Virginija JACINAVIČIŪTĖ
Kloninių Mijaugonių kaimą su Naujosiomis Kietaviškėmis jungiantis žvyrkelis buvo nutiestas dar prieš keliasdešimt metų, kai šalia esančiame Kareivonių kaime buvo įkurti visus metus daržoves auginantys šiltnamiai. Tuomet, pasak Kietaviškių seniūnės Dovilijos Cibulskienės, buvo planuojama tą kelią išasfaltuoti, bet pasikeitus santvarkai kelias taip ir nebuvo padengtas. Per tuos metus žvyrkelis buvo mažai naudojamas, važiuojantiems nuo autostrados nė nebuvo ženklo, kad pasukus žvyrkeliu galima privažiuoti Naująsias Kietaviškes. Visas automobilių srautas vyko asfaltuotu keliu per pagrindinę miestelio Bažnyčios gatvę. Bet kai Kareivonyse pradėjo plėstis didžiulė medienos apdirbimo įmonė „Boen Lietuva“, ir sunkvežimių srautas stipriai padidėjo, savivaldybės valdžia nusprendė, kad senąjį žvyrkelį reikėtų išasfaltuoti, kad vilkikai nedundėtų per visą miestelį, sukeldami triukšmą ir padidindami nelaimių kelyje riziką. Kelio tiesimo darbams pagelbėjo ES 2007-2013 m Sanglaudos fondo parama.
Naujas kelias ir tiltas
2012 m. pavasarį buvo pasirašyta trišalė Finansavimo ir administravimo sutartis tarp Susisiekimo ministerijos, Transporto investicijų direkcijos ir Elektrėnų savivaldybės administracijos projektui „Elektrėnų savivaldybės vietinės reikšmės kelio Kietaviškės (nuo Bažnyčios g.)–Kloniniai Mijaugonys (iki sankryžos su rajoniniu keliu Nr. 1810 Kloniniai Mijaugonys–Elektrėnai) rekonstrukcija“ dalinai finansuoti. Už šias lėšas buvo nutiestas kelias iki Strėvos upės. Kurį laiką darbai buvo sustoję, nes pritrūko lėšų. Kai buvo gautas papildomas finansavimas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos, prasidėjo tilto per Strėvos upę tiesimo darbai. Pasak Elektrėnų savivaldybės Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vyr. specialisto Algirdo Jašausko, šį tiltą jau anksčiau buvo planuojama perkelti į kitą vietą, kad kelyje nesusidarytų bereikalingas vingis, tačiau darbai buvo nutraukti ir tiltui paruošti betoniniai poliai per ilgus metus nusidėvėjo. Senoji betono atrama pagal projektą buvo išgriauta, sumontuotas naujas, metalinių konstrukcijų tiltas. Projekto metu asfalbetonio danga buvo padengta 2,91 km žvyrkelio. Taip pat kelyje buvo įrengtos nuovažos į sklypus bei perkelti elektros tinklai.
A. Jašauskas sako, kad dabar kelias Mijaugonys–N. Kietaviškės yra pats gražiausias ir geriausias kelias visoje savivaldybėje. Atlikus kelio rekonstrukciją, pagerėjo kelio dangos kokybė, transporto eismo sąlygos, sumažėjo neigiamas triukšmo ir užterštumo poveikis aplinkai, kelių tinklas buvo pritaikytas augančiam lengvųjų ir sunkiasvorių automobilių eismui.
Kritika projektuotojams
Nors A. Jašauskas ir Kietaviškių seniūnė Dovilija Cibulskienė akcentuoja, jog viena didžiausių kelio naudų yra ta, kad sunkiasvorės nebevažiuoja pagrindine Kietaviškių gatve, tačiau įmonės „Boen Lietuva“ personalo vadovė Edita Morkūnienė negaili kritikos kelio projektuotojams, kurie įgyvendindami projektą turėjo labiau pagalvoti apie eismo dalyvių saugumą. E. Morkūnienė mano, kad už ES lėšas nutiesus kelią, pinigų turėjo likti ir saugumo kelyje užtikrinimui. Projektuotojai nepasirūpino sankryžoje įrengti „Stop“ ženklų, saugumo kalnelių, kurie priverčia sumažinti greitį. Tiesa, „Stop“ ženklas šalutiniame kelyje atsirado, bet tik po to, kai sankryžoje ties naujuoju keliu įvyko skaudi nelaimė. 2014 m. gegužę iš įmonės „Boen Lietuva“ vykstantis latvio vairuojamas vilkikas taranavo pagrindine Bažnyčios gatve važiavusį lengvąjį automobilį, kuriame sėdėjo mama su dukra. Automobilį vairavusi vyresnė moteris patyrė sunkią galvos traumą, kurios pasekmės išliko iki šiol, o dukrai lūžo kaulai. Skaudžios avarijos metu buvo sužalota įmonės „Boen Lietuva“ darbuotoja, todėl E. Morkūnienei itin pikta, kad nutiesus kelią, apie miestelio gyventojų ir vairuotojų saugumą buvo užmiršta. Nors važiuojant nuo Šiltnamių gatvės anksčiau stovėdavo šalutinį kelią nurodantis ženklas, tačiau žmones, matyt, suklaidindavo naujasis platus kelias, jie pasijusdavo esantys pagrindiniame kelyje.
