Kur pinigai, ten konfliktai

Kur pinigai, ten konfliktai

Virginija Jacinavičiūtė

Nuo 2013 metų Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras, eksploatuojantis Kazokiškių są­vartyną, aplinkinių gyvenviečių bendruomenėms moka kompen­sacines lėšas. Už jas gyventojai gali pagerinti savo gyvenamąją aplinką ar būstą. Dauguma gyventojų šiomis kompensacijomis patenkinti, bet, kaip neretai pasitaiko, pinigai pakursto ir konfliktus. Bendruomenės, kenčiančios dėl sąvartyno poveikio aplinkai, sako, kad įvairios intrigos ir beprasmis pavydas, gali sugriauti puikiai veikiančią kompensacijų skirstymo sistemą.

Kompensacijos
Dar iki sąvartyno statybos pradžios nuo 2002 m., žmonės kreipėsi į visų instancijų teismus, šiukšliavežes bandė stabdyti net savo kūnais, vyko visoje šalyje pagarsėję gyventojų protestai, kuriuos malšino policijos pareigūnai. Bet visos pastangos nuėjo perniek, nusivylusių gyventojų balsas dangaus nepasiekė. Beliko tik susitaikyti, kad šiukšliavežės riedės per gyvenvietes ir teks kęsti nemalonius sąvartyno kvapus. Po kelerių metų sąvartyną eksploatuojantis UAB „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras“ įsipareigojo ben­druomenėms skirti kompensacines lėšas, taip bent kiek nuramindamas įtūžusius ir nusivylusius gyventojus bei pagerindamas jų gyvenamąją aplinką. Aplinkinių kaimų – Kazokiškių, Pilypiškių, Alesninkų, Naujakiemio ir Vidugirio – bendruomenėms numatyta kasmet skirti skirti 400 tūkst. Lt, vėliau 115 tūkst. Eur. Pirmaisiais metais Kazokiškėse lėšos skirtos prisijungimui prie centralizuo­tų vandenvalos ir vandentiekio tinklų, vėliau – gyvenamųjų būstų atnaujinimui.

Trims šeimininkams priklausančio namo stogas tapo konflikto priežastimi. A. Vyšniausko nuotr.

Kazokiškių bendruomenės pirmininkas Stasys Virganavičius informavo, kad Kazokiškėse, pasinaudojant kompensacinėmis lėšomis, prie centralizuotų vandenvalos ir vandentiekio tinklų prisijungė 97 namų ūkiai. Tam skirta 184 tūkst. Eur kompensacinių lėšų. Baigus prisijungimą prie tinklų, lėšos skirtos gyventojų būsto atnaujinimui. Prašymą šioms lėšoms gauti galėjo rašyti ne tik kazokiškiečiai, bet ir 3 km spinduliu nuo Kazokiškių sąvartyno esančių Zabarijos, Medžiolų bei kt. kaimų gyventojai. Už šias lėšas langus pasikeitė – 35 gyv., (vertė – 40,3 tūkst. Eur), tvoras įrengė – 18 gyv., (30,7 tūkst Eur), statybines medžiagas būsto remontui įsigijo – 31 gyv. (45,2 tūkst. Eur), stogo dangą pasikeitė – 18 gyv., (33,6 tūkst. Eur), valymo įrenginius įrengė – 2 gyv. (4,2 tūkst Eur), vandens gręžinių įrengimui skirta 8,6 tūkst Eur. Iš kompensacinių lėšų iš lauko pusės apšiltintas vienas ketur­butis namas. Iš kompensacinių lėšų į sąvartyną išvežamos kazokiškie­čių atliekos.
Pasak S. Virganavičiaus, kom­pensacinės lėšos skiriamos toms šeimoms, kuriose didžiausias poreikis. Pirmumo teisę gauna tie gyventojai, kurie gyvena arčiausiai sąvartyno sanitarinės apsaugos zonos. Kam skirti lėšas, sprendžia bendruomenės valdyba, kurios nariai puikiai pažįsta visas kaimelio šeimas ir žino, kam lėšų reikia labiausiai. Deja, toks lėšų skyrimo modelis tenkina ne visus namų savininkus.

