Kęstutis Vaitukaitis: prie savivaldos veiklos prisideda kiekvienas žmogus

Kęstutis Vaitukaitis: prie savivaldos veiklos prisideda kiekvienas žmogus

Julija Kirkilienė

Nors meras dar nereiškia savi­valdos, bet Elektrėnų meras Kęstutis Vaitukaitis savivaldoje dirba nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo pradžios ir yra ilgiausiai savivaldoje dirbantis meras tarp 60 savivaldybių. Per 30 darbo metų ­savivaldoje sukaupė daug žinių, daug patirties ir išminties. Kalbėjomės su meru apie savival­dos šiandieną, Elektrėnų savival­dy­bės istoriją ir šių dienų aktualijas.

J.K. Priminkite savo darbo pradžią savivaldoje.
K.V. 1990 metais dalyvavau konkurse į Trakų rajono statybos valstybinės priežiūros inspektoriaus pareigas ir jį laimėjau. 1992 m. atsilaisvinus vietai buvau išrinktas Trakų rajono valdytojo pavaduotoju, o nuo 1993 m. – valdytoju. 1995 m. buvau išrinktas Trakų rajono savivaldybės meru, o po metų – 1996 m. kandidatuodamas su Centro partija buvau išrinktas į Seimą. Įsteigus Elektrėnų savivaldybę, nuo 2000 m. su 4 metų pertrauka dirbu savivaldybės meru. Dabar prie algos gaunu 30 procentų pareiginės algos priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus.

J.K. Nuo 2007 metų, kai pradėta minėti Vietos savivaldos diena, savivaldybių darbuotojai tai mini kaip profesinę šventę. Ką savivaldybės darbuotojai turėtų padaryti, kad ši šventė taptų visų žmonių švente?

Elektrėnų savivaldybės darbuotojai profesinę šventę pažymėjo keliaudami

K.V. Savivalda ir kiekvienas sa­vivaldybės gyventojas susietas saitais nuo pat gimimo iki mirties. Nuo gimimo įrašymo Metrikų knygose ir pirmosios piniginės išmokos žmogaus gyvenimas eina per savivaldybės įstaigas (lopšeliai-darželiai, mokyk­los, sveikatos įstaigos, socialinis aprūpinimas, ūkio reikalai) iki tos pačios Metrikų knygos ir išmokų laidotuvėms. Tuose savivaldybės ad­mi­nistracijos darbuotojų susiti­ki­muo­se su gyventojais ne visada viskas vyksta sklandžiai, bet darbuotojai kartais kritikuojami ir nepelnytai. Neužmiršti reikia, kad kiekvienam skauda, kas arčiausia, o savivaldybės darbuotojams viską reikia dėti ant svarstyklių ir apsispręsti, kaip pasirinkti iš kelių blogybių. Pavyz­džiui, kelių ir šaligatvių remonto pinigus nusinešė tokie stambūs, bet labai reikalingi projektai Vievyje – Semeliškių g. remontas ir prisidėjimas prie Kultūros centro statybų. Ką bedarytų savivaldybė, niekada nebus pabaigos. Bet gal per mažai mokame džiaugtis dėl to, kas padaryta.

J.K. Buvote prie Elektrėnų savivaldybės įkūrimo ištakų. Prisiminkite trumpai tą lai­ko­tarpį.
K.V. 1995 metais priimtas sprendimas, kad elektrinė turtą perduoda Trakų rajonui. Bet direktorius Pranas Noreika vis delsė perduoti. Susikūrus Elektrėnų savivaldybei visas elektrinės turtas aktu buvo perduo­tas Elektrėnams. Kultūros namai ir tai buvo elektrinės turtas. (Meras atidžiai pavartęs Svečių knygą, pa­citavo 2001 m. vasario 9 d. įrašą.) „Mes ilgalaikiai elektrinės darbuotojai įga­lioti komisijos nariai per­duodame Jums per ilgus metus sukauptą turtą – objektus, kurie turi tarnauti elektrėniškiams. Nuoširdžiai linkime juos panaudoti Elektrėnų gyventojų gerovės kūrimui“. Pirmasis po aktu pasirašė direktorius Pranas Noreika. To turto visokio buvo. Kultūros namai priklausė elektrinei, nešildomi. Radome pavogtus net radiatorius. Dabar gal kultūros namai geriau atrodo. Kiek derybų buvo ministerijose dėl įvairių objektų statybų. Pavyz­džiui, policijos komisariato staty­­bos išsiderėtos buvo mainais į Trakų ­ra­jono Teismo pastatų renovaciją. ­Derybose vis dar buvo nesuprantama, ko čia Elektrėnai su prašymais lenda, jei Trakų rajonui priklauso.