E. Morkūnienė pati vairuoja automobilį ir sako matanti, kaip Lietuvos miestelių keliuose rūpinamasi saugumu. Pavyzdžiui, Avižieniuose saugumo kalnelių tiek, kad net nėra jokių sąlygų bent kiek įsilėkti. O kelyje, kuriuo važiuoja ne tik „Boen Lietuva“ vilkikai, bet ir UAB „Kietaviškių gausa“ transportas, saugumui reikėtų dar daugiau dėmesio. Didžiausios savivaldybės įmonės „Boen Lietuva“ direktorius Irmantas Rajunčius yra išsakęs nuomonę, kad sankryžoje, kurioje susikerta keturi keliai, geriausia būtų buvę įrengti žiedą, tačiau jam buvo atsakyta, kad tam nėra lėšų.
Nepelnyta kritika
A. Jašauskas sako, kad „Boen Lietuva“ atstovė projektuotojus kritikuoja nepelnytai, nes kelio techninis projektas atitinka visus reikalavimus, kitaip nebūtų patvirtintas po atliktos ekspertizės. Kelyje yra visi reikalingi greičio mažinimo ženklai, apsauginiai atitvarai. Specialistas mano, kad nebūtinai ženklai kalti dėl avarijų keliuose, nes pirmiausia vairuotojai turi atsakingai elgtis. Ne kelio projektuotojai kalti, jei vairuotojas per neapsižiūrėjimą, išsiblaškymą pamiršta sustoti, apsidairyti važiuodamas šalutiniame kelyje. Kad vairuotojai nelabai laikosi taisyklių, patvirtino ir Kloniniuose Mijaugonyse prie pat kelio gyvenanti Dana Aleksejeva. Jos namas stovi visai šalia posūkio, kuriame siūloma sumažinti greitį iki 40 km/h, tačiau dažniausiai mašinos prašvilpia žymiai greičiau, kartais pasitaiko ir lenktyniavimo atvejų. Kad vairuotojai nėra linkę laikytis Kelių eismo taisyklių, galėjau įsitikinti pati. Taip jau sutapo, kad fotografuoti kelio išvykau tuo metu, kai baigėsi įmonės „Boen Lietuva“ darbo laikas. Mašinų eilė nutįso tarsi didmiesty, o prie „Stop“ ženklo pagal taisykles sustojo vos vienas kitas vairuotojas.
Gyventojai jaučiasi saugiau
Nepaisant įvairių nuomonių Kietaviškių seniūnė ir visa bendruomenė džiaugiasi naujuoju keliu, nes jo labai reikėjo. Anksčiau gyventojai piktinosi dėl vilkikų keliamo triukšmo, kunigas Dainius Jančiauskas net gi sakė, kad švč. Trejybės bažnyčios sienos nuo vibracijos trūkinėja, o nutiesus naują kelią šios problemos sumažėjo. Seniūnė D. Cibulskienė sako, kad dėl naujojo kelio eismas miestelyje tapo saugesnis. Pasak seniūnės, liko pašalinti dar vieną problemą. Dažniau besilankantys Kietaviškių apylinkėse gyventojai žino, kad naujuoju keliu galima greičiau patekti į miestelį. Tačiau iš užsienio atvykstančios sunkiasvorės vis dar važiuoja senuoju keliu, nes kelias dar nėra įtrauktas į navigacijos sistemą. Seniūnė sako, kad šiuo metu vyksta diskusija, kokį kelio ženklą reikėtų pastatyti, kad mašinos nevažiuotų senuoju keliu.
Kelių tinklų tobulinimui gerinant saugų eismą, mažinant neigiamą poveikį aplinkai ir savivaldos transporto infrastruktūros modernizavimui bei plėtrai iš 2007 – 2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų skirta apie 200 mln. Eur (685 mln. Lt.)
