Kultūros diena po Taikos vėliava

Kultūros diena po Taikos vėliava

Silvija Bielskienė

Kultūra – kaip sudėtinė visuma – apima žinias, tikėjimą, meną, moralę, papročius ir kitus vertingus, gerbiamus ir puoselėjamus gebėjimus, kuriuos žmogus įgyja kaip konkrečios visuomenės narys konkrečiu istoriniu laikotarpiu. Kultūra – tautos ir valstybės dvasinis turtas – susieta su taikos simboliu, skatinančiu stiprinti visuomenės suvokimą, jog vertybėmis paremta kultūra yra žmogaus išminties ir dvasingumo raiška, galinti suvienyti žmones kurti darnią visuomenę.

Balandžio 15-ąją Lietuvoje jau devintą kartą švenčiama Pasaulio kultūros diena neaplenkė ir Elektrėnų savivaldybės. Kultūros darbuotojai, muziejininkai, menininkai, bibliotekos darbuotojai rinkosi į bendras iškilmes Elektrėnų viešojoje bibliotekoje. Šventę organizavo, scenarijų kūrė, eigą režisavo, salę spalvingais tautiniais motyvais dabino, svečiams vaišes ruošė, pasitiko bei kiekvienam dalyviui įsegė kultūros dienos emblemą – Vievio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Nijolė Leonavičienė ir jai talkinęs Mykolas Krasnickas. Renginio vedėja Vanda Bukėnienė kvietė pasitikti įnešamą pirmąkart Elektrėnuose suplevėsavusią Taikos vėliavą – Pasaulinės kultūros dienos simbolį. Baltame fone rausvame žiede pavaizduoti trys tamsaus purpuro spalvos skrituliai – 1935 metų balandžio 15 dieną Vašingtone pasirašyto Rericho pakto, tarptautinės sutarties dėl meno, mokslo įstaigų ir istorinių paminklų apsaugos karo ir taikos metu simbolis. Rericho (Vašingtono) pakto principai vėliau buvo perkelti į 1954 metų gegužės 14 dieną Hagoje pasirašytą konvenciją dėl kultūros vertybių išsaugojimo karinio konflikto metu. Vėliavos simbolika komentuojama ir plačiau: Švč. Trejybė krikščioniškoje tradicijoje; religija, menas, mokslas kultūros žiede; meilė, grožis, išmintis; praeitis, dabartis, ateitis amžinybės rate; pasaulinis susivienijimas.

Kultūros darbuotojus pagerbė meras Kęstutis Vaitukaitis, administracijos direktorius Virgilijus Pruskas, mero pavaduotojas Arvydas Vyšniauskas. Po mero sveikinimo žodžių, Bendrojo skyriaus vedėja Alina Kulbokienė, vyr. specialistė kultūrai Ramutė Strebeikienė paskelbė iškilmingą nusipelniusių kultūros darbuotojų, kolektyvų, švenčiančių kūrybinės veiklos jubiliejus, apdovanojimų pradžią. Visiems nominantams buvo įteiktos Mero įsteigtos įspūdingos graviruotos statulėlės. Bibliotekų darbuotojoms Aldonai Andužienei, Ingai Sūnelaitienei, Jūratei Volungevičienei, Kristinai Partikienei už įvairią profesinę veiklą, Gilučių bibliotekos vedėjai Veronikai Tamošiūnienei, švenčiančiai veiklos 40-metį, meno kolektyvams, švenčiantiems jubiliejus: folkloro ansambliui „Runga“, vadovė Giedrė Blažonienė (30 metų), kapelai „Runga“, vadovas Juozas Stabingis (30 metų), kameriniam chorui „Salve“, vadovė Regina Bartkienė (20 metų), Vievio KC kapelai „Pylimėlis“, vadovė Ona Nenartavičenė (15 metų), Pastrėvio kapelai „Varnalėša“, vadovė Jadvyga Strasevičienė (10 metų), pop-šou grupei „Saulės spinduliai“, vadovai Gaiva Židonytė ir Aurimas Medzikauskas (15 metų), Vievio KC renginių organizatorei Nijolei Leonavičienei (30 metų), Vidai Ališauskienei, surengusiai 26-ąją humoro šventę „Kvatoklis“ bei 10-ąją „Ilgakasę“, Silvijai Bielskienei už 10-ąjį aktyviausių Semeliškių seniūnijos gyventojų pagerbimą. Už aktyvią kultūrinę veiklą apdovanotos Nijolė Skorubskienė, Vida Vičkačkienė, už edukacinę veiklą Trečiojo amžiaus universitete – Mykolas Krasnickas, už bendradarbiavimą – Vytautas Urbonas. Už didžiulį indėlį į Elektrėnų savivaldybės kultūros aruodą, nuolatinę pagalbą meras K. Vaitukaitis padėkojo Bendrojo skyriaus vyr. specialistei kultūrai Ramutei Strebeikienei ir įteikė jai atminimo dovaną. Šventės organizatorė Nijolė Leonavičienė už dovanas atsidėkojo ir svečiams: naujos kadencijos vadovus perrišo juostomis, kuriose įspaustas užrašas: „Aš myliu kultūrą“, juk būtent Kultūros dieną iškilmingame posėdyje buvo prisaikdinta naujoji V-os kadencijos Elektrėnų savivaldybės valdžia ir taryba, tad visus ketverius metus kultūra ir valdžios sprendimai, o kartu ir šventės – bus šalia. Kai bus sunku, prisiminkite, kad mylite kultūrą, ir viskas išsispręs!

Po iškilmingos dalies į savo rankas vadžias perėmė keturi profesionalūs muzikantai – Vilniaus folkloro kapelos „Ratilai“ vyrukai, dovanodami atskirų regionų dainas, mokydami šokti ir kartu linksmintis. Juk Regionų metai – tad ir renginys alsavo tautiškumo, lietuviškumo dvasia.

Kultūra ir taika – tarpusavyje glaudžiai susiję dalykai. Kultūra persmelkia kiekvieną gyvenimo reiškinį – pradedant minčių, jausmų, kalbos, bendravimo raiška ir baigiant materialinių kultūros vertybių saugojimu ir puoselėjimu, o taika yra labai reikalinga šių dienų pasaulyje – ji būtina tiek širdyse, tiek santykiuose tarp tautų, religijų, kultūrų ir valstybių. Taikos kultūra yra išsigelbėjimas šiame sunkiame laikmetyje.

Tad Taika teplevėsuoja ir po Elektrėnų Kultūros vėliava!

Kultūros dienos istorija

1935 metais Jungtinės Amerikos Valstijos ir dauguma Centrinės bei Pietų Amerikos valstybių balandžio 15-ąją pasirašė paktą, karo atveju saugantį kultūros vertybes. Kariaujančios pusės turi aiškiai žinoti, kad istorija kultūros naikinimo niekam neatleis. Paktas buvo pasirašytas Vašingtone, labai iškilmingoje aplinkoje. Prezidentas Teodoras Ruzveltas kreipėsi ir į kitas pasaulio šalis ir kvietė pasekti Amerikos valstybių pavyzdžiu. Pasak jo, „ši sutartis turi kur kas didesnę dvasinę reikšmę negu matyti iš paties jos teksto. Pagrindinė doktrina – tai kontinentinė atsakomybė ir solidarumas, tokie svarbūs dabarčiai ir ateičiai. O ši iniciatyva bus didis Amerikos nuopelnas civilizacijai“.

Žmogiškojo genijaus kūrybą saugančio dokumento idėją iškėlė dailininkas, keliautojas, archeologas, mąstytojas ir visuomenės veikėjas Nikolajus Rerichas (1874-1947). Paktas dažnai ir vadinamas jo vardu. Tai pats humaniškiausias XX a., atnešusio per visą žmonijos istoriją baisiausius sugriovimus ir praradimus, dokumentas. Jo šūkis – „Per kultūrą į taiką“. Reikėjo milžiniškų pastangų, kad politikai suvoktų tokių principų įgyvendinimo reikšmę. Įtikinėjant tartis dėl kultūros paveldo apsaugos dažnai būdavo pasiremiama Raudonojo Kryžiaus patirtimi. Netrūko skeptikų. Raudonasis Kryžius gelbsti žmogaus gyvybę, N. Rericho paktas – žmogaus kūrybą, jo dvasią. Dailininkas manė, kad kultūros paminklą per karą, be kitų priemonių, galėtų apsaugoti ir iškelta Taikos vėliava.

Tarpukariu ir Europoje radosi vis daugiau pakto šalininkų. Vykdavo konferencijos, įvairiose šalyse buvo steigiami komitetai, N. Rericho draugijos. 1936 metų lapkritį Lietuvos N. Rericho draugija kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją su memorandumu, kuriame buvo siūloma ir Baltijos šalyse ratifikuoti kultūros vertybių apsaugos paktą. Memorandumą pasirašė septyniasdešimt iškilių Lietuvos mokslo, meno ir visuomenės žmonių. Tačiau Europoje tuo metu sukilusioms militaristinėms galioms nebuvo galima net užsiminti apie kultūros paveldo apsaugą. Politikų demagogija tuomet numarino N. Rericho pakto ratifikavimą. Bet idėja nepražuvo – 1954 metais buvo priimta Hagos konvencija, įpareigojanti gerbti ir saugoti kultūros vertybes, esančias tiek savo, tiek priešo teritorijoje, draudžianti kilnojamas ir nekilnojamas kultūros vertybes išvežti iš okupuotos teritorijos. Asmenys, pažeidę arba įsakę pažeisti konvenciją, turi būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Hagos konvenciją, kuri yra tiesioginė N. Rericho pakto tąsa, ratifikavo dauguma pasaulio šalių, taip pat ir Lietuva. Lietuvos Respublikos Seimas nusprendė 2007 m. į minėtinų dienų sąrašą įtraukti Kultūros dieną, nes dėmesio kultūrai nebūna per daug.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų