Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikime su naujos kadencijos savivaldybių merais kalbėjo, kad pasitikėjimas valdžia ir valstybe prasideda nuo pasitikėjimu meru. O komentatorius Andrius Užkalnis sako: „Jei tikėjai valdžios pažadais prieš rinkimus, o valdžia apgavo, reikia save kaltinti, o ne valdžią. Ketinimai išsirinkti gerą valdžią, kuri tau padės gyventi geriau, yra nė kiek ne geresnis verslo planas, nei gerti daug alaus ir tikėtis praturtėti, pardavus tuščią stiklo tarą“. Veikiami tokių prieštaringų minčių, domėjomės, kokiomis nuotaikomis gyvena ir kokius darbus planuoja į postą po ketverių metų sugrįžęs meras, liberalcentristas, Kęstutis Vaitukaitis. Praėjus 6 savaitėms po pirmojo naujos kadencijos savivaldybės tarybos posėdžio ir merų pasikeitimo, prieš trečiąjį tarybos, kuriai vadovauja Kęstutis Vaitukaitis, posėdį ir prieš susitikimą su prezidente, pusvalandį apie tai ir kalbėjomės.
Julija KIRKILIENĖ
J. K. Kas be prezidentės portreto dar pasikeitė mero kabinete per ketverius metus?
K.V. Beveik niekas, tik į kabinetą sugrįžo anksčiau čia buvę asmeniniai daiktai: šeimos nuotrauka, kryžius virš durų ir Biblija.
J.K. Dirbate tik mėnesį, o jau ėjote neapmokamų atostogų. Kodėl?
K.V. Kiekvienais metais atostogauju kartu su žmona. Dėl pasikeitusių aplinkybių (išrinkimo meru) negalėjau atsisakyti kelialapio. Be to, penkios darbo dienos nėra labai daug, tų dienų darbus sėkmingai atliko mero pavaduotojas.
J.K. Ar jau parengėte mero veiklos programą, kaip žadėjote prisistatymo kalboje?
K.V. Mero veikla yra apibrėžta savivaldos įstatyme ir savivaldybės tarybos reglamente. O darbų rinkinį, darbų programą su taryba tvirtinsime po pusmečio, kai bus aišku, kaip renkame biudžetą. Kol kas pinigų surinkimas į biudžetą nuo plano atsilieka. Mažiau nei planuota surenkame mokesčių už taršą, nes elektrinė dirba minimaliu rėžimu, mokestis už taršą sumažės apie 0,5 milijono, todėl biudžetą teks koreguoti. Kai kuriuos suplanuotus darbus gal teks stabdyti, kitus nukelti ar ieškoti kitų finansavimo šaltinių.
J.K. BNS sakėte, kad pirmiausia reikia įsigilinti į visas problemas ir ankstesnių savivaldybės vadovų padarytus darbus. Ar jau įsigilinote?
K.V. Nebuvau visai atitrūkęs nuo savivaldybės veiklos, nes dirbau taryboje, bet vadovaujant tiesiogiai informacijos gaunu daugiau. Aktyviau dirbsiu, ieškosiu glaudesnio kontakto su administracija. Reikia styguoti Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus bei Ūkio plėtros skyriaus darbą. Įgyvendinant praėjusios kadencijos taupymo programą laukia sunkus ir atsakingas darbas – sujungti į vieną kelias tos pačios srities įkurtas įstaigas. Savivaldybėje veikia dveji vaikų globos namai, dvi vaikų sanatorinės mokyklos, du komunaliniai ūkiai, trys socialinių paslaugų įstaigos ir kita. Nėra paprasta įstaigas sujungti, keisti jų valdymo formas, nes visur dirba gyvi žmonės, veikia šalutiniai veiksniai. Dar vieną problemą turime su Vievio pradine mokykla. Vaikai eina ne į mokyklą, o į statybos aikštelę, nes vėluojant finansavimui, vėluoja ir remonto darbai. Vyksta derybos su rangovu, kuris nori atsisakyti laimėto projekto, nes užsitęsus darbams pagal kainas, kurias pateikė konkursui, dirbti jiems esą nuostolinga. Savivaldybei teks surasti kelis šimtus tūkstančių litų, kad rugsėjo 1 d. Vievio pradinukams būtų nors minimaliai paruoštos sąlygos mokytis. Vėluoja ir ežero pakrantės sutvarkymo darbai, todėl elektrėniečiams šią vasarą teks pagyventi be pliažo. Ledo rūmų renovacijai irgi pinigų gauta tik pirmam etapui, o gerovės įrengimo, priestato statybai dar trūksta apie 8 mln. litų.
J.K. Bet žmonės skundžiasi, kad už ES lėšas darbai atliekami nekokybiškai, o administracijos specialistai teisinasi, kad taip atsitinka todėl, kad viešuosiuose pirkimuose laimėtojui taikomas vienintelis kriterijus – pigumas. Redakcijai elektrėnietis skundėsi, kad iš ežero išvalytas dumblas sustumiamas atgal. Gal turite planų, kaip geriau užtikrinti atliekamų darbų kokybę?
K.V. Iš dalies taip. Laimėtojas į sąmatą įtraukia pigiausias medžiagas, sumažina kainas, o tai veikia kokybę. Bet kiekvienam darbui yra numatytas garantinis laikas ir paliktas brokas ištaisomas. Techninę priežiūrą privalėsime stiprinti nuo projektų įgyvendinimo pradžios, o ne tik priduodant darbus. Dėl ežero pakrantės tvarkymo darbų kokybės – sunku pačiam nustatyti, prie kiekvienos mašinos nepastovėsi. Būtų gerai, jei kas matė stumiant dumblą atgal, kad tuo momentu ir praneštų, kad būtų galima pažeidimą nustatyti.
J.K. Ką darysite kitaip, nei buvusi taryba?
K.V. Viena iš didesnių praėjusios kadencijos klaidų, manau, buvo leidimas parduoti „Jaunimo kranto“ dalį. Jeigu steigimo sutartyje buvo numatyta negavus finansavimo, nutraukti veiklą, tai taip ir reikėjo padaryti. Tada kiekvienas dalininkas su savo įnešta dalimi būtų pasitraukęs, ir niekas neturėjęs nuostolių. O dabar – kaip įrodyti, kad UAB „Vesteksa“ iš Rimanto Varanausko pirko tik viziją ir sumokėjo pinigus? Bet pirkimo sandėris įvyko ir intelektualus turtas virto materialiu.
J.K. Kaip ši taryba spręs „Jaunimo kranto“ likimą?
K.V. Kito kelio nėra, reikia vykdyti buvusios tarybos sprendimą ir įstaigą likviduoti kaip galima mažesniais nuostoliais. Savivaldybės įneštos lėšos (85 tūkt. Lt. Red. past.) nebuvo visiškai pravalgytos, kaip jūs rašėte savo straipsnyje („Politikų košė iš visuomenės turto“, „Elektrėnų kronika Nr. 20“. Red. past.) Buvo padaryti detalieji planai ir apmokėta už darbus (dalis sklypų iš VšĮ „Jaunimo krantas“ buvo sugrąžinti savivaldybei ir ten vykdomas pakrantės sutvarkymo projektas. Red. past.).
J.K. O ką darysite kitaip, nei būdamas merus pirmąsias dvi kadencijas?
K.V. Bet kokiame darbe reikalingas ryžtas daryti. Man patiko Vilniaus apskrities verslo darbdavių konfederacijos prezidento Rimvydo Jasinavičiaus mintis, kad sprendimų priėmime blogiausias kelias yra spręsti kompromiso būdu. Jei du oponentai turi gerus variantus ir abu vienas kitam nusileidžia, tai abu variantai tampa blogi. Geriausias variantas yra to, kuris sugeba tai įrodyti kitam. Paskutinės savo kadencijos klaida laikau tai, kad neįtikinau tarybos leisti daryti buvusio restorano „Perkūnkiemis“ detalųjį planą, dėl to 4 metus matėme griūvantį pastatą.
J.K. Ar tiesa, kad UAB „Eurostatyba“, kuriai priklauso „Perkūnkiemis“, atiduosite ir beržynėlį prie Kultūros centro?
K.V. „Eurostatyba“, atrodo, tik prieštarauja, kad šis sklypas nebūtų užstatytas statiniais. Manau, kad tą sklypą galima jiems priskirti, jeigu prašys, su sąlyga, kad nebūtų iškirstas beržynėlis, kad liktų viešoji erdvė. O savivaldybei kuo mažiau liks plotų prižiūrėti, tuo geriau.
J.K. Ir pabaigai – kokiu transportu važinėjate į darbą ir iš jo?
K. V. Savo ir žmonos mašina. Du kartus jau važiavau savivaldybės automobiliu ir laikiau per naktį namuose. Tai yra pigiau, nei automobilį laikyti saugomoje aikštelėje. Savivaldybė garažų neturi, todėl manau, kad, oficialiai susimokėjus už kurą, automobilį ekonomiškai pigiau ir saugiau būtų laikyti nuosavo namo garaže.
Tokiomis gaidomis ir baigėme pirmąjį trumpą pokalbį su šios kadencijos savivaldybės meru Kęstučiu Vaitukaičiu. Jis skubėjo į susitikimą su prezidente D. Grybauskaite ir savivaldybių asociacijos suvažiavimą. Abiejuose renginiuose buvo akcentuojama, kad arčiausiai žmonių esanti valdžia turi tapti pirmąja pagalba ir patarėja kiekvienam žmogui ir vietos bendruomenei sprendžiant kasdienes problemas. Merui palinkėkime, kad Elektrėnų savivaldybėje taip ir būtų.