Skundas
Į redakciją paskambinusi moteris piktinosi, kad Kazokiškių bendruomenės valdyba lėšas skyrė vieno namo stogo keitimui, tačiau jis taip ir nebuvo pakeistas, o ap­leistas namas gadina kaimo vaizdą.
Namas, apie kurį kalbėjo moteris, stovi priešais Kazokiškių kultūros namus, šalia kapinių. Tai istorinis namas, kuriame, pasak se­niūno Arvydo Vyšniausko, anks­čiau buvo dominikonų vienuolyno padalinys. S. Virganavičius redakcijai paaiškino, kad šioje situacijoje nemato jokio kriminalo, nors lėšos skirtos ne stogui, o statybinių medžiagų įsigijimui būsto remontui. Minėtame name ilgus metus gyveno trys šeimos, tačiau šiuo metu liko tik Lilijos šeima. Didelio namo stogas yra kritinės būklės, tvirtesnis jis tik toje pusėje, kur gyvena žmonės, kitoje pusėje stogo konstrukcijos visai sukiužusios. S. Virganavičius pasakojo, kad Lilija, gindamasi nuo lietaus, stogą dengdavo plėvele, tačiau vėjas netrukdavo ją nuplėšti. Visi kaimo gyventojai mato, kokia prasta stogo būklė, todėl Lilijai paprašius lėšų stogo keitimui, bendruomenės taryba nesuabejojo, kad ši parama tikrai būtina, ir 2019 m. skyrė paramą stogo remontui, tačiau vėliau Lilija nutarė, kad keisti vieną stogo pusę nėra protinga, todėl kompensacijos atsisakė. Jai skirti pinigai buvo panaudoti kitos gyventojos – Reginos Jurkevičienės – stogo remontui. Vėliau Lilija su paskola įsigijo kilnojamą vagonėlį, o jo remontui prašė kompensacinių lėšų. Komisija įvertinusi, kad Lilijai materialinė pagalba yra labiau reikalinga nei kitiems, jai skyrė 2020 metų paramos dalį statybinių medžiagų įsigijimui, kurias panaudojo vagonėlio remontui. 20 metų pastate gyvenanti Lilija redakcijai pasakojo: „Šio namo stogas labai blogos būklės, visas supuvęs. Mano pusėje būklė kiek geresnė, bet ilgai stogas nelaikys, per liūtis namuose gelbėjamės statydami kibirus. Viso stogo keitimui pinigų aš neturiu, o kiti bendraturčiai prisidėti nenori. Renovuoti tik vieną namo pusę – nelogiška. Kol kas dar gyvenu šiame name, jei nekūrenčiau namo, stogas tuoj pat sugriūtų. Dukra su mažamečiais vaikais jau gyvena vagonėlyje. Žinau, kad stogas ilgai nelaikys, todėl ir įsigijau vagonėlį. Kai visai sugrius, kraustysiuosi ten gyventi. Esu laiminga ir dėkinga, kad gavau lėšų namelio remontui“, – graudindamasi kalbėjo Lilija. Moteris sako, kad visur kreipėsi, teiraudamasi, kaip būtų galima išspręsti stogo problemą, tačiau niekur gerų žinių neišgirdo. „Juristas patarė dengti stogą. Dengėm plėvele, bet vėjas nupūtė. Kreipiausi ir dėl socialinio būsto, pasakė, jei yra lova, televizorius, tai gyvent galit. Nuosavo namo renovuoti niekas nepadės, o su kaimynais susitarti nepavyksta“, – skundėsi Lilija.

Kaltinimai
S. Virganavičius sako, kad negalima buvo palikti žmonių be namų, todėl bendruomenės valdybos sprendimu buvo nutarta skirti lėšų statybinių medžiagų įsigijimui būsto remontui. Paskyrus paramą, prasidėjo skundai žmonių, kurie kandidatavo į kompensaciją, bet negavo. Nors į redakciją skambinusi moteris neprisistatė, S. Virganavičius neabejoja, kad tai buvo viena iš konfliktuojančių Kazokiškėse paveldėtos sodybos savininkių. S. Virganavičius redakcijai guodėsi, kad buvusi seniūnė Vladislava Valantavičienė ir dvi jos seserys Kazokiškėse turi paveldėtą sodybą, kurioje kol kas niekas negyvena. Anksčiau jos jau buvo gavusios kompensacinių lėšų prisijungimui prie vandentiekio sis­temos bei tvoros keitimui. Kadangi paramą pareiškėjos jau yra gavusios, bendruomenės valdyba jų prašymą dėl kompensacijos statybinių medžiagų įsigijimui atidėjo vėlesniam laikui. „Vėliau sulaukiau grasinimų, man skambinėjo, šantažavo, gąsdino. Po to Elektrė­nų savivaldybės administracijos Kompensacijų skirstymo komisiją pasiekė skundas, kad aš vienas kaip noriu skirstau lėšas. Administracijos direktorius man persiuntė tą laišką susipažinimui, bet žmogaus, kuris rašė raštą, pavardė buvo užtušuota. Tie kaltinimai iš piršto laužti, juk ne aš vienas skirstau kompensacijas, tai sprendžia visa bendruomenės taryba, o į paskutinį skirstymą 2020 m. rugpjūčio 18 d. pasikvietėme ir Kazokiškių seniūną Arvydą Vyšniauską. Esu kaltinamas, kad savo giminaičiui paskyriau pinigų tvoros keitimui, bet iš tiesų pinigai tam žmogui paskirti nebuvo, nes tas žmogus čia negyvena, jokie giminystės ryšiai manęs su juo nesieja. Tvorą jis statė savo lėšomis. Konfliktuoti linkusios moterys siekia mane pašalinti iš komisijos. Aš pats nusprendžiau nusišalinti, bet dabar karantinas, nėra kaip susirinkimo organizuoti. Nuo 2013 metų neturiu ramybės, nes po kiekvieno skirstymo tas pats – kodėl tam, o ne anam davėte. Jei pasikeitė langus, tai joms rūpi, kodėl ne kaminui lėšos skirtos. Džiaugiamės, kad dabar turime naują seniūną, tačiau buvusi seniūnė vis tiek nerimsta“, – su apmaudu kalbėjo S. Virganavičius.
Bendruomenės valdybos posė­dyje dalyvauti pakviestas A. Vyš­niauskas sako, kad posėdis vyko ­sklandžiai, teisėtai, jokių korupcijos apraiškų nepastebėjo.

Įtaria korupcija
Buvusi Kazokiškių seniūnė Vladislava Valantavičienė sako, kad apie situaciją nieko nežino, nes ji atsisakė teisių į tėvų namą ir į namo reikalus nesikiša. Namas priklauso seserims. Ar seserys rašė skundą, V. Valantavičienė duomenų neturi. Moteris sako, dar būdama seniūne girdėjusi skundus, kad S. Virganavičius lėšas skirsto kaip savas, todėl kyla abejonių dėl lėšų skirstymo skaidrumo. Esą bendruomenės valdybai priklauso tik pirmininkui lojalūs nariai ir nieko nuostabaus, kad kompensacijų namo remontui negavę gyventojai yra nepatenkinti. Pasak jos, valdyba lėšas skiria, tačiau nesidomi, kaip jos buvo įsisavintos. Moters teigimu, jei lėšos buvo skirtos stogo keitimui, tai už tas lėšas negali būti remontuojamas vagonėlis. Ji taip pat teigė, kad kompensacijos skiriamos visai neatsižvelgiant į prašymų eiliškumą. Nors teigiama, kad kompensacijos neskiriamos negyvenamiems namams, yra buvę atvejų, kad jas gavo tie, kurie kaime nuolat negyvena.
V. Valantavičienė jaučiasi­ įskaudinta dėl įtarinėjimų, į se­niūnijos reikalus ji nesikiša ir nori ramybės, o S. Virganavičius esą ­kaišioja pagalius į ratus.