J.K. Savivaldos diena septyneriais metais jaunesnė už Elektrėnų savivaldybę ir net 13 metų jaunesnė už savivaldos įkūrimą Lietuvoje. Kuo Valstybės vadovai galėtų prisidėti prie ­savivaldos veiklos, kad „savi­valda“ pateisintų savo vardą?
K.V. Per savo netrumpą darbo stažą savivaldoje mačiau tik, kaip savivaldybėms vis daugiau pridedama veiklos funkcijų ir mažiau lėšų veiklai vykdyti. Negana to, labai dažnai girdime esą savivaldybės tik lėšas švaisto ko­kioms plytelėms kloti. Jau kelias kadencijas esu Sa­vivaldybių asociacijos prezidento ­pavaduotojas ir gerai žinau, jei Lietuva laikytųsi Europos Vietos savivaldos chartijos nuostatų, pavyz­džiui, „jei įgaliojimus deleguo­ja centrinės ar regioninės valdžios organas, tuomet vietinės valdžios organai turi teisę įgyvendinti juos savo nuožiūra kaip galima labiau atsi­žvelgiant į vietos sąlygas…“. O dabar Vidaus reikalų ministerija vidaus reikalus supranta tik kaip saugumą, policiją, pasienį, o savivaldybės tarsi posūnio vietoje lieka. Finansų ministerijai taip pat visos savivaldybės tik priešai, išlaidautojai. Prisimenate vajų, kaip skleidžiama buvo informacija apie savivaldybes, kad už socialiniams reikalams skirtas lėšas sa­vivaldybės plyteles kloja. Iš tiesų iš 60 savivaldybių netikslingai sutaupytus pinigus panaudojo gal kokios penkios. O už tai, kad savivaldybės sutaupė lėšų, pagyrimų niekada negirdėjome. Skolinimosi limitas savivaldai nepakeistas nuo 2007 metų, kai buvo sukurtas Fiskalinės drausmės įstatymas. To įstatymo pakeisti Seimo nariai nesiima, nors savivaldybės dažnai neturi galimy­bės pasiskolinti net prisidėjimui prie investicinių projektų. O valstybė skolintis gali milijardus.

J. K. Kalbininkai sako, kad žodis meras kilęs nuo lotyniško žodžio major – vyresnis, didesnis. Jūs savivaldoje dirbate ­nuo Elektrėnų savivaldybės įkūrimo, o meru išrinktas nebuvote tik vieną kadenciją. Gal turite kokį ypatingą ir dar nepanaudotą receptą, kaip prie savivaldos gerinimo galėtų prisidėti kiek­vienas gyventojas?
K.V. Prie savivaldos prisideda kiekvienas žmogus: moka mokesčius, dirba, duoda vadovams patarimų ir pan. Nebent žmonės galėtų prisidėti pasiūlymais dėl pajamų deklaravimo pakeitimų. Dek­laruoti reikia tik pajamas, o išlaidų deklaruoti nereikia. Labiausiai reikėtų, kad žmonės suprastų pokyčių reikalingumą. Pavyzdžiui, mažose mokyklose klasių sujungimas tikrai nėra tikslingas. Jei visoje mokykloje mokosi kokie 8 mokiniai skirtingo amžiaus, tai jiems net kvadratą žaisti pagal klases neišeina. Pasaulyje įprasta praktika mokinius nuvežti ten, kur sukurta reikalinga infrastruktūra ir sąlygos ugdymui. Ligoninėse pertvarkos taip pat reikalingos. Pavyzdžiui, Elektrėnų ligoninėje naktinių operacijų per metus buvo tik 5 ar 6. Ar tikslinga tada laikyti Chirurgijos skyrių, jei didelės ligoninės vos už 50 km. Pertvarkų žmonėms nereikėtų bijoti, bet reikėtų daugiau pasidomėti, kodėl viena ar kita pertvarka vykdoma. O savivaldai nereikėtų bijoti tų pertvarkų daryti ir nebijoti klysti. Svarbu klaidas ištaisyti.

