Julija Kirkilienė
Koronaviruso pandemija jau tapo neišsenkančia žiniasklaidos tema, todėl ir mes tos informacijos aplenkti negalime. Elektrėnų savivaldybė žiniasklaidoje įdomi ir tuo, kad Elektrėnų ir Abromiškių reabilitacijos ligoninėse gydymui nuo COVID-19 paruošta apie 100 lovų. Savivaldybėje susirgimų irgi nemažėja, nors paskiepytųjų skaičius siekia beveik 63 proc. nuo galinčių skiepytis. Daugiausiai pasiskiepijusių 65–69 m. amžiaus grupės žmonių – 85,7 proc. Daugiausiai COVID-19 serga darbingo amžiaus žmonių.
Rūpi medikams
Elektrėnų ligoninės kovidiniame skyriuje dirbanti gydytoja Laimutė Matkevičienė sako kiekvieną rytą atėjusi į palatą pirmiausia akimis permeta visus ligonius, tyrinėdama, ar visi kvėpuoja. Tik tada prieina prie kiekvieno individualiai. Sunkiausia, sako gydytoja, priprasti prie dažnų mirčių. Nepaaiškinama esą tai, kad dažnai jauno paciento gyvybės nepasiseka išgelbėti, o va, viena beveik jau šimtametė močiutė nepaaiškinamai kodėl po gydymo kurso pradėjo sveikti. Nors ligoninė, pasak L. Matkevičienės, turi visus reikalingus naujausius ir brangiausius vaistus, bet ne kiekvieno ligonio organizmui ir jie padeda. Gydytoja dalinasi patirtimi, kad dirbti su COVID-19 pacientais, esant tokiai ribinei stacionaro lovų apkrovai, nerealiai sunku. Medikams džiaugsmo šiuo sunkiu metu suteikti gali sveikstantys ligoniai. Elektrėnų ligoninėje gydėsi ir pasveiko migrantas M.A.D. iš Irako, su kuriuo medikams bendrauti teko keliomis kalbomis. Sėkmingai pasveikęs M.A.D. išvyko į savo gyvenamąją vietą… Elektrėnų ligoninės medikai jau paskiepyti trečiąja, sustiprinančiąja vakcinos doze. Nuo vakcinos medikai nesirgo, bet COVID-19 kai kurie medikai užsikrėtė dar kartą. Gerai tik, kad visi persirgo lengva ligos forma. Gydytojai sako, kad labai svarbu daugiau dėmesio skirti tiek savo, tiek kitų sveikatai.
Rūpi valdžiai
Šiuo laikotarpiu atrodo, kad žmogaus sveikata labiausiai rūpi valdžiai, todėl jie prikuria įvairių įstatymų ir rekomendacijų, nors dažnai tie kūriniai prasilenkia su logika. Štai prieš moksleivių rudens atostogas Švietimo, mokslo ir sporto ministerija spalio 29 d., penktadienį, prieš ilgąjį savaitgalį, išplatino raštą dėl neformaliojo vaikų švietimo vykdymo mokinių rudens atostogų metu. Pagal tą raštą negalėtų vykti nei treniruotės, nei stovyklos. Bet ką daryti toms organizacijoms, kurios vaikams jau užsakė viešbučius ir maitinimą, o patys su raštu susipažinti galimybę turėjo tik tą pačią, lapkričio 3 d., kai vaikai jau suvažiavo į stovyklos vietas. Tokia stovykla vyksta ir Elektrėnuose. Tame ministerijos rašte parašyta, kad stovyklų organizatoriams, patyrusiems išlaidas, savivaldybių administracijoms siūloma išlaidas laikyti tinkamomis ir stovyklų organizatoriams už jas apmokėti. Kur jau „protingiau“ ir besurasi: vaikai turėtų grįžti namo, o maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas teikiančioms įmonėms pinigai liktų už dyką.
Bet savivaldybės atstovai stovyklos nedraus, nes pasinaudos ministerijos rašto eilute, kad „aukšto meistriškumo sporto treniruotėms ir varžyboms šiuo metu nėra taikomi papildomi apribojimai“. Administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius sakė, kad šiuo klausimu kalbėjosi su D. Kasparaičio ledo ritulio mokyklos atstovais, kurie pasidalino planais organizuoti nedraudžiamus aukšto meistriškumo užsiėmimus. „Kadangi tai nėra draudžiama, šiems planams neprieštarauju“, – sako direktorius. O rekomendacijos susilaikyti nuo panašių renginių ir liko ministerijos rekomendacijomis.
Rūpi visiems
Savivaldybės žmonių sveikata rūpi visiems, pradedant savivaldybės vadovais ir baigiant į savivaldybę iš Kauno gyventi planuojančiu persikraustyti politiku Stanislovu Buškevičiumi. Kadangi politikas jaunystėje Kauno medicinos institute yra dėstęs Vakarų politinės ekonomijos kursą, tai redakcijai atsiuntė straipsnį vakcinacijos tema „Žmogaus logika, arba Kodėl begemotas bijojo skiepų“.