Įžvelgė trūkumų
Kas ir kaip kontroliuoja, kaip panaudojamos kompensacinės lėšos, paklausėme administracijos direktoriaus Gedimino Ratkevičiaus.
„Susipažinus su UAB VAATC kompensacijų lėšų skirstymo finansiniais dokumentais matyti, kad lėšos yra skirstomos tik esant išlaidų pagrindimui finansiniais dokumentais (kvitais, sąskaitomis, sutartimis). Savivaldybėje tikrinami šie dokumentai ir, nenustačius jų trūkumų, jie persiunčiami UAB VAATC, kurioje, įsitikinus išlaidų pagrįstumu pateiktais finansiniais dokumentais, nusprendžiama kompensuoti išlaidas. UAB VAATC turi teisę susigrąžinti kompensuotas lėšas, jei jos nepagrindžiamos atitinkamais dokumentais. Nei savivaldybė, nei UAB VAATC nė karto nėra nustatę išlaidų pagrindimo trūkumų. Pinigai niekada nemokami į priekį (prieš pateikiant dokumentus). Todėl klaidos rizika yra minimali. Nepaisant to, 2020 m. pabaigoje mane pasiekė nusiskundimai dėl galimai netinkamo, neobjektyvaus ir šališko VAATC kompensacijų lėšų skirstymo. Todėl peržiūrėjau kompensacijų skirstymo tvarką, kurią dar 2013 metais patvirtino tuometinis savivaldybės administracijos direktorius. Tvarkoje įžvelgiau galimų trūkumų, todėl savivaldybės teisininkams pavedžiau atlikti šios tvarkos an­tikorupcinį vertinimą atkreipiant dėmesį į komisijos sudarymą ir lėšų skirstymo kriterijus. Atlikus tai, labai tikėtina, kad tvarka ir komisijos sudėtis bus koreguojama“, – komentavo G. Ratkevičius.

Puiki sistema
Kaip skirstomos kompensaci­nės lėšos, redakcijai papasakoti sutiko Pilypiškių bendruomenės pirmininkė Agota Veršilienė. Pirmiausia ji pasidžiaugė, kad dabarti­nė kompensacijų skirstymo sistema daug teisingesnė, nei buvo pradžio­je. Savivaldybės kompensacijų skirstymo komisija, į kurią įeina ir bendruomenių deleguoti atstovai, dabar yra lygiaverčiai partneriai. Savivaldybės kompensacinių lėšų skirstymo komisija skiria lėšas, o bendruomenės pačios sprendžia, kam pinigai reikalingiausi, nes geriausiai pažįsta čia gyvenančius žmones ir žino jų problemas. Kitaip nei anksčiau, bendruomenių taryba pati ieško rangovų darbams atlikti, tariasi dėl nuolaidų, sutaupo ir už tą pačią sumą gali nuveikti daugiau. „Pas mus visi gyventojai rašo prašymus ir stoja į eilę. Prioritetą skiriame šeimoms, kuriose yra vaikų, neįgaliesiems, ligoniams. Tie, kas apsileidę ir nenori tvarkytis, yra eilės gale. Lig šiol jokių skundų dėl kompensacijų skirstymo nesame gavę“, – pasakojo A. Veršilienė. Iš Kazokiškių kilusi moteris sako girdėjusi apie S. Virganavičiui daromą spaudimą. „Kiek galima S. Virganavičių terorizuoti? Nors Kazokiškės turi naują seniūną, buvusioji niekaip negali išlįsti iš seniūnės kailio. Kompensacijų skirstymo komisija gavo skundą dėl S. Virganavičiaus, todėl visos bendruomenės sulau­kė savivaldybės administracijos dėmesio. Neva reikia keisti tvarką. Keista, kad dėl vieno žmogaus skundo norima keisti visą sistemą. Dabartinė sistema tenkina visas bendruomenes, yra skaidri, o jei yra kažkoks skundas, tegu komisija nagrinėja ir padaro išvadas. Buvusios seniūnės seserys jau yra gavusios kompensacinių lėšų, nors tame name net niekas negyvena, todėl turėtų būti gėda dėl tokio elgesio“, – savo nuomonę išdėstė A. Veršilienė.
Pilypiškėse už kompensacines lėšas nemažai daliai žmonių buvo įrengti vandens filtrai, tua­letai, apšviestos Plytinės ir Sodų gatvės, dabar bendruomenė planuoja pasta­tyti pavėsinę, kad turėtų kur susirinkti visa bendruomenė.

