įdomiąją programą. Tiesiog yra tokie dalykai kaip kultūros politikos įvadas, komunikacijos teorijos, profesinė kalba, šios srities anglų kalba, komunikacijos mokslo istorija, komunikacijos filosofija. Viską stengiasi sieti su ta kryptimi, ir tie bendresni dalykai sudarys pamatą.

O šalia kūrybos komunikacijos, ar svarstei stoti ir pildei prašymą į kitas specialybes?

Pildžiau, bet žinojau, kad įstosiu į kūrybos komunikaciją. Turėjau ge­rą stojamąjį balą, bet dėl atsargos pildžiau prašymą ir į kitas programas, visos dėstomos Komunikacijos fakultete.

O kodėl būtent Vilniaus universitetas? Nes panašias studijų programas siūlo ir Kaune bei kituose universitetuose.

Vilniaus universitetas vis tiek yra seniausias Lietuvoje, ir stipriausias, ir pripažintas geriausiu. Aš norėjau to, ir turėjau galimybes – su mokslais pasisekė taip, kad galėjau ten įstoti. Baigiau mokyklą su pagyrimu.

Dabar noriu paklausti konkrečiai apie Vievio biblio­tekos logotipą. Kokia jo kū­rybos istorija? Kaip atėjo mintis jį sukurti būtent tokį?

Viskas prasidėjo nuo tada, kai feisbuke pamačiau skelbimą, kad yra organizuojamas konkursas Elektrėnų savivaldybės bibliotekos logotipui. Ir pagalvojau – maketavimo pagrindus aš turiu, daugiau kaip metus maketuoju organizacijoms, patirties turiu, idėjų turiu. Galima pabandyti. Kaip sakoma, nieks per galvą neduos.
Iš tikrųjų, nieko nesitikėjau iš to. Galvojau, kad tiesiog pasibandysiu, nusiųsiu, naudingai praleisiu laiką. Visų pirma pradėjau galvoti apie biblioteką. Norėjau logotipe įterpti raides ESVB – Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka. Pelėda logotipe ir susideda iš tų raidžių.
Taigi, norėjau inkorporuoti raides, ir su kuo man asocijuojasi biblioteka – mokslu, žiniom, išsilavinimu. Tad norėjau padaryti kažkokį simbolį, o ne tiesiog raides sudėti. O toks simbolis man ir yra pelėda – ji asocijuojasi su mokslu, toks bene visuotinai priimtinas simbolis. Tad ir pabandžiau padaryti tokią modernią, stilizuotą pelėdą.

Logotipas yra puikus, dau­giasluoksnis. Juk pelėda dar gali reikšti ir Lazdynų Pelėdą, o raidės, iš kurių ji sudaryta – Vievyje buvusią spaustuvę. O kaip parinktos spalvos? Nes logotipe skirtingi elementai nuspalvinti skirtingai.

Skirtingos raidės – skirtinga spalva. Jeigu viskas būtų vienos spalvos, viskas labai susijungtų, galbūt nebūtų taip matoma, bet tuo pačiu tos spalvos gali simbolizuoti bibliotekos, kaip įstaigos, įvairovę. Biblioteka nėra vien tik tam, kad ten nueitum ir pasiimtum knygą. O dabar, mano studijų metu, man ji įgavo ir naują prasmę – tokia ramybės, susikaupimo vieta, kur gali ramiai mokytis. Taigi biblioteka kartais būna ir darbo zona, be to, ten galima rasti daug informacijos iš įvairių šaltinių, jeigu reikia mokslams. Taip pat ten būna ir renginiai organizuojami, susipažinimas su literatūra ir tuo pačiu kultūros puoselėjimas. Taigi tos skirtingos spalvos gali simbolizuoti ir bibliotekos įvairovę.

Ne kartą pokalbio metu minėjai, kad tavo darbas buvo susijęs su maketavimu. O kaip logotipų kūrimas? Ar tai buvo pirmas, kurį pabandei sukurti? Ar tai buvo debiutanto sėkmė, ar – patirtis?

Turiu sukūręs dar vieną logotipą, vienam mūsų renginiui. Su Jaunimo reikalų taryba pernai atnaujinome savivaldybės jaunimo apdovanojimus, jie atgimė pavadinimu „Galaktyvūs“. Šiems apdovanojimams irgi sukūriau logotipą, tad bibliotekos logotipas man buvo antras.

O dabar, kai jau studijuoji, ar užsiimi kažkokia kita veikla? Papasakok.

Vis dar esu Jaunimo reikalų taryboje Elektrėnuose, dar nesibaigė kadencija – ji truks iki kitų metų gegužės. Dabar dar priklausau mūsų fakulteto studentų atstovybei, tęsiu savo veiklą toliau.

Ką veikia Jaunimo taryba? Įdomu.

Ji yra toks patariamasis organas savivaldybės tarybai jaunimo klausimais. Gali teikti įvairias pozicijas, kurios susijusios su jaunimo veikla, įvairiausiais jaunimo projektais ir panašiai. Taip pat kiekvienais metais yra skelbiamas konkursas jaunimo projektams, ir mes juos vertiname ir skiriame finansavimą.
Organizuojame renginių jaunimui, pavyzdžiui, Veiksmo dieną. Tai yra tokie beveik projektų rašymo mokymai. Dažniausiai kviečiame mokinių tarybas iš visos savivaldybės mokyklų. Mokiniai susirenka ir visą dieną praleidžia savivaldybėje – mes juos mokome rašyti projektus, jie per visą tą dieną juos ir rašo, atsineša savo idėjų, o dienos pabaigoje vyksta balsavimas ir yra apdovanojamas vienas projektas. Nugalėtojui suteikiamas finansavimas – pernai jis siekė 700 Eur.
Na, ir dar apdovanojimus darome.

O kaip patekti į tą Jaunimo tarybą?

Kas dvejus metus vykdomi rinkimai, galima atsiųsti savo aprašymą, kodėl tu ten nori eiti, savo patirtį, dar gali būti rekomendacijos iš įvairių organizacijų, kuriose esi savanoriavęs ar dalyvavęs. Tada įvyksta rinkimai, kur renka kitos organizacijos – ir bibliotekos, ir mokinių tarybos… Taip išrenkami yra šeši jaunimo atstovai.

Kokie ateities planai? Sva­jonės? Gal profesinėje srityje – organizuoti kokį neeilinį renginį? Na, visi mes turime kažkokių profesinių ambicijų.

Vienas iš tikslų – pabaigti dabar pradėtas studijas. Kad studijos nenueitų veltui ir būtų susijusios su mano ateitimi. Todėl aš jas tokias ir pasirinkau – ką mėgstu daryti, kokios darbo vietos norėčiau, kad nebūtų vienoda… O su kūryba tikrai nebus vienoda. Norėčiau tas savo visas patirtis – savanorystės, organizavimo, renginių organizavimo ir vedimo, maketavimo, kūrybos, nunešti ir į savo darbą, karjerą, ir iš to kažką pasidaryti gražaus savo gyvenime.

Ko palinkėtum šį straipsnį skaitantiems žmonėms?

Nebijoti pradėti kažko daryti, ir daryti naujų dalykų, neužsisėdėti savo kasdienėje rutinoje. Žmonės gali neturėti veiklos ir nematyti reikalo kažką veikti išvis, bet jeigu tu kažką stengsiesi daryti, kažkur eiti, kažką keisti, vis tiek padarysi pokytį. Nebijoti kurti, nebijoti at­skleisti savo talentų, neslėpti jų, nes tai gali atnešti didelį pasisekimą.
Ačiū už pokalbį.

Nuotraukos iš asmeninio fotoalbumo