S. Buškevičius rašo: „Keista ta žmogaus „logika“ ir „sveikas protas“ skiepų klausimu. Kai kurie žmonės, nesuprasdami, kas yra skiepas, bijo pasiskiepyti, tačiau nelabai bijo susirgti COVID-19 ir tikisi, kad sirgs nesunkiai, nors tokio raštelio, kad sirgs lengva forma, jiems niekas neparašė. Jie nebijo koronaviruso, kuris pažeidžia visą organizmą, pažeidžia ląstelių branduolį, kuriame yra DNR, ir jeigu pavyksta nenumirti, liekamieji reiškiniai vidaus organuose gali turėti negerų pasekmių ateityje. Tačiau šie žmonės paniškai bijo skiepo, kuris yra tik viruso baltymo sintetinė ribonukleino rūgščių seka. Ši seka tai saldainis palyginus su tikru virusu. Vakcina nepatenka į ląstelės DNR, o virusas patenka, vakcina būna prie peties įdūrimo vietos tik iki 72 valandų ir niekur nuo rankos peties įdūrimo vietos nenukeliauja, o koronavirusas dauginasi, laksto ir naikina ląsteles visame organizme. Vakcina – tai savotiškas vaistas, kuris duodamas ne ligos metu, o prevenciškai. Ji priverčia organizmą pasigaminti specifinį imunitetą (antikūnus-karius), kurie lemiamu momentu stos į kovą su virusu, nes bendras imunitetas šiuo atveju yra tik pagalbininkas specifinio imuniteto. Todėl net stipriausias įgimtas bendras imunitetas neišgelbės nuo susirgimo, nes reikalingas specifinis imunitetas. Pavyzdžiui, jei mano rankos stiprios, tai nereiškia, kad aš greitai bėgsiu krosą kojomis.
Žmogus nebijo gerti brudo alkoholio, nes nesugeba suvokti, kas yra kepenų cirozė ir mirtis nuo jos. Žmogus nebijo rūkyti, nes nesuvokia, kas yra plaučių vėžys ir mirtis nuo jo. Tačiau, kaip begemotas iš animacinio filmuko bijo skiepo, kuris duoda šansą nenumirti.
Ir net jeigu skiepas nesuteikia 100 procentinės garantijos dėl nesusirgimo kovidu, mąstantis žmogus supras, kad einant per žalią šviesą, tikimybė būti automobilio pervažiuotam yra mažesnė, negu einant per raudoną šviesą“.
Asmeninės patirtys
Nors savivaldybėje paskiepyta per 15 tūkst., t.y. beveik 63 proc. žmonių, nuo skaičiaus, kurie gali skiepytis, nors per visą pandemijos laikotarpį savivaldybėje persirgusių žmonių yra 3169 ir dar 210 serga, bet savivaldybė, kaip visos savivaldybės, COVID-19 žemėlapyje nudažyta juodai. Kad galimybių pasai padeda ligą platinti, turime asmeninės patirties. Labiausiai reikėtų riboti renginius, kur valgoma ir geriama. Daug pažįstamų serga, bet žmonės tiksliai nežino, kas ir kada turėtų izoliuotis. Pažįstame vieną jauną elektrėniškį, jau mėnesį gulintį dirbtinėje komoje Vilniaus ligoninėje, ir žinome, kaip šeima laukia stebuklo. Bet pagal statistiką, iš dirbtinės komos pabunda vienas iš dešimties. Šią savaitę savivaldybėje vėl užregistruoti 95 susirgimai. Per visą pandemijos laikotarpį savivaldybėje nuo koronaviruso mirė 33 gyventojai, dar 74 sirgdami COVID-19 mirė nuo kitų ligų. Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad savivaldybėje yra registruotas židinys VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninėje bei Vievio J. Milančiaus pradinėje mokyloje. Deja, sako G. Ratkevičius, ši informacija nėra tiksli ir tikrai židinių yra daugiau, tik nepatenka į žemėlapį. Savivaldybė galėtų daryti įtaką židinių skaičiui tik turėdama objektyvią informaciją apie židinius, deja, tokia informacija nėra savivaldybei prieinama, todėl kova su nematomu priešu yra nelygi.
Elektrėnų ligoninėje ir Abromiškių reabilitacijos ligoninėje gydomi pacientai iš visos Vilniaus apskrities. Pacientų srautus reguliuoja organizuojanti įstaiga – Santaros klinikos, tačiau COVID-19 sergančius ligonius pas mus guldo ir Elektrėnų ligoninės gydytojai. Mūsų savivaldybės ir atvykėlių pacientų skaičiaus santykis yra apytiksliai 50:50.