Klumbių giminės tarnystė Lietuvai

Klumbių giminės tarnystė Lietuvai

Albina Sidaravičienė

Aleksandras Klumbys - mokslininkas ženkliai prisidėjęs prie Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo
Aleksandras Klumbys – mokslininkas ženkliai prisidėjęs prie Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo

Aleksandras Klumbys – Elek­trėnų savivaldybės mero patarėjas, technikos mokslų daktaras, aktyvus Sąjūdžio dalyvis, kūręs nepriklausomą Lietuvą, Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos kankinių karalienės parapijos tarybos narys, kilęs iš Kauno, bet didelę gyvenimo dalį atidavęs mūsų miestui.
A. Klumbys gimė 1954 m. Kaune, gydytojų šeimoje. Mama Laimutė Klumbienė (gim.1924 m.) – stomatologė, tėvas Leonas Klumbys (1921–2010) – neurochirurgas, profesorius. Kauno inteligentų šei­ma užaugino ir į mokslus išleido du sūnus – Egidijų ir Aleksandrą. Aleksandrą gyvenimas pastūmėjo į Elektrėnus, čia jis dirba, užaugino dukras, kuria Lietuvą.
Aleksandro jaunystė prabėgo Kaune, ten jis 1971 m. baigė Kauno 8-ąją vidurinę mokyklą (dabar „Saulės“ gimnazija). Įstojo į Kauno politechnikos institutą, kurį baigęs dirbo instituto mokslinių tyrimų srityje. A. Klumbys 1983 m. apsigynė disertaciją, jam suteiktas technikos mokslų daktaro vardas. 1984 m. jis atvyko į Lietuvos VRE, paskirtas Kruonio HAE AVS ir ryšių skyriaus viršininku.

Giminės šaknys
Žygaičiuose (Tauragės r.) yra Klumbių giminės šaknys. „Klumbiai Žygaičiuose gyvena nuo XIX a. pirmosios pusės. Seniausias dokumentuotas protėvis – prosenelis Nikodemas Klumbys, kurio vienintelis sūnus Aleksandras buvo mano senelis (tėvelio tėvas)“,- rašo Egidijus Klumbys.
Aleksandras Klumbys (1862–1943) vedė Oną Sandaraitę (1886–1964), kilusią iš netoli Žygaičių esančio Trumpiškių kaimo. Jiedu yra Egidijaus ir Aleksandro Klumbių seneliai iš tėvo pusės. Seneliai buvo ūkininkai, kurių šei­ma buvo gausi: Jonas Klumbys (gim. 1908), Antanina Klumbytė (1910–2005), Petrutė Klumbytė-Paulavičienė (gim. 1912), Pranciška Klumbytė-Rimkienė (gim. 1916), Leoniukas Klumbys (1918–1920), Leonas Klumbys (1921– 2010).
Nuostabu, kad Lietuvos ūkininkų šeima išaugino garsų Lietuvos neu­rochirurgą Leoną Klumbį.
„Žygaičiuose praleista ne viena vasara, čia, Žygaičių kapinėse, palaidoti ir mano proseneliai, ir mano seneliai“, – teigia Egidijus Klumbys.
Adomas ir Veronika Baleišiai (seneliai iš mamos pusės). Senelis Adomas gimė 1888 m. Baltakarčių k., Rokiškio r. Jis matininkas-revizorius, buvo Rokiškio apskrities žemės tvarkytojas. Kurį laiką dirbo mokytoju. Mirė 1971 m., palaidotas Panemunėlyje.
Graži mūsų Lietuva, nes čia gyvena ir dirba kartų kartos žmonių, mylinčių savo kraštą. Vieni iš tokių yra Klumbių giminės žmonės. Susipažinusi su šios giminės istorija, žemai lenkiuosi šios giminės protėviams žemdirbiams, iš kurių kamieno išaugo tokios tvirtos ir sveikos atžalos. Jos teikia užuovėją kitiems, sugebėjo atsilaikyti prieš įnirtingus svetimus vėjus ir myli žemę, kurioje užaugo.

