Jauniausiame Lietuvos mieste – Elektrėnuose – kaip ir senosiose parapijose prigijo tituliniai Elektrėnų Marijos – Kankinių Karalienės parapijos atlaidai. Jie švenčiami paskutinį rugpjūčio sekmadienį, arba, kaip sakė šv. Mišias aukojęs Jiezno klebonas Rolandas, aštuntą dieną po Žolinių. . Šiais metais atlaidai masės žmonių nepritraukė, bet šventė buvo graži. Tiesa, Elektrėnuose, atlaidų metu nėra, pasak etnologo ir istoriko Jono Mardosos, paradigminio atlaidų turinio – mugių ar turgaus. Prekybininkai, kaip sovietmečiu Lietuvoje, Elektrėnuose nustumti už šventoriaus. Nešventinami Elektrėnuose atlaidų metu ir religiniai atributai. Atlaidai Elektrėnuose atlieka tik tikinčiųjų dvasinių poreikių realizavimo funkciją. Šiais metais atlaidų šventę paįvairino aktoriaus Vytauto Rumšo skaitomos K. Donelaičio, Maironio, Vinco Mykolaičio Putino eilės, Vilniaus universiteto grigališkojo choro giedojimas ir vargonininkės Jurgitos Kazakevičiūtės vargonavimas. Iškilmingai buvo aukojamos šv. Mišios ir einama procesija. Procesiją šiais metais papuošė nauja Gyvojo rožinio draugijos vėliava su šv. M. Marijos Kankinių karalienės atvaizdu.
Atlaidai, pagal katalikų Bažnyčios katekizmą, yra „…laikinosios bausmės už nuodėmes, kurių kaltė jau panaikinta, atleidimas Dievo akivaizdoje; juos gauna aiškiai nurodytomis sąlygomis tinkamai pasirengęs krikščionis, tarpininkaujant Bažnyčiai, kuri, būdama atpirkimo vaisių dalytoja, turi galios skirstyti ir suteikti atsilyginimo malonę iš Kristaus ir Jo šventųjų nuopelnų lobyno…“. Parapijiečiai, dalyvavę atlaiduose Elektrėnų bažnyčioje, žinoma, tų malonių tikisi ne tik kiekvienas sau, ne tik artimiesiems, bet ir visiems savivaldybės gyventojams. Juk visada geriau gyventi tarp laimingų žmonių nei tarp nusikaltėlių ar skurdžių.