Jaučiasi įžeisti
Alesninkų bendruomenės valdybos narė Onutė Paškevičie­nė pasakoja, kad Alesninkų bendruomenėje už kompensacines lėšas buvo įrengta 20 valymo įrenginių, vandens gręžinys bei pastatytas vasaros namas, kuriame vyksta bendruomenės susirinkimai, renginiai. Anksčiau žmonėms tekdavę rinktis plyname lauke ar kieno nors namuose. Iš kompensacinių lėšų į sąvartyną taip pat išvežamos alesninkiečių atliekos. O. Paškevičienė sako, kad pa­sinaudojant ES lėšomis arčiau Vievio esančios sodybos buvo prijungtos prie miesto kanalizacijos, o arčiau sąvartyno esančios Užupio ir Zelvės gatvės paliktos likimo valiai, todėl, pasinaudojant kompensacinėmis lėšomis, bus stengiamasi įrengti valymo įrenginius tuose namuose, kurie neprijungti prie centrinės vandentiekio sistemos.
O. Paškevičienė antrina A. Veršilienei, kad dabartinė kom­pensacijų skirstymo tvarka yra pui­ki ir nieko keisti nereikia. „Anks­tesnis kompensacijų skirstymo modelis tik supriešindavo bendruo­menes, visi paklodę tempė į savo pusę, pyko, kodėl vieni gauna daugiau, kiti mažiau. Dabar kiekviena bendruomenė gauna nustatytą procentą, o bendruomenės valdyba sprendžia, kam kompensacijos labiausiai reikalingos. Po to, kai savivaldybės kompensacijų skirstymo komisija gavo skundą dėl neva neteisingai paskirstomų lėšų, administracijos direktorius G. Ratkevičius informavo bendruomenes, kad tvarka nėra gera, kad reikės ją keisti. Administracijos direktorių pasikvietėme į Alesninkus, dalyvavo ir kiti bendruomenių pirmininkai. Mus supažindino su skubos tvarka pakeistu Kompensacijų skyrimo tvarkos aprašu, bet bendruomenės su juo nesutinka. Administracijos požiūris įžeidė visas bendruomenes, pasijutome taip, lyg būtume įtariami korupcija. Bendruomenės juk nemato tų pinigų, jie yra savivaldybėje, mes dirbame pagal įstatymus, turime visus dokumentus, kuriuos tikrina ir savivaldybės finansininkė. Išgirdome siūlymą, kad lėšų skyrimo procese turėtų dalyvauti seniūnaitis, bet ką jis gali žinoti apie konkrečios bendruomenės problemas. Apmaudu, kad dėl kažkokio skundo šešėlis krenta ant visų bendruomenių. Jei skundas būtų mūsų bendruomenėje, pirmiausia organizuotume susirinkimą ir bandytume problemą spręsti viduje.“
O. Paškevičienė sako, kad kompensacijas žmonės gauna ne veltui, ir yra labai skaudu, kai esi įtarinėjimas nesąžiningumu.
„Aš gyvenu ne tik prie sąvartyno, bet ir prie nuotekų valymo įrenginių. Įsivaizduokite, kokią smarvę reikia kęsti. Atvažiavę anūkai manęs klausia, kodėl čia taip smirda. Savo žemėje negaliu laisvai nei kasti, nei arti, nes visur nuotekų šuliniai. O kiek kartų šiukšliavežės buvo išvirtusios ant žmonių žemės. Kol kalbamės, virš mano galvos skraido būrys paukščių, ir taip kasdien. Visas namo stogas išmatomis nutaškytas. Sąvartyno kvapai nepakenčiami, dėl jo nekilnojamasis turtas nuvertėjo. Buvo kalbėta, kad sąvartynas veiks 20 metų, dabar girdime, kad dar ilgiau. Kompensacijas mes gauname, nes mūsų gyvenimo kokybė buvo sugadinta. Nereikėtų mums tų pinigų, jei sąvartyną sau pasiimtų. Reikia akcentuoti ir tai, kad bendruomenės dirba visuomeniniais pagrindais, aukoja savo laiką, važinėja į susirinkimus. Visą vargą atperka tik žmonių dėkingumas, ir, laimė, niekada negavome nusiskundimų iš Alesninkų bendruomenės, o įtarinėjimai labai žeidžia. Visos bendruomenės yra už teisinį problemų sprendimą“.

Komentarai:

  1. Perskaičius straipsnį spaudoje, kilo abejonė dėl skaidrumo ir kratomasi p. St. Virganavičiaus įtarumo, dėl lėšų skirstymo, kadangi stogo dangos kompensacijos skyrimas, kiek suprantama buvo, tik vienai moteriai skirtas ir viešai įvardintas, o kitos stogo dangų kompensacijos buvo, tik skaičiai paminėti, todėl čia ir yra didelė nežinomybė, gal būt jų nebuvo, tik tariamai jos skirtos. Taip pat didelio įtarumo yra lėšų skyrime, vandens gręžinių įsirengimui, paminėta didelė suma, o nei skaičiaus sodybų, nei gyventojų pavardžių nepaminėta, būtant čia ir yra galbūt toji korupcija. Norėtūsi išsamesnio ir teisinges p. St Virganavičiaus paiškinimo, papildymo, dar kartą spaudoja, paminint daugiau pavardžių arba visai jų neminint be gyventojų sutikimo, dėl konfidencialumo ir duomenų neviešinimo. Tačiau norėtūsi tuomet, kad p. St. Virganavičius paaiškintų apie įvardintą spaudoja, tik vienos gyventojos, gavusios stogo dangos kompensaciją, ar jis turėjo šios sodybos savininkės sutikimą , viešai skelbti jos pavardę. Ačiū laikraščio, Kronikos, redakcijai, lauksiu.

    1. Pavardė p. R. paminėta tik todėl, kad buvo žurnalistės klausiama, kus nuėjo lėšos, kurių atsisakė p. Lilija. Lėšos gręžiniams skirtos keturioms sodyboms. Suma, kuria abejojate, pasidomėkit, kiek kainavo gręžinys Alesnykams.

  2. Kiek žinau, S.Virganavičius pinigais nedisponuoja. Valdyba tik nusprendžia, kam pinigus skirti, o juos skiriai ir kontroliuoja, kaip jpanaudojami, savivaldybės Ūkio plėtros ir investicijų skyrius. Kol buvo seniūnė Valantavičienė, rangovus samdė savivaldybė ir esu buvusi posėdyje, kuriame bendruomenė priekaištavo savivaldybei dėl per daug sunaudotų lėšų. Šiuo metu žmonės, kuriems skirtos lėšos, patys perka medžiagas, samdo meistrus, todėl pinigai panaudojami efektyviau.

    1. Norim patikslinti, ne ūkio plėtros ir investicijų skyrius, o savivaldybės finansų ir strateginio planavimo skyrius. Iš jo jokių priekaištų neturėjome, manome, kad ir juos šitie skundai pasiekia.

  3. Noriu papildyti , kad niekada nedariau spaudimo bendruomenės Tarybai dėl sprendimo priėmimo vienu ar kitu klausimu, išskyrus atvejį, kai prašiau, dar kartą kartoju prašiau palaikyti mano siūlymą skirti paramą stogui R. J. , nes namas tuo metu buvo remontuojamas ir buvo be stogo. Taryba palaikė, o susilaukiau štai ko…..

  4. Už paramą, ačiū, dėkoju, bet buvo galima paminėti labai tolerantiškai kaip ir buvo paminėtos kitos sodybos įvardintos skaičiais ir sumomis, be pavardžių, o žurnalistei atsakyta buvo labai gerai, kad parama buvo panaudota kitos gyventojos stogo remontui, tik kažkodėl dar ir pabrėžtinai įvardinta pavardė, o galbūt iš pagarbos, man gal kartais ko nesuprantu. Su pagarba, Regina.

      1. Skaitant komentarus darosi vis aiškiau ir suprantamiau, išsamiau išdėstoma situacija, nei pačiame staripsnyje. Labai įdomu yra tai, kad tie patys namų ūkiai yra gavę nemažas paramos sumas ir vieną po kitos per labai trumpą laiko intervalą, įsirengti vandenvalos ir vandens gręžinių įrenginius, sumos solidžios, viršija 2000 eur. sumą, kodėl stogo dangai buvo įvardinta, kad suma neturi viršyti 2000eur. Kokie čia yra skirtumai ir kas čia vyksta ištikrųjų, iš mažų dalykų matosi rutuliojasi rimtos išvados, ir rimti faktai, kad vieniems ir svarbiausiai tiems patiems galima iškarto pasinaudoti viena po kitos solidžiomis sumomis, o žmonės , kurie tikrai yra nepajėgūs ir kaip įvardijama gyvena arčiausiai užterštos aplinkos, nustumemi į šalį ir, tik išimties tvarka skiriama parama nepanaudota kitų, kaip įvardija p.bendruomenės pirmininkas. Aiškėja, komentarų dėka neišnagrinėti faktai, linkiu būti budriems ir domėtis toliau, ačiū.

    1. P. Regina, kodėl Jūs taip baiminatės, kad parašyta Jūsų pavardė? Jūs visgi esat viešas asmuo, valstybės tarnautoja.

  5. Situacija gal ir aiškėja, manau tai tik ledkalnio viršūnė. Šiai situacijai apibūdinti galvoje sukasi viena gera patarlė „knisk giliau, rasi geriau“ 🙂 manau pasistengus paaiškėtų daug nelabai gražių dalykų.
    Tai, kad straipsnyje įvardytos konkrečios pavardės (nežiūrint į tai, kad grubiai pažeistas duomenų apsaugos įstatymas) + kaltinimai „kaltinimais ir kišimais pagalių į ratus“ labai neetiška ir nekorektiška iš pirmininko pusės, nes suprantu šiai dienai įvardyti asmenys nėra vieši. Gaila, matyt gimtuose Kazokiškėse iki šiol išlikęs kolūkinis valdymas.

  6. Pilypiškiu bendruomenė nevisus kaimo gyventojus priima į bendruomene nors kaime gyvenam jau nuo 2013 metu.Toks jų skaidrumas

    1. Čia ir parodo bendruomenės pirmininke savo skaidrumą.Jos skaidrumas sutampa su kazokiškių bendruomenes pirmininko skaidrumu,už tai ji stoja piestu už ji.

      1. Matot, abu p. pirmininkai yra kaip ankstesniame komentare buvo įvardinta, kolūkionio valdymo pasekmė, kumščio principo vadovavima, noriu duodu, noriu ne, nes sakė tas tą, o anas aną, tik ne man o kitiems, todėl aš taip ir nusprendžiau, duoti ar ne, ačiū, kad vienijatės ir palaikot vieni kitus, gal taip pradės gimti teisingumas.

        1. Na taip kompensacijas gauna tik lojalūs pirmininkams žmonės, o tiems kurie „nepučia į jų dūdas“ randama krūva pasiteisinimų (negyvena, per gerai gyvena, nebūtina, nepriklauso, kitą kartą ir t.t.).

          1. Nu bet kas vyksta, ar tai normalu, nusižengimas žmogiškumui, skaitau ir šiurpstu, ir iš vis šitos skiriamos bendruomenėms kompensacinės lėšos turėtų būt panaudotos visų toje bendruomenėje, ar tai gyvenamojoje vietoje, gerbūvio gerinimui, infrastruktūros patobulinimui, kad visi gyventojai toje vietovėje vienodai pajaustų gerovę, visiems bendrai, o ne išrinktieji, draugai ar kaimynai , giminės ir t.t. Nė kiek neabejoju, kad ir pačių p. bendruomenės pirmininkų sodybos išpuoselėtos. Nu brangieji viską visi puikiai suprantame ir matome, pabuskime, vieningumo sėkmės veikloje.

  7. P. Gražina, labai Jūsų prašau palikti mane ramybėje, kurios man taip reikia pastaruoju metu, galbūt netgi pareikšti dar užuojautą nors ir vėliau, tai būtų naudingiau ir korektiškiau iš Jūsų pusės, ko tikrai nebuvo, na, bet čia, Jūs parodėte savo elgesio ir supratimo lygį. Kas liečia mano statusą tai reikėtų Jums pirmiausiai išsiaiškinti, o tik po to komentuoti. Ačiū, Jums ,ir linkiu sėkmės.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų

Kultūra

Liaudies balsas

Policija informuoja

Projektai

Reklama

Savasties beieškant

Šimtmečio portretai

Sportas