Ankstesniuose numeriuose rašėme apie Mijaugonių, Semeliškių, Beižionių šaulius. Šį kartą sukame į Kietaviškes, kuriose taip pat būta šaulių. Deja, yra išlikusios tik mažos nuotrupos informacijos apie kietaviškiečių šaulių veiklą. Lietuvos centriniame valstybiniame archyve yra įrašas, kad 1938 m. gegužės 3 d. šeštasis Kietaviškių šaulių būrys buvo priskirtas Beižionių kuopon, kaip ir Semeliškių, Užuguosčio, Beižionių ir Mijaugonių būriai. Žinoma ir tai, kad kelios mokytojos, dirbusios Kietaviškių mokykloje, priklausė šaulių kuopai.
Knygnešys ir šaulys M. Grybauskas
Itin ryški ir visiems kraštiečiams gerai žinoma asmenybė buvo Motiejus Grybauskas. Apie jo drąsius žygius žino kiekvienas, baigęs Kietaviškių pagrindinę mokyklą. M. Grybauskas buvo knygnešys, kuris spaudos draudimo metais draudžiamą literatūrą iš Tilžės gabeno į Kietaviškes. Tą sunkiai gabentą slaptą nešulį visi slėpė kaip įmanydami, kišdavo ir po kūdikio patalais lopšyje, slėpdavo ir bažnyčioje. M. Grybauskas bendravo su kunigais. 1883-1884 m. Kietaviškėse kunigaujant Silvestrui Gimžauskui, buvo artimas jo padėjėjas kovojant dėl lietuvybės, parūpindavo lietuviškos spaudos. Daug bendravo su kun. Kajetonu Čepanu, knygnešių ir daraktorių globėju, kuris tuomet buvo vikaru Žaslių bažnyčioje. Monografijoje „Kietaviškės“ rašoma, kad M. Grybauskas spaudą ir knygas kunigui nešė iki pat spaudos draudimo panaikinimo 1904 metais. Po šešerių metų K. Čepanas ėmė klebonauti Kietaviškių bažnyčioje, o M. Grybauskas buvo paskirtas naujos mūrinės bažnyčios komiteto pirmininku.
Tokia drąsi Gilušio kaime gyvenusio knygnešio veikla parodo, kad M. Grybauskas buvo itin pilietiškas žmogus, kad žmonės galėtų skaityti, nepabūgo gyvybe rizikuoti.
Rizikavo M. Grybauskas ir būdamas šauliu. Knygnešys mirė 1928 m. balandžio 24 d. ir palaidotas Peliūnų kapinėse. Prie jo kapo 1936 m. buvo pastatytas paminklas su užrašu „Knygnešiui, lietuvybės žadintojui, pirmam Kietaviškių šaulių būrio šauliui A+A Motiejui Grybauskui, gyvenusiam nuo 1857 XII 26 iki 1928 IV 24. Kietaviškių šaulių būrys. Ramybė tau, garbingas lietuvi“.
Kad šauliai statydins paminklą pirmajam Kietaviškių šauliui, rašyta laikraščio „Karys“ Nr. 22. Trumpoje žinutėje minima, kad M. Grybauskas buvo veiklus lietuvis – knygnešys, vėliau šaulys ir, kad „būrys, jo pavyzdingus darbus – lietuvybės platinimą giliai įvertindamas, nutarė šiam garbingam tėvynės sūnui Kietaviškėse pastatydinti paminklą. Paminklas marmuro imitacijos, gražus“. Taip pat paminėta, kad tam tikslui buvo renkamos dosnios aukos.
M. Grybausko anūkė Apolonija Grybauskienė prisiminė, kad atidengiant paminklą, susirinkę žmonės ėjo su vėliavomis, apsirengę tautiniais rūbais, grojo orkestras.
Knygnešio proanūkė Ona Grybauskaitė Kulbokienė iki šiol saugo prosenelio atminimą bei namus, kuriuose jis gyveno. Yra įrengusi nedidelį muziejų, kuriame saugomi M. Grybausko daiktai.
Atsidavusi mokytoja
Yra žinoma, kad Kietaviškėse mokytojavo mokytojos, kurios priklausė šaulių būriui. Tikėjomės, kad apie jas papasakos dar 1957 m. mokykloje dirbusi mokytoja Joana Girinytė Cibulskienė, tačiau teko nusivilti. J. Cibulskienė sakė, kad tuo metu apie šaulių veiklą niekas garsiai nekalbėjo, nes viskas, net ir medžiai, turėjo ausis. Pasak mokytojos, jai pradėjus dirbti šaulės mokytojos Kietaviškėse jau nebemokytojavo.
Laimė, informacijos apie šias mokytojas surinko kultūros istorikas, žurnalistas, leidėjas, visuomenės veikėjas dr. Kazys Račkauskas.
Būsima pedagogė Ona Smalskaitė gimė 1893 m. Pieštuvėnuose (Stakliškių vlsč.). Vilniaus „Ryto“ draugijos pedagoginiuose kursuose įgijusi žinių, ji mokyti vaikus pradėjo dar Pirmojo pasaulinio karo metais. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, mokytojavo Alytaus apskrityje, vėliau – Trakų apskrityje: Karsakų, Pajautiškių (Žaslių vlsč.), Kazokiškių, Vievininkų mokyklose. Trejetą metų darbavosi ir Kietaviškių pradžios mokykloje. Trakų apskrities pradžios mokyklų inspektorius Bronius Kliorė, šią mokyklą vizitavęs 1936 m. spalio 13 d., ataskaitoje rašė: „II komplekte su I skyriaus III grupe dirba mokytoja Ona Smalskaitė. Šiame komplekte mokinių įregistruota 27, klasėj rasta 26. Šio skyriaus mokiniai skaičiuoja 20 ribose ir jau mėgina pereiti į 100 ribas. Mokytoja Smalskaitė šioje mokykloje dirba tik nuo šio mėnesio pradžios, todėl tiksliai įvertinti mokinių pažangumą dar nėra galima.“ Tas pats inspektorius 1937 m. vasario 3 d. vėl užsuko į Kietaviškes. Apsilankęs O. Smalskaitės pamokoje, B. Kliorė ataskaitoje parašė: „Su II šios mokyklos skyriumi dirba mokytoja Ona Smalskaitė. Šiame skyriuje mokinių rasta dienyne 55, klasėje – 51. Lankymo metu buvo skaitomi atskiri sakinėliai ir nagrinėjami gramatikos atžvilgiu. Mokytojos darbui būdingas tikslumas ir tikslingumas. Šios metodikos ypatybės daug prisideda prie mokymo pažangos“. Nenusivylė B. Kliorė stebėdamas ir analizuodamas šios mokytojos pamokas dar keletą kartų. 1937 m. lapkričio 6 d. apsilankęs O. Smalskaitės aritmetikos ir darbelių pamokose rašė: „Pedagoginį darbą mokytoja Ona Smalskaitė dirba rimtai atsidėjusi, panaudodama savo ilgametį patyrimą.“ Iš tiesų ji buvo viena iš 4 Kietaviškių pradžios mokyklos mokytojų, tačiau amžiumi vyriausia – 43 metų, turėjo 22 metų pedagoginio darbo stažą. Mokyklos vedėjas Aleksandras Šeštokas – 28, mokytojai Marcelė Mišeikienė – 36, o Vladas Kablys – 29 metų.
Trakų apskrities pradžios mokyklų inspektorius Motiejus Vaišnys, 1938 m. vasario 19 d. lankęsis jos pamokoje, apyskaitoje teigė: „I laipsnio vyr. mokytoja O. Smalskaitė dirba su III skyriaus mokiniais. Klasėje radau 41 mokinį, o sąrašuose įrašyta 42. Lankymo metu mokyt. Smalskaitė vedė skaičiavimo pamoką. Mokiniai buvo supažindinami su dešimtainių trupmenų sąvokomis. Pamoka vyko sėkmingai. Mokytoja sugeba laiku ir vietoje panaudoti mokslo priemones. Patikrinau mokinių žinias iš lietuvių kalbos ir skaičiavimo. Išeita pakankamai. Mokinių žinios geros. Sąsiuviniai tikrinami. Klasė švari. Dienynas vedamas.“
Mokytojos draugės ir šaulės
Mokytoja Ona Smalskaitė visas jėgas skyrė pedagoginiam darbui. Bendravo su tėvais, jaunimu. Buvo šaulė. Iš Kietaviškių išsikėlė į Čižiūnus, kur 1939–1941 m. buvo mokytoja ir pradžios mokyklos vedėja. Po Vasario 16-osios (Lietuvos valstybės atkūrimo dienos) dirbo Karsakų, Pajautiškių, Kazokiškių, Vievininkų, Čižiūnų, Užuguosčio, Paparčių ir kitose Trakų krašto mokyklose.
Pokariu ji mokytojavo Paparčių mokyklos Naravų komplekte. Buvusi jos bendradarbė Marija Kazakevičienė prisimena, kad Ona, nepaisydama draudimų, ėjo į bažnyčią, meldėsi. Pabaigusi švietimo misiją, mokytoja Ona Smalskaitė apsigyveno Stakliškėse, šalia bažnyčios, kurią rūpestingai puošė gėlėmis. Peržengusi 90 metų slenkstį iškili pedagogė amžino poilsio atgulė gimtųjų Pieštuvėnų kapinėse.
Kietaviškėse mokytoja taip pat dirbo Marija Kaluževičiūtė, kilusi iš Jiezno. Marija Kaluževičiūtė su mokytoja Ona Smalskaite buvo draugės. Kaip rašė istorikas Vytautas Kuzmickas, jos dažnai atvykdavo į Birštoną ir atsisėsdavo ant suolelio prieš Didžiąją vilą, nusifotografuodavo prie Birutės šaltinio. Dirbdama Kietaviškėse Kaluževičiūtė labai daug pastoracinėje veikloje padėjo kunigui Petrui Ašakai.
Marija Kaluževičiūtė priklausė Beižionių šaulių būriui. Laikraštyje „Trimitas“ yra įrašas, kad M. Kaluževičiūtė paaukojo ginklų fondui 6 Lt.
Šaulėms vadovavo E. Domaševičiūtė
Kita Kietaviškėse dirbusi mokytoja – šaulė Emilija Domaševičiūtė. Ji gimė 1916 m. Sakališkio vienkiemyje, Smilgių vlsč., Panevėžio apskr. Domaševičiūtės tėvai buvo stambūs žemvaldžiai – turėjo 43 ha žemės. Emilija mokėsi Jukiškių pradžios ir Šeduvos vidurinėje mokykloje. 1936 m., baigusi Panevėžio mokytojų seminariją, nuo spalio 11 d. buvo paskirta į Gedanonių pradžios mokyklą (Aukštadvario vlsč.). Jauna mokytoja itin atsakingai mokė vaikus, dalyvavo visuomeninėje veikloje įstojusi į Šaulių sąjungą. Jai pačiai prašant nuo 1939 m. spalio 18 d. perkelta į Kietaviškių pradžios mokyklą.
Trakų apskrities pradžios mokyklų inspektorius J. Stasiulaitis, pabuvojęs Kietaviškėse 1940 m. sausio 29 d. ir stebėjęs jaunos mokytojos pamokas, lankymo ataskaitoje rašė: „IV skyrių veda I laipsnio mokytoja Emilė Domaševičiūtė. Mokiniai lentoj parašė sakinį ir jį gerai išnagrinėjo kalbos ir sakinio dalimis. Iš literatūros pasakojo apie Praną Vaičaitį ir jo dainas. Skaičiavimo einama dešimtainių trupmenų dalyba. Iš istorijos – apie Liublino seimą ir jo svarbesnius nutarimus, iš geografijos – apie Skandinaviją, iš gamtos – apie dirvožemį ir jo sudėtį, papasakojo gana gerai. Mokomieji dalykai lydimi vaizdingumo priemonėmis. Vedama gamtos, geografijos trumpos iliustruotos santraukos. Dailyraščio sąsiuvinių paraštės gražinamos ornamentėliais. Sienoje pakabinti gražesni darbeliai. Sąsiuviniai švarūs ir tikrinami. Mokytoja Domaševičiūtė mokymo, auklėjimo darbą dirba gana sąžiningai.“ Atrodo, kad ir čia ji nevengė visuomeninės veiklos, nes buvo Kietaviškių šaulių moterų skyriaus vadė. Iš Kietaviškių E. Domaševičiūtė išsikėlė į Trakus. Čia dirbo Senųjų Trakų mokyklos vedėja. Vėliau ji ištekėjo už Čižiūnuose mokytojavusio Stasio Ivanausko. Jis Čižiūnuose buvo pelnęs vieno mėgstamiausių kaimo švietėjų vardą. Jis savo kaime įsteigė šaulių būrį. Išgarsėjo tuo, kad iš čia išvyko į Braziliją mokyti lietuvių vaikų.
Kaimo švietėjai
Nuostabą kelia tokių asmenybių kaip M. Grybauskas, O. Smalskaitė, E. Domaševičiūtė, M. Kaluževičiūtė veikla. Savo kruopščiu, atsakingu ir net gi pavojingu darbu šie žmonės palaikė pilietiškumo dvasią žmonyse, švietė beraščius kaimo žmones. M. Grybauskas nebuvo mokytojas, tačiau tik dėl jo sunkių žygių „Vargo mokyklos“ mokytojai galėjo mokyti vaikus skaityti. Yra žinoma, kad slapta mokykla veikė Kareivonių kaime pas Aleksandrą Lankutį. Slaptos mokyklos veikė ir Jagėlonyse, Peliūnuose, Mijaugonyse.
Apie šių mokytojų kaip šaulių veiklą informacijos labai nedaug, Tačiau sprendžiant iš uolaus jų darbo, gerų pasiekimų ugdant jaunąją kartą, galime numanyti, kad tokios pat uolios mokytojos buvo ir atlikdamos šaulių pareigas. Yra žinoma, kad moterys veikė pagal 1933 m. kovo 1 d. paskelbtas moterų veikimo taisykles. Vienas tiesioginių moterų darbų buvo šauliškas vaikų ir jaunimo auklėjimas. Dirbant mokytojomis, jos turėjo visas sąlygas tokiu auklėjimu užsiimti. Kitas tiesiogiai su darbu susijęs moterų šaulių uždavinys buvo lietuvių kalbos ugdymas.
Apibendrintos informacijos apie šaulių veiklą Kietaviškėse yra nedaug. Kad Kietaviškių šaulių būrys veikė ir buvo aktyvus liudija įrašai spaudoje. Štai 1935 m. sausio 24 d. ketvirtame „Trimito“ numeryje rašoma, kad „Kietaviškių būrys sausio 13 d. vaidino „Palaidūną“. Suvaidinta gerai.“
Už pagalbą rašant publikaciją dėkojame Kietaviškių kraštotyrininkei Danutei Gudelienei, pasidalinusiai naudinga informacija.
Publikaciją parengė
Virginija Jacinavičiūtė