Kai visai šalia – Rusijoje ir Baltarusijoje – siaučia afrikinis kiaulių maras, lietuviai ėmėsi skaičiuoti savo šnipuotasias. Pasak Elektrėnų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko Alberto Amšiejaus, Elektrėnų savivaldybėje oficialiai deklaruota, kad 39 laikytojai augina 193 kiaules. Tačiau dažnai smulkūs žemdirbiai jų nedeklaruoja, todėl tikrasis skaičius galėtų siekti netgi 800. „Žmonės, auginantys 1 – 2 kiaules vien tik savo reikmėms, nesivargina jų deklaruoti. Paaugina pusę metų ir papjauna“, – sakė A. Amšiejus.
Deklaruoti nekainuoja
Kodėl yra svarbu jas deklaruoti? Jei afrikinis kiaulių maras peržengtų sienas ir atsidurtų Lietuvoje, dėl to kiaulės būtų skerdžiamos arba gaištų. Jų savininkai patirtų daugybę nuostolių, nes maras yra labai pavojingas, greitai plintantis ir sunkiai „išvaromas“ – Ispanija su liga kovojo pusšimtį metų. O ir padariniai jo labai skaudūs – patiriami dideli ekonominiai nuostoliai: šalyje ima trūkti kiaulienos, ilgam sustoja jos eksportas į kitas šalis, bankrutuoja fermos. Jei fermoje buvo aptiktas maras, mediniai pastatai turi būti sudeginami iki pamatų, o mūriniuose – kas dega – sudeginama, visa kita – dezinfekuojama.
Yra galimybė, kad už afrikinio maro padarytus nuostolius būtų mokamos kompensacijos, o už nedeklaruotus gyvulius kompensacijų tikrai negautų niekas. Tiesa, yra tik galimybė, tačiau kiaulių deklaravimas nieko nekainuoja – tereikia tik atvykti į Elektrėnų valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ir gyvulius užregistruoti. „Jei sudėtinga atvykti, galima išsikviesti veterinarijos gydytoją ir jis tarnybai duomenis perduos“, – sakė viršininkas.
Elektrėnuose maro nėra
Kita priežastis – tiesiog orientacinė – nežinoma reali kiaulių auginimo situacija savivaldybėje, ir kokio masto problemas galėtų atnešti liga. „Pavyzdžiui, didžiausių nuostolių mums sukeltų paukščių gripas, šiuo metu siaučiantis Italijoje, nes Elektrėnų savivaldybėje veikia net penki stambūs paukščių ūkiai, vienas jų – stambiausias Lietuvoje, – sakė A. Amšiejus, – o stambiausiame kiaulių ūkyje auginami tik 24 gyvuliai. Iš tiesų tai netgi nėra stambus ūkis“. Anksčiau dideli kiaulininkystės kompleksai veikė Alesninkų ir Laičių kaimuose, tačiau kiaulininkyste, kaip ir gyvulininkyste, užsiimama vis pasyviau.
Siekiant, kad afrikinis kiaulių maras nepatektų į Lietuvą, nuo birželio mėnesio sugriežtintos biosaugos priemonės: turguose uždrausta prekiauti kiaulėmis, negalima jų laikyti aptvaruose – turi būti uždarytos, valstybinės sienos kontrolės postuose dezinfekuojami automobiliai, įvažiuojantiems iš Rusijos ir Baltarusijos, neleidžiama įsivežti gyvulinės kilmės produktų.
Nors daugelis į tokias apsaugos priemones žvelgia skeptiškai, A. Amšiejus patikina, kad lygiai tokias pat priemones naudoja ir Latvija, Estija, Lenkija. Dėl griežtesnių sąlygų turėtų nuspręsti europarlamentarai, tačiau šiuo metu jie atostogauja ir parlamento sesijos nevyksta. „Tai bus vienas svarbiausių ir anksčiausiai apsvarstytų klausimų darbotvarkėje“, – sakė Elektrėnų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas.
Afrikinis kiaulių maras
Kaip afrikinis kiaulių maras, atsiradęs Pietų Afrikoje, pateko į Rusiją, iki šiol neaišku. Aišku tik tai, kad jo židinys – Kaukaze. Ten maras mutavo ir netruko pasklisti po visą Rusiją ir Baltarusiją.
Oficialiai skelbiama, kad yra tik du maro židiniai, tačiau manoma, kad jų iš tikrųjų galėtų būti apie šešiasdešimt.
Afrikinis kiaulių maras yra labai pavojinga užkrečiama virusinė kiaulių liga – nugaišta visos ja užsikrėtusios kiaulės. Maras perduodamas tiesioginio kontakto metu, per ekskrementus, taip pat netiesioginio kontakto būdu per apkrėstą inventorių, rūbus, transportą, šeriant kiaules netinkamai apdorotomis virtuvės atliekomis. Paukščiai, musės ir žmonės gali būti maro nešiotojais, tačiau jiems liga nekelia grėsmės.