Tėvai Leonas ir Laimutė Klumbiai

Laimutė ir Leonas Klumbiai su sūnumis
Laimutė ir Leonas Klumbiai su sūnumis

Leonas gimė (1921 m.) Žygaičiuose (Tauragės r.), didelėje ūkininkų šeimoje, buvo jauniausias, penkioliktas vaikas. 1927–1931 m. jis mokėsi Žygaičių pradinėje mokykloje, o 1931 m. įstojo į Tauragės aukštesniąją komercijos mokyk­lą, kuri po ketverių metų virto Tauragės gimnazija. 1940 m. ją baigė. Iš 50 pradėjusiųjų mokslus gimnaziją baigė vos 10.
1946 m. baigė mediciną Kauno valstybiniame universitete ir gyvenimą pašventė medicinai.

Dirbo gydytoju Pagėgių, Akmenės rajonuose, vėliau chirurgu  Respublikinėje Kauno klinikinėje ligoninėje.
1951 m. Maskvos neurochirurgijos institute baigė 5 mėn. pirminį neurochirurgijos specializacijos kursą, tapo neurochirurgijos Kauno klinikose pradininku, rūpinosi savarankiško Neurochirurgijos­ skyriaus organizavimu. 1951–1954 m. Neurochirurgijos skyriaus vedėjas.
Nuo 1954 m. Kauno medicinos instituto Chirurgijos katedros asistentas, nuo 1963 m. docentas, nuo 1968 m. Nervų ir psichikos ligų katedros neurochirurgijos sektoriaus vadovas. 1978–1982 m. vadovavo Onkologijos instituto Nervų sistemos chirurgijos skyriui.  1991–1992 m. Neurochirurgijos klinikos vadovas.

Mokslinė veikla
1959 m. apgynė biomedicinos mokslų kandidato disertaciją (tema: Kai kurie ūminių galvos smegenų sužalojimų patogenezės ir klinikos klausimai). 1969 m. habilituo­tas daktaras, 1973 m. profesorius. Parašė 4 monografijas, vienas ar su bendraautoriais 5 vadovėlius medicinos studentams ir gydytojams. Paskelbė apie 200 straipsnių ar pranešimų tezių. 1965 m. ge­gužės mėn. Kaune įkūrė Lietuvos neurochirurgų draugiją, iki 2004 m. draugijos pirmininkas.

Apdovanojimai

Adomas Baleišis (stovi pirmas iš kairės) su artimaisiais - seserimi Pranute, broliu Jonu, seserimi Anastazija ir tėvais Elžbieta ir Rapolu (sėdi centre)
Adomas Baleišis (stovi pirmas iš kairės) su artimaisiais – seserimi Pranute, broliu Jonu, seserimi Anastazija ir tėvais Elžbieta ir Rapolu (sėdi centre)

L. Klumbys 1991 m. apdovanotas:
Sausio 13-osios medaliu, 2001 m.
Didžiojo Lietuvos Kunigaikš­čio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu. Šiuo ordinu apdovanojami nusipelnę Lietuvai asmenys, pasižymėję uoliu ir sąžiningu darbu valstybinėje tarnyboje ar visuomeninėje veikloje.

Pasikėsinimas
1996 m. gruodžio 5 d. pasikėsinta į L. Klumbio gyvybę – kulka pataikė į dešinę koją ir ją pusiau paralyžiavo. Buvęs KMUK profesorius, neurochirurgas Leonas Klumbys po pasikėsinimo buvo priverstas vaikščioti su lazda, nes sunkiai valdė dalinai paralyžiuotą koją.
Palaidotas (2010 m. ) Petrašiūnų kapinėse.
Žmona gydytoja stomatologė Laimutė Baleišytė-Klumbienė visą gyvenimą pašventė žmonėms.

Brolis Egidijus – Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo Akto signataras
Vyresnis Aleksandro brolis Egidijus gimė 1952 m. Kaune. Mokėsi (1959–1970) Kauno S. Nėries ir Kauno VIII vidurinėse mokyklose. Baigęs mokyklą, pasirinko gyvenimo kelią, panašų į tėvų, siekė tapti gydytoju ir dirbti žmonėms.
1970–1976 m. studijuoja Kauno medicinos instituto Medicinos fakultete ir savo gyvenimą pašvenčia medicinai.
1976–1978 m. respublikinės Kauno klinikinės ligoninės gydytojas neurochirurgas.
1978–1979 m. LTSR Onkologijos mokslinio tyrimo instituto Nervų sistemos chirurgijos skyriaus vedėjas.
1979–1982 m. žinių semiasi  TSRS Medicinos mokslų akademijos akademiko N. Burdenkos neurochirurgijos mokslinio tyrimo instituto aspirantūroje.
1982–1990 m. Kauno medicinos instituto Centrinės mokslo tiriamosios laboratorijos Neurochirurgijos laboratorijos vedėjas.
1983 m. suteiktas biomedicinos, medicinos mokslų daktaro laipsnis.
1992–1996 m. – studijavo Vilniaus universiteto Teisės fakultete.
1993–1997 m. Globos ir rūpybos fondo valdybos prie Globos ir rūpy­bos tarybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorius.
1993–1998 m. Vilniaus Šv. Jokūbo ligoninės gydytojas neurochirurgas,
1994–1998 m. Vilniaus krašto neurochirurgijos centro vadovas.
1998–2001 m. Lietuvos teisės universiteto docentas.
Vilniaus krašto medikų pro­fesinės sąjungos pirmininkas, Lietuvos neurochirurgų moks­linės draugijos, Baltijos šalių neurochirurgų asociacijos, Pasaulio neurochirurgų asociacijos narys.

Mokslinė veikla
Galvos smegenų kraujagyslių funkcinės būklės įvertinimo bū­do išradimo bendraautoris, 40 mokslinių darbų autorius ar bendraautoris.

Politinė veikla – ne už tokią Lietuvą balsavau
Broliai Klumbiai pasirinko skirtingas profesijas, bet jų požiūris į Lietuvą labai panašus. Matyt, tai atsinešta iš šeimos. Abu jie pritarė Sąjūdžiui, abu siekė Lietuvos nepriklausomybės, dirbo „vardan tos Lietuvos“. Aleksandras sako, kad jų tėvas nepriklausė jokiai partijai, o jis pats priklausė ir pripažino vieną partiją – Sąjūdį.
Brolis Egidijus 1988 m. birželio 3 d. įsitraukė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą Kaune, buvo Sąjūdžio Kauno iniciatyvinės grupės narys, 1988–1990 metais – Sąjūdžio Kauno tarybos vicepirmininkas, Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime 1988 m. spalio 21 d. buvo išrinktas Sąjūdžio Seimo nariu, kuriuo buvo iki 1990 metų kovo 11 dienos.
1989 m. kovo 25 d. Kauno sąjunginėje teritorinėje apygardoje kaip Sąjūdžio remtas kandidatas buvo išrinktas TSRS liaudies deputatu, kuriuo buvo iki 1990 m. kovo 11 dienos.
1989 m. gegužės 31 d. TSRS I liaudies deputatų suvažiavime, protestuodamas, kad jame dalyvauja Tarybinės armijos generolas I. Rodionovas, 1989 m. balandžio mėn. Tbilisyje vadovavęs Tarybinės armijos veiksmams, kurių metu žuvo daug taikių gyventojų, viešai grąžino TSRS liaudies deputato mandatą TSRS prezidentui M. Gorbačiovui.
Būdamas TSRS liaudies deputatu aktyviai domėjosi lietuvių vaikinų, tarnaujančių tarybinėje armijoje, reikalais ir gynė jų interesus.
1989 m. LTSR Aukščiausio­sios Tarybos nutarimu įtrauktas į komisiją Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo planui parengti ir į Mažosios Lietuvos reikalų tarybą.
1990–1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, išrinktas Obelių rinkimų apygardoje Nr. 103, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo Akto signataras.
1991–1992 m. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro pirmasis pavaduotojas.
1991–1992 m. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto atstovas Lietuvos Respublikos Aukščiausioje Taryboje.
Pirmosios Aukščiausiosios Tarybos delegacijos, 1990 m. gegužės mėn. aplankiusios Europos Parlamentą, narys. Po šio vizito, Lietuvos Respublikos vadovybės įpareigotas, liko Briuselyje, kur, padedant Tarptautiniam krikščionių demokratų internacionalui bei vienam iš Lietuvos krikščionių demokratų partijos išeivijoje vadovų A. Venckui, įkūrė Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovybę Briuselyje, tapusią neoficialia Lietuvos atstovybe Belgijoje ir prie Europos Parlamento.
1991 m. dalyvavo pasirašant pirmuosius Lietuvos Respublikos tarptautinio pripažinimo dokumentus su Islandija, Norvegija, Vokietija, Danija, Švedija, Suomija.
1992 metais – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro pirmasis pavaduotojas.
1989–1992 m. pirmasis atkurtos Lietuvos krikščionių demokratų partijos valdybos pirmininkas.
1999 m. gruodį skelbia straipsnį, kuriame nurodomos nepriklausomos­ Lietuvos problemos: sunki jaunų šeimų padėtis, įsigalėjusi baimė netekti darbo, šeimos, nebegalinčios išlaikyti savo vaikų, jaunimas, nematantis jokios perspektyvos gyventi Nepriklausomoje Lietuvoje ir emigruojantis į Vakarus, senoliai, beieškantys konteineriuose duonos gabalėlio, pensininkai, gyvenantys tamsoje, nes nebeįstengia sumokėti už elektrą – tai tragiška šių dienų realybė. Ir baigia politikas straipsnį mintimi: „Liūdna, labai liūdna, bet ne už tokią Lietuvą, pasuktą laukinio kapitalizmo ir nevaldomos rinkos ekonomikos vys­tymo keliu, balsavau tą atsimintiną 1990-ųjų metų kovo 11-ąją.“
Nuo straipsnio pasirodymo praėjo ne vieneri metai, bet įvar­dintos problemos tik aštrėja. Taigi politiko išsakyta mintis, manau, artima didelei mūsų šalies gyventojų daliai. Tikrai aną kovo 11-ąją mes ne apie tokią Lietuvą svajojome. 
1994–2007 m. Tautos pažangos partijos narys, partijos valdybos pirmininkas.
Nuo 2007 m. partijos Tvarka ir teisingumas narys ir partijos tarybos bei valdybos narys.
2000–2003 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys. Į ­Vilniaus miesto tarybą buvo išrinktas pagal Naujosios sąjungos (so­cia­lliberalų) sąrašą, dirbo Sveikatos ir aplinkos apsaugos komitete, vėliau – Biudžeto ir ekonomikos komi­te­te.
Per­­ 2000 m. rinkimus į Seimą buvo iš­rinktas Seimo nariu daugiamandatėje rinkimų apy­gardoje pagal Naujosios sąjungos (socialliberalų) sąrašą, dirbo Teisės ir teisėtvarkos komi­te­te.
1993–1999 m. dienraščių „Kauno diena“ ir 1999–2000 m. „Respublika“ politikos apžvalgininkas.

Nuolatinė tarnystė Lietuvai
E. Klumbys, daug jėgų ir laiko skyręs, kad Lietuva taptų nepriklausoma, ir dabar, atgavus nepriklausomybę, jai darbuojasi.
E. Klumbys signatarų diskusijų klubo narys. 2017 m. gegužės 29 d. dalyvavo signatarų klubo „Šimtmetis“ diskusijoje dėl dvigubos pilietybės ir pasisakė prieš dvigubą pilietybę, kuri yra toks pat blogis kaip savižudybė, kaip žudymas. Tragiškai nykstant tautai, dviguba pilietybė, signataro nuomone, mums tik pakenks.
Šių metų spalio mėnesio leidinys „Kaunas pilnas kultūros“ informuoja skaitytojus apie „eksponatą, kuriuo itin didžiuojamės. Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras ir Kauno Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Egidijus Klumbys perdavė Kauno miesto muziejui originalią Lietuvos trispalvę, kuri 1988 m. spalio 9 d. vykusio Sąjūdžio mitingo metu buvo iškelta virš Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšto.“ Prisimenama, kad ši prasminga akcija buvo patikėta dabar jau mirusiems LPS Kauno grupės nariams – Algirdui Patackui ir Kazimierui Uokai. Jie tai padarė spalio 9 d. – tūkstančiams kauniečių stebint ir… saugant.
Signataro E. Klumbio namuose tris dešimtmečius saugota vėliava nea­bejotinai turi ir simbolinį ryšį su rezistentais, kurie drįsto ją kelti tada, kai tai padaryti buvo labai pavojinga, o per juos ir su tarpukario Lietu­va, su Laikinosios sostinės epocha. To­­dėl šis eksponatas labai gražiai sim­bolizuoja ir pagarbą, kurią ati­­duo­dame tiek Sąjūdžio 30-mečiui, tiek moderniosios Lietuvos 100-mečiui.

Apdovanojimai
E. Klumbys apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu 2000 m., Armėnijos Respublikos medaliu „90 metų armėnų tautos genocidui“ 2005 m.

Šeima
Žmona Jūratė (g. 1952) – biomedicinos mokslų daktarė, profesorė, Kauno medicinos universiteto Bio­medicininių tyrimų instituto pro­filaktinės medicinos laboratorijos vedėja. Dviejų medikų šeimoje užaugo trys vaikai: Skirmantė (gim. 1978) – teisės mokslų daktarė, teisininkė advokatė, Raminta (gim. 1983) – teisininkė, Vytautas (gim. 1985) baigė Kauno technologijos universitetą, šiuo metu užsiima verslu.

Sąjūdžio laikais

Sąjūdžio mitingas Elektrėnuose 1988 m. Aleksandras Klumbys stovi penktas iš kairės
Sąjūdžio mitingas Elektrėnuose 1988 m. Aleksandras Klumbys stovi penktas iš kairės

Tais įsimintinais 1988 – Sąjūdžio užgimimo – metais naujos, viltingos idėjos nuvilnijo per visą Lietuvą, neaplenkdamos nė mažiausio miestelio. Aktyviai į Sąjūdžio veiklą įsilie­ja ir elektrėniškis Aleksandras Klumbys. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis įkurtas 1988 metų birželio 3 dieną. Tuomet Lietuvos mokslų akademijos salėje Vilniuje įvyko Sąjūdžio iniciatyvinės grupės susirinkimas. Šią grupę sudarė 35 žymūs Lietuvos moks­lo ir meno žmonės. Steigiamasis organizacijos suvažiavimas įvyko 1988 metų spalio 22–23 dienomis.
Dirbdamas viršininku Kruonio HAE, A. Klumbys nelieka nuošaly, įsijungia į Sąjūdžio veiklą, skleidžia Sąjūdžio idėjas. Su bendraminčiais elektrėniečiais A. Klumbys prisideda leidžiant Sąjūdžio spaudą – LPS Trakų r. koordinacinio centro leidinį „Trakų žemė“,- kurio pirmas numeris išspausdintas 1988 m. Nuo trečiojo „Trakų žemės“ numerio pasikeitė laikraščio redakcinė kolegija, ją sudarė šie Sąjūdžio rėmėjai: Aleksandras Klumbys, Rimvydas Survila, Juozas Janonis, Stasys Markevičius, Juozas Vercinkevičius. Visi jie priklausė Trakų rajono tarybos sekretoriatui, aktyviai skleidė Sąjūdžio idėjas, kūrė iniciatyvines Sąjūdžio grupes. 1988 m. liepos 11 d. Sąjūdžio rėmimo grupė susikūrė Vievio paukštyne, kur dirbo J. Janonis ir R. Survila.
Elektrėnuose 1988 m. rugsėjo 8 d. prie kultūros namų įvyko apie 3 tūkst. žmonių Sąjūdžio mitingas, kuriam vadovavo Juozas Janonis. Mitinge kalbėjo: Antanas Adomaitis, Albertas Valikonis, Viktoras Valiušis, prof. Bronius Kuzmickas, Danutė Verbylienė, Jonas Valiukas, Julija Janonienė ir VRE direktorius Pranas Noreika. Plojimais buvo balsuojama už pasiūlytus kandidatus į rėmimo grupės narius. Trys iš keturiolikos buvo pasiūlyti publikos. A. Klumbys buvo vienas iš tų, kuris 1988 m. rugsėjo 8 d. buvo išrinktas Sąjūdžio rėmimo grupės nariu.
1988 m. spalio 6 d. Trakų miesto vykdomojo komiteto patalpose įvyko pirmasis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Trakų rajono įgaliotinių susirinkimas, kuriame buvo išrinkti delegatai į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimą Seime. Į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimą išrinktas A. Klumbys (Elektrėnai), delegatais į suvažiavimą – Juozas Janonis (Vievis), Romualdas Lankas (Trakai), Rimvydas Survila (Vievis), Danutė Verbylienė (Elektrėnai), J. Vercinkevičius (Trakai).

,,Tas laisvės nevertas, kas negina jos” (Kazys Balutis)

Aleksandras ir Jūra Klumbiai (kairėje) su draugais Ilzenbergo dvaro kieme
Aleksandras ir Jūra Klumbiai (kairėje) su draugais Ilzenbergo dvaro kieme

1991 m. A. Klumbys savanoriškos Krašto apsaugos tarnybos savanoris, nes suvokimas, kad nepriklausomybę gali prireikti apginti, skatino ruoštis. A. Klumbys puikiai suprato, kad „tas laisvės nevertas, kas negina jos.“ O jam Lietuvos laisvė buvo ir yra vertybė.
A. Klumbys aktyviai siekė Lietuvos nepriklausomybės, todėl ėmėsi ryžtingų veiksmų nepriklausomybei apginti. 1991 m. sausio 13 d. Sovietų Sąjungos vadovybė mėgino Lietuvoje įvykdyti valstybės perversmą. Pasitelkusi specialiai parengtą, sunkiąja karine technika ginkluotą desantininkų grupę, bandė jėga paimti į savo rankas Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir ­televizijos komiteto bei Parlamento pastatus ir kitus valstybiniam perversmui reikšmingus objektus, perimti jų kontrolę. Tomis dienomis vyko masinis taikus Lietuvos piliečių pasipriešinimas, kuriame dalyvavo ir A. Klumbys – Kruonio HAE–AVS ir ryšių skyriaus viršininkas. Sausio dienomis jis organizavo Elektrėnų žmonių budėjimą prie Parlamento. Net ir dabar A. Klumbys prisimena Elektrėnų žmonių susitelkimą, ryžtą, vienybę. Grįžę nuo Parlamento, žmonės klausė, kas toliau, veržėsi prie Sitkūnų. Ir dar mero patarėjas prisiminė, kad sausio 13-osios naktį Elektrėnų policijos komisariato pareigūnai susirinko į skyrių pasiruo­šę ginti ir gintis. Patriotiškai nusiteikę žmonės buvo pasiryžę apginti savo šalies nepriklausomybę.

Gyvenimas nepriklausomoje Lietuvoje
Lietuvai apgynus nepriklausomybę, vystosi valstybės institucijos ir verslas, todėl 1994 m. A. Klumbys, siekdamas permainų, pasuka į verslą, dirba kompanijoje ABB viceprezidentu verslo plėtrai. Tai buvo viena pirmųjų tarptautinių kompanijų, įregistravusių (1992 m.) įmonę Vilniuje, Lietuvoje. ABB siūlė technologijas visai elektros energijos grandinei nuo pastočių iki jungiklių ir siekė užtikrinti saugesnę bei patikimesnę elektros energiją.

Jūra Klumbienė (dešinėje) su dukra Jurga (kairėje) ir anūke
Jūra Klumbienė (dešinėje) su dukra Jurga (kairėje) ir anūke

Nuo 2004 m. A. Klumbys dirba su vietinio verslo kompanijomis. 2005 m. A. Klumbys UAB „Fima“ plėtros direktorius. Tais pačiais metais įmonė baigė AB „Lietuvos energijai“ priklausančios Lietuvos elektrinės 330 kV skirstyklos rekonstrukcijos projektą, kuriame elektroninių inžinerinių sprendimų bendrovė „Fima“ atliko sudėtingus mikroprocesorinių relinių apsaugų ir automatikos sistemų montavimo, paleidimo ir derinimo darbus.
„Šis projektas buvo išskirtinis didele darbų apimtimi, nes tai didžiausia Lietuvoje skirstykla perdavimo linijų skaičiumi. Be to, darbus reikėjo atlikti veikiančiame objekte, o tai pareikalavo ypatingai aukš­tos inžinerinės kompetencijos ir drausmės“,- teigė UAB „Fima“ plėtros direktorius A. Klumbys.
2009 m. A. Klumbys tampa UAB „Epregas“ rinkodaros direktoriumi.
Šios įmonės veiklos sritis – energetika.
Šiuo metu A. Klumbys yra Elektrėnų savivaldybės mero patarėjas.
Darbu patenkintas, čia gali pasinaudoti turtinga savo gyvenimo patirtimi ir įgytomis kompetencijomis. Mano turįs privilegiją – sakyti merui tiesą. Džiaugiasi, kad išsipildė didžiausias troškimas – galimybė gyventi ir dirbti nepriklausomoje Lietuvoje. Sako, kad apie praeitį nelinkęs galvoti, visada labiau domina ateitis, dabartis. Jo nuo­mone, dabar gyventi gera, nes viskas priklauso nuo paties žmogaus asmeninės iniciatyvos, tiesa, gal blogai tiems, kurie nepratę imtis iniciatyvos, asmeninės atsakomybės ir norėtų, kad kažkas jais pasirūpintų. Pašnekovą neramina ir tai, kad mūsų vaikai per daug turi teisių, bet per mažai atsakomybės. Pašnekovo nuomone, nei valstybė, nei žmogus negali egzistuoti be moralinių nuostatų, apgailestauja, kad dabar tos nuostatos daug kam abejotinos, ko gero, įtakos turi ir medijų per aktyviai skleidžiama neigiama informacija.

Apdovanojimai

Jaunoji Klumbių karta
Jaunoji Klumbių karta

A.Klumbys už nuveiktus prasmingus darbus Lietuvai yra pelnęs apdovanojimų.
2000 m. Lietuvos ne­pri­klausomybės atkūrimo dešimtmečio proga už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę  apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
2011 m. A. Klumbys, praėjus 20 metų, Laisvės gynėjų dienos proga buvo apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, kurį įteikė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Apdovanojimas – tarsi įrodymas, kad nepamirštami žmonės, kovoję už Lietuvos nepriklausomybę.
„Tos išbandymų dienos, degant laužams ir skambant giesmėms, amžiams įrašytos atmintin ir istorijon. Tautos parodytas didvyriškumas, ryžtas ir vienybė – įkvepiantis pavyzdys sprendžiant šiandienos iššūkius. Tai iškili istorijos pamoka mums visiems. Tegul visuomet mus sutelkia tų dienų vienybės ir laisvės dvasia.“ – apdovanojimų ceremonijoje kalbėjo Prezidentė. 
2015 m., švenčiant Elektrėnų Švč. M. Marijos kankinių ka­ralienės parapijos 25 m.  įkū­rimo jubiliejų, Jo Ekscelencijos

Aleksandro Klumbio dukrų – Jurgos Pakrosnienės (kairėje) ir Ingos Navickienės (dešinėje) – šeimos
Aleksandro Klumbio dukrų – Jurgos Pakrosnienės (kairėje)
ir Ingos Navickienės (dešinėje) – šeimos

Kaišiadorių vyskupo Jono Ivanausko Padėkos raštais apdovanoti   pirmieji aktyvieji parapijiečiai, kurie padėjo kurtis ir formuotis parapijai. Vienas iš jų – parapijos tarybos narys A. Klumbys.
2016 m. apdovanotas Nepriklausomybės gynėjo medaliu.
2018 m. apdovanotas Palaimintojo Teofilio Matulionio atminimo medaliu.

Šeima

A. Klumbys sako, kad šeima jam – svarbiausia vertybė. Graži Aleksandro ir Jūros Klumbių šeima, gyvenanti Elektrėnuose, į gyvenimą išleido dvi dukras: Jurgą ir Ingą.
Žmona dirbo Abromiškėse, profilaktoriume.
Jurga Klumbytė-Pakrosnienė, baigusi VDU magistro studijas, sėkmingai dirba Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriuje vyriausiąja specialiste. Šeima augina du vaikus.
Inga Klumbytė-Navickienė, baigusi VDU bakalauro studijas ir MRU magistrantūros studijas, gyvena ir dirba Vilniuje. Šeima augina tris vaikus.

Komentarai:

Komentuoti: O Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami Video


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Aktualijos


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Aktualijos


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Aplinkos apsauga


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Archyvas


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Darbo partija


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Elektrėnai


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Elektrėnų krašto šviesuoliai


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Europietiška savivaldybė


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Keliai aukštumų link


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Keliai link aukštumų


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69