J.K. Šiuo metu gyventojai gąsdinami didėjančiomis kainomis už šildymą, elektrą, paslaugas ir kita. Gal turite pasiūlymų, kaip savivaldybės gyventojams palengvinti mo­kesčių naštą?
K.V. Manau tiems, kurie stengiasi, dirba, padeda ir aplinkybės. Elektrėnai dėl šildymo kainų ne­galėtų labai nukentėti, nes naudojamas biokuras. Dėl kitų pabrangimų yra kompensacijų sistema. Tik gal ne visi žmonės dar domisi, ne visi žino, kokios galimybės kompensacijomis pasinaudoti. Savivaldybės taryba ne kartą svarstė ir pritarė individualiems prašymams paramai gauti. Svarbu žmonėms žinoti, kad bėdai prispaudus, pagalbos sulaukti gali. Savivaldybėje tikrai yra apstu darbo vietų ir visai neblogai apmokamų, todėl gyventojai irgi labai skųstis negali. Pagal gyventojų pajamas Elektrėnų savivaldybė tarp 60 savivaldybių visada yra pirmame dešimtuke.

J.K. Žmonės pastebėjo, kad prieš savivaldybės pastatą atsirado stalas ir suoliukai. Ar tai reiškia, kad čia priimsite lan­kytojus?
V.K. Galėtume ir priimti lanky­tojus, bet staliuką ir suolus pastatė­me jaunavedžiams, užregistravus san­tuoką Metrikacijos skyriuje, trumpam atsipalaiduoti, pasivaišinti.

J.K Kaip ten sakoma, kad ir kaip besistengtum, visiems geras nebūsi. Ar vis dar taip skaudžiai reaguojate į kritiką, kaip pirmosiomis kadencijomis?
K.V. Aš pats storą odą esu ­užsiauginęs, žinau, kad politikas kri­tikos neišvengs, bet dukros dėl patyčių yra skaudžiai kentėjusios. Viena dukra per vienos mokytojos pamoką buvo taip diskriminuojama, kad net pamokų nelankydavo. Kad išlaikytų egzaminą, man ne­žinant, dukra mokėsi privačiai pas kitą ­mokytoją.

J.K. Gal prisiminate kokį įdomų atsitikimą.
K.V. Kai dirbau Trakų meru Trakų pilyje vyko trijų Pabaltijo šalių – Latvijos, Estijos ir Lietuvos – prezidentų susitikimas. Į pilį su ekskursijomis kaip tik buvo suvažiavę daug vaikų. Prezidentas Mykolas Algirdas Brazauskas kalbina vaikus, pristato jiems Estijos ir Latvijos prezidentus, o vienas vaikas jo ir klausia: „O kas, dėde, Jūs būsite?“. Man panašiai buvo Elektrėnuose. Einame Draugystės gatve su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi, o viena močiutė gatvėje ir kalba: „Vilniaus meras atvažiavo“, o kas aš toks ir nežinojo.

J.K. Skaitytojų vardu svei­kinu Jus su profesine švente – Vietos savivaldos diena.
K.V. Meras nėra savivalda. Savivalda yra savivaldybės taryba, seniūnijų seniūnai, seniūnaičiai ir kiekvienas savivaldybėje dirbantis žmogus. Tad Spalio 10-oji tegul būna kiekvieno savivaldybės gyventojo šventė ir, žinoma, kiekvieno savivaldybės administracijos dar­buotojo profesinė šventė.

J.K. Dėkoju už pokalbį ir skaitytojams primenu:
atkūrus nepriklausomybę, nuo 1990 metų liko sovietinis admi­nis­tracinės-teritorinės struktū­ros mo­delis – rajonai, Apylinkių tarybos. 1992 m. lapkričio 2 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Konstitucijai, buvo pakeistas valstybės teritorijos administracinis suskirstymas, pertvarkyta vietos valdymo ir savivaldos sistema. Pagal Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą (1994 m. liepos 19 d.) buvo įsteigtos 12 miestų ir 44 rajonų savivaldybės (nuo 1999 m. gruodžio 24 d. – 60). Pagal 1994 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą valstybė suskirstyta į 10 apskričių, kurioms pavaldūs rajonai pavadinti savivaldybėmis, o vie­toje apylinkių pradėtos steigti Lietuvos seniūnijos. 1999 m. pabaigoje pradėta savivaldybių reforma, 2000 metais ­tarp naujai įkurtų 5 mažųjų savivaldybių buvo ir Elektrėnų savi­val­dybė. 2008 m. įteisintos seniūnaitijos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų