Julija Kirkilienė
Kovo 31 d. vykusiame tarybos posėdyje buvo nuspręsta nuo rugsėjo pirmosios nebeformuoti klasių Elektrėnų pagrindinėje (rusų) mokykloje.
Posėdyje nedalyvavo šioje mokykloje besimokančių vaikų tėvai, o viena pedagogė, stebėjusi posėdį, pasisakyti neprašė. Po posėdžio mokyklos bendruomenė pasijuto apgauta ir suskubu kreiptis į įvairiausias instancijas, kad tarybos sprendimas nebūtų įgyvendintas. 2010-2011 mokslo metais šioje mokykloje nuo I iki X klasės mokytis planuoja 25 mokiniai. Šioje mokykloje dar veikia jaunimo mokykla, kur dieninėse ir vakarinėse klasėse pagrindinio išsilavinimo siekia jaunuoliai, nepritapę kitose mokyklose ar dėl kitokių priežasčių nebaigę 10 klasių.
Istorija
Elektrėnai penkiasdešimt gyvavimo metų buvo laikomas daugianacionaliniu miestu. Imigrantai čia kėlėsi du kartus: pirmą kartą prieš 50 metų, pradėjus statyti Lietuvos elektrinę bei Elektrėnų miestą, ir antrąjį kartą, kai Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statybos buvo paskelbtos komjaunuoliškomis. Naujajame Elektrėnų rajone kūrėsi daugianacionalinė bendruomenė. Jauni žmonės, norėdami išsivaduoti iš butų su bendromis virtuvėmis, gimdė mažiausiai po tris vaikus, Elektrėnuose vienas po kito kilo mokyklos ir vaikų darželiai.
Atskira vidurinė mokykla, kurioje pamokos vedamos rusų kalba, Elektrėnuose įkurta buvo 1975 metais. Tada mokėsi 382 mokiniai, o Kruonio HAE statymo metais, kaip rašoma knygoje „Elektrėnai“, mokinių skaičius buvo išaugęs iki 644. Šią mokyklą yra baigę ne tik tarybos nariai Edita ir Andrejus Paberaliai, bet ir Visagino meras Vytautas Račkauskas, Rusų dramos teatro aktorius Viačeslav Lukianov, Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojas Vitalij Rudzinskas, pati mokyklos direktorė Olga Šabanienė ir kt. Mokykla išleido 40 abiturientų laidų. Deja, per 20 metų nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo moksleivių skaičius šioje mokykloje mažėjo. Vieni išvyko iš Lietuvos, kiti – perėjo į lietuviškas mokyklas. Dar prieš porą metų, kai Elektrėnuose prieglobstį buvo suradę keletas pabėgėlių šeimų, mokykloje buvo pagyvėjimas. Deja, prieglobstį palikę daugiausiai čečėnų tautybės šeimos, iš Elektrėnų išvyko, o į šią mokyklą kitais metais planuoja ateiti vos 25 vaikai. Tai ir buvo pagrindinis motyvas mokyklos uždarymui.
Atskira vidurinė mokykla, kurioje pamokos vedamos rusų kalba, Elektrėnuose įkurta buvo 1975 metais. Tada mokėsi 382 mokiniai, o Kruonio HAE statymo metais, kaip rašoma knygoje „Elektrėnai“, mokinių skaičius buvo išaugęs iki 644. Šią mokyklą yra baigę ne tik tarybos nariai Edita ir Andrejus Paberaliai, bet ir Visagino meras Vytautas Račkauskas, Rusų dramos teatro aktorius Viačeslav Lukianov, Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojas Vitalij Rudzinskas, pati mokyklos direktorė Olga Šabanienė ir kt. Mokykla išleido 40 abiturientų laidų. Deja, per 20 metų nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo moksleivių skaičius šioje mokykloje mažėjo. Vieni išvyko iš Lietuvos, kiti – perėjo į lietuviškas mokyklas. Dar prieš porą metų, kai Elektrėnuose prieglobstį buvo suradę keletas pabėgėlių šeimų, mokykloje buvo pagyvėjimas. Deja, prieglobstį palikę daugiausiai čečėnų tautybės šeimos, iš Elektrėnų išvyko, o į šią mokyklą kitais metais planuoja ateiti vos 25 vaikai. Tai ir buvo pagrindinis motyvas mokyklos uždarymui.
Neperspėjo
Mokyklos bendruomenė laiške redakcijai rašo, kad tie 25 rusakalbiai vaikai turi teisę mokytis savo gimtąja kalba. Bet jei mokyklą ir nusprendė uždaryti, tai turėtų būti pranešta prieš metus ar dar anksčiau, kad vaikus būtų galima pradėti mokyti lietuviškai. Absurdiški, bendruomenės nuomone, tarybos narių pasiūlymai, vaikus vežioti į Trakus, Grigiškes ar Lentvarį. Dirbantys tėvai vaikų vežioti neturi galimybės, todėl buvo galima palikti nors pradines klases. Be to, mokyklos bendruomenė prašo savivaldybės vadovus viešai pakomentuoti tokį sprendimą. Pasak mokyklos bendruomenės, teisę išsilavinimą gauti gimtąja kalba garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Europos Sąjungos teisės aktai, todėl jie užtarimo kreipėsi ne tik į Švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių, Seimo narius, Rusijos federacijos ambasadą, Lietuvos rusų mokyklų mokytojų asociaciją, bet ir į Europos Parlamento narį Viktorą Uspaskich. Mokyklos bendruomenė tiki, kad rusų kalba dėstomos pamokos išliks nors pradinėse klasėse.
Pasiteisino
Viešai pakomentuoti tarybos sprendimą nuo rugsėjo 1-osios neformuoti klasių Elektrėnų pagrindinėje mokykloje, paprašiau Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Deimanto Tarulio:
Sprendimo projektas ,,Dėl Elektrėnų savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų klasių komplektų skaičiaus ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičiaus 2010–2011 mokslo metais nustatymo“ parengtas pagal Elektrėnų savivaldybės ugdymo įstaigų vadovų pateiktą informaciją apie planuojamas klases/grupes ir mokinių/ugdytinių skaičių 2010–2011 mokslo metais ir atsižvelgus į Elektrėnų savivaldybės mero 2010-01-07 potvarkiu Nr. 01V-1 sudarytos darbo grupės išvadas.
Dėl teisės aktų neatitinkančio mokinių skaičiaus ir nepakankamų mokinio krepšelio lėšų pagal Elektrėnų savivaldybės tarybos 2010 m. kovo 31 d. sprendimą Elektrėnų pagrindinėje mokykloje 2010–2011 mokslo metais nebus formuojamos klasės rusų dėstomąja kalba ir liks tik jaunimo klasės. Elektrėnų pagrindinės mokyklos duomenimis, kitais mokslo metais mokykloje mokytųsi 25 mokiniai ir būtų 5 klasių komplektai, tačiau LRV 2009-08-26 nutarimo Nr. 903 6.17.18. punkte numatyta: ,,Kai savivaldybės teritorijoje yra vienintelė mokykla tautinės mažumos kalba, kurioje mokoma pagal pradinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, klasių komplektuose mokinių skaičiaus vidurkis turi būti ne mažesnis kaip 10.“ Taigi mokykloje pradinių klasių komplektuoti taip pat buvo negalima, nes jungtinėje 1–4 klasėje mokytųsi tik 5 mokiniai ir būtų pažeistas minėtasis LRV nutarimas.
Pagal Švietimo įstatymo 44 straipsnio 3 dalį ,,Mokyklos steigėjas apie mokyklos reorganizavimą, likvidavimą ar pertvarkymą privalo raštu pranešti kiekvienam mokiniui (studentui) ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki mokyklos reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo pradžios.“ Mokykloje klasės rusų dėstomąją nebus formuojamos nuo rugsėjo 1 d., taigi mokiniai iki to laiko bus informuoti.
Atkreipiu dėmesį, kad esant bendruomenės poreikiams ir pageidavimui visada yra galimybė steigti šeštadienines ir sekmadienines tautinių mažumų mokyklas. Kita vertus, Elektrėnų savivaldybėje nėra darželio grupių, kuriose vaikai būtų ugdomi rusų kalba, todėl nuo lopšelio, darželio kitakalbiai vaikai savaime ugdomi lietuviškoje aplinkoje ir didelių kalbinių barjerų jiems neturėtų iškilti.
Manau, kad Elektrėnų pagrindinės mokyklos pertvarka prasidėjo tuomet, kai dėl mažo mokinių skaičiaus buvo priimtas sprendimas neformuoti 11 klasių, ir mokykla tapo pagrindine. Jau keletą metų Elektrėnų pagrindinės mokyklos rusakalbiai vaikai mokymąsi tęsia lietuviškose mokyklose, ir problemų dėl jų mokymosi negimtąja kalba neiškilo.
Sprendimo projektas ,,Dėl Elektrėnų savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų klasių komplektų skaičiaus ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičiaus 2010–2011 mokslo metais nustatymo“ parengtas pagal Elektrėnų savivaldybės ugdymo įstaigų vadovų pateiktą informaciją apie planuojamas klases/grupes ir mokinių/ugdytinių skaičių 2010–2011 mokslo metais ir atsižvelgus į Elektrėnų savivaldybės mero 2010-01-07 potvarkiu Nr. 01V-1 sudarytos darbo grupės išvadas.
Dėl teisės aktų neatitinkančio mokinių skaičiaus ir nepakankamų mokinio krepšelio lėšų pagal Elektrėnų savivaldybės tarybos 2010 m. kovo 31 d. sprendimą Elektrėnų pagrindinėje mokykloje 2010–2011 mokslo metais nebus formuojamos klasės rusų dėstomąja kalba ir liks tik jaunimo klasės. Elektrėnų pagrindinės mokyklos duomenimis, kitais mokslo metais mokykloje mokytųsi 25 mokiniai ir būtų 5 klasių komplektai, tačiau LRV 2009-08-26 nutarimo Nr. 903 6.17.18. punkte numatyta: ,,Kai savivaldybės teritorijoje yra vienintelė mokykla tautinės mažumos kalba, kurioje mokoma pagal pradinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, klasių komplektuose mokinių skaičiaus vidurkis turi būti ne mažesnis kaip 10.“ Taigi mokykloje pradinių klasių komplektuoti taip pat buvo negalima, nes jungtinėje 1–4 klasėje mokytųsi tik 5 mokiniai ir būtų pažeistas minėtasis LRV nutarimas.
Pagal Švietimo įstatymo 44 straipsnio 3 dalį ,,Mokyklos steigėjas apie mokyklos reorganizavimą, likvidavimą ar pertvarkymą privalo raštu pranešti kiekvienam mokiniui (studentui) ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki mokyklos reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo pradžios.“ Mokykloje klasės rusų dėstomąją nebus formuojamos nuo rugsėjo 1 d., taigi mokiniai iki to laiko bus informuoti.
Atkreipiu dėmesį, kad esant bendruomenės poreikiams ir pageidavimui visada yra galimybė steigti šeštadienines ir sekmadienines tautinių mažumų mokyklas. Kita vertus, Elektrėnų savivaldybėje nėra darželio grupių, kuriose vaikai būtų ugdomi rusų kalba, todėl nuo lopšelio, darželio kitakalbiai vaikai savaime ugdomi lietuviškoje aplinkoje ir didelių kalbinių barjerų jiems neturėtų iškilti.
Manau, kad Elektrėnų pagrindinės mokyklos pertvarka prasidėjo tuomet, kai dėl mažo mokinių skaičiaus buvo priimtas sprendimas neformuoti 11 klasių, ir mokykla tapo pagrindine. Jau keletą metų Elektrėnų pagrindinės mokyklos rusakalbiai vaikai mokymąsi tęsia lietuviškose mokyklose, ir problemų dėl jų mokymosi negimtąja kalba neiškilo.
Kumščiais po mūšio
Nors rusų patarlė sako, kad kumščiais po mūšio nebėra ko mojuoti, bet Elektrėnų pagrindinės mokyklos bendruomenė dar tikisi tarybos sprendimą pakeisti. Jų pusėn stojo Lietuvos rusų mokyklų asociacija. Asociacijos pirmininkė Ela Kanaitė redakcijai sakė, kad jie turi geros patirties panašius tarybos sprendimus panaikinti teismuose. Panašias problemas teismuose esą išsprendę Visagine ir Vilniuje. Pirmininkė sakė su Švietimo ir mokslo ministro pavaduotoju Vaidu Baciu aptarę, kad tautinėms mokykloms būtų netaikomi bendrojo lavinimo mokyklų kriterijai dėl mokinių skaičiaus klasėse komplektavimo ir klasių sujungimo. Pasak E. Kanaitės, tautinių mažumų mokykla Elektrėnuose išlikti privalo dėl dviejų priežasčių: pirma – artimiausia tokia mokykla yra tik už 30 kilometrų, antra – mokykla finansiškai išsilaiko.