Finansų ministerija rajoniniuose laikraščiuose skelbė prasmingą konkursą „Ar matai, kaip keičiasi Elektrėnai“. Į laikraštyje „Elektrėnų kronika“ paskelbtą konkursą skaitytojai atsiliepė saikingai. Iš miesto Facebook paskyros, kur surenkamos užfiksuotos Elektrėnų augimo nuotraukos, konkurse nedalyvavo nė vienas autorius. Gaila… Dalyvavusieji „Elektrėnų kronikos“ skelbtame konkurse, nesigailėjo: ne visi buvo apdovanoti, bet visi buvo paskatinti prisiminti užfiksuotas gražias gyvenimo akimirkas. Pavyzdžiui, Audra Česonienė atsiuntė nuotrauką, kur ji su savo mažametėmis dukromis pramogauja buvusiame „Vaikų pasaulyje“. Vėliau jos suaugusios dukros savo vestuvių akimirkas taip pat užfiksavo senajame „Vaikų pasaulyje“, o dabar jos anūkės jau pramogauja naujose laisvalaikio erdvėse. Jurgita Chmieliauskienė užfiksavo senąjį Abromiškių dvaro svirną ir naująjį, kur dabar veikia Elektrėnų literatūros ir meno muziejaus filialas. Sofija Lickūnienė į redakciją atnešė tarpukario Lietuvos savo giminių nuotraukų, vienoje Lietuvos armijos kareivis pozuoja šalia dviračio. Kitoje pusėje užrašyta: „Karužas Motiejus, 1940 m. Ir aš turiu dviratį“. Dėmesį patraukia nuotrauka su užrašu „Senų kareivių atmintis. 1938 m. Šiupšinskas Juozas, Mačiakas Jonas ir kt.“, kurioje nufotografuoti tarpukario Lietuvos kareiviai. Bet Finansų ministerijos komisija iš visų nuotraukų išsirinko tris, jų nuomone, geriausias. Vidos Vičkačkienės, kaip keitėsi Gilučiai, Albinos Sidaravičienės, pokyčiai Elektrėnų ledo rūmuose ir Irenos Senulienės, kaip keitėsi Vievis. Savo nuotraukas konkurso nugalėtojos komentavo taip:
Esminiai pokyčiai Gilučių kaime…
Gilučiai – kaimas Elektrėnų savivaldybėje, Gilučių seniūnijos centras. Pastebimi pokyčiai Gilučiuose prasidėjo į seniūniją atėjus dirbti seniūnei Kristinai Vitartei: jaunatviškas maksimalizmas, energija, gebėjimas sutelkti bendradarbius, nuolatinis darbas ieškant įvairių finansavimo šaltinių (tarp jų – ir Europos Sąjungos) padėjo sukurti patogesnę, gražesnę aplinką visiems kaimo gyventojams.
Iki 2018 metų Gilučių seniūnijoje veikiančių įstaigų darbas buvo organizuojamas sename mūriniame administraciniame pastate, greta jo tebuvo pilka betoninė aikštelė ir medinės sūpynės. 2018 metais įgyvendinus projektą „Viešojo naudojimo objekto, esančio Liepų g. 15 Gilučių k., atnaujinimas“ (20KI-KV-17-02537-PR001) buvo apšiltintas administracinis pastatas, pakeisti langai, įrengtas žmonių su negalia keltuvas, atliktas vidaus patalpų remontas – patalpos pritaikytos žmonėms su negalia bei įrengta automobilių stovėjimo aikštelė ir šiuolaikiškas sporto aikštynas. Renovavus pagrindinį administracinį pastatą, kuriame veikia Elektrėnų pradinės mokyklos Gilučių skyrius, Elektrėnų viešosios bibliotekos Gilučių filialas, dirba Gilučių seniūnijos administracija, įvairias veiklas vykdo Elektrėnų kultūros centro darbuotojas, Gilučių bendruomenė, imta ieškoti finansavimo lauko erdvėms atnaujinti. Įgyvendinus projektą „Laisvalaikio ir poilsio erdvės sukūrimas Gilučių kaime“ (ELEK-LEADER-6B-I-2-3-2018) buvo pastatyta nauja lauko scena, įrengta aikštė ir takai, vaikų žaidimų įrenginiai, pastatyti mažosios architektūros elementai, šviestuvai ir sutvarkyta aplinka – viskas skirta kaimo gyventojų laisvalaikiui ir poilsiui. Gilučių bendruomenė atnaujintame administraciniame pastate vykdė ne vieną edukacinių veiklų projektą (finansuotą Europos Sąjungos lėšomis: „Ugdykime bendruomeniškumą kartu“ (ELEK-LEADER-1A-V-8-1-2020), „Kaimo gyventojų kultūrinių ir socialinių įgūdžių stiprinimas, dalyvaujant švietėjiškoje veikloje“ (ELEK-LEADER-1C-V-4-3-2018)), pateikusi paraiškas ir gavusi valstybės finansavimą įrengė lauko sporto treniruoklius, lauko skaityklą su knygų nameliu, gyvąjį muziejų su vabzdžių viešbučiais, aplinką pagražino želdiniais.
Džiaugiamės, kad spalvingame aikštyne sportuoja jaunimas, vaikų žaidimų aikštelėje klega mažieji, lauko treniruokliais naudojasi senjorai, o lauko scenoje vyksta koncertai ir kiti smagūs renginiai, pritraukiantys ir gretimų savivaldybių gyventojus. Pasitelkus Europos Sąjungos investicijas, aktyvios bendruomenės iniciatyvas, mūsų kaimo centras tapo patrauklus ne tik vietos gyventojams, bet ir svečiams. Įvykę pokyčiai tapo geru pavyzdžiu – skatina toliau rūpintis ne tik gražia ir patogia gyventi aplinka, bet ir puoselėja aktyvų visuomeninį gyvenimą.
Laukiame naujų iššūkių!
Gilučių bendruomenės pirmininkė
Vida Vičkačkienė
Investicijos pakeitė Elektrėnų Ledo rūmus
Elektrėnų ledo rūmai, žmonių vadinami čiuožykla, atidaryti 1976 m. Tai buvo ne tik pirmoji ledo arena Lietuvoje, bet ir labai savitos konstrukcijos pastatas, traukęs ne tik elektrėniškių, bet ir svečių dėmesį. Šie ne kartą sakė, jog čiuožykla – įdomiausias architektūrinis pastatas Elektrėnuose. Šiame išskirtiniame pastate vieni iš pirmųjų pradėjo treniruotis Elektrėnų ledo ritulininkai. Dažnai nutinka taip, kad svečiai mato viena, šeimininkai, darbuotojai – kita. Pirmasis Elektrėnų ledo ritulio treneris Rimantas Sidaravičius, prisimindamas anuos senus laikus, šypteldamas pasakoja, jog ne viskas buvo taip gražu, kaip atrodė: ,,Taip, čiuožykla atidaryta, yra ledas, norinčių treniruotis ir tapti ledo ritulininkais gausu, bet norint saugiai ir patogiai treniruotis, daug ko stinga. Bortai yra, bet virš jų trūksta atitvarų, kurie apsaugotų žiūrovus nuo netikėtai į juos skriejančios ,,šaibos“- ritulio, kuris profesionalaus sportininko metamas gali skrieti 154 km/h ar net didesniu greičiu. Apie tokius šiuolaikinius plastikinius atitvarus nė minties nebuvo, bet suinteresuota ir sumani elektrinė rado tobulą aniems laikams išeitį. Nutarė atitvarus padaryti iš žvejybinių tinklų. Buvo susitarta, atrodo, kad su Klaipėdos žvejybos uostu, jog šis perduotų elektrinei senų, žvejybai nebetinkamų tinklų. Su vairuotoju treneris sėdo į seną sunkvežimį ir išdardėjo į Klaipėdą tinklų. Parsivežė, pakabino už abejų vartų, nes ten pavojingiausia vieta, dažniausiai į tą pusę lekia ritulys. Žiūrovų tribūnos liko neapsaugotos, todėl bet kuris žiūrovas galėjo tapti ritulio taikiniu. Ne per seniausiai smalsumo vedama užsukau į čiuožyklą, ten vyko varžybos, bet jas stebėti galėjau be jokios baimės: virš visų ledo ritulio aikštelės bortų įrengti plastikiniai skaidrūs atitvarai, saugojantys mane, žiūrovę, nuo įžūlaus ritulio bučinio, kad ir į kaktą.
Metai bėgo, o Elektrėnų simboliu ir ledo ritulio Meka tituluojami Ledo rūmai nebuvo nė sykio remontuoti. Į tarptautines varžybas atvykę ledo ritulininkai matydavo apsilaupiusį tinką ir konstrukcijų dažus, sutrūkinėjusias plyteles, šaldavo persirengimo kambariuose. Arenoje veikė pasenusi šaldymo įranga, o šildymo ir vėdinimo išvis nebuvo. Galimybę atnaujinti valstybės mastu strategiškai svarbų objektą suteikė projektai „Ledo rūmų Elektrėnuose plėtra“ ir „Elektrėnų ledo rūmų pastato energetinių charakteristikų gerinimas“, įgyvendinami pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą.
Įgyvendinus šiuos projektus Ledo rūmai atitinka tarptautinius standartus, todėl čia, pirmojoje Lietuvoje ledo arenoje, galima rengti tarptautinio lygio ledo ritulio ir dailiojo čiuožimo varžybas, šios sporto šakos populiarėja, o Elektrėnai atgavo ledo ritulio sostinės vardą. 2021 metais sukako 45 metai nuo Elektrėnų Ledo arenos atsidarymo pradžios. Ledo arena regėjo daug istorinių momentų ir ledo ritulio, ir dailiojo čiuožimo varžybose. Ledo arenoje įvyko jau 13 pasaulio ledo ritulio čempionatų.
Albina Sidaravičienė
AR MATAI, KAIP KEIČIASI VIEVIS?
Vievis 2022 metais šventė 500 metų jubiliejų. XX a. tarpukariu Vievis atsidūrė pasienyje, prie pat demarkacinės linijos su Lenkija. Pokario metais buvo rajono centras, jį panaikinus miestas prijungtas prie Trakų rajono. 2000 metais per savivaldybių reformą suformavus Elektrėnų savivaldybę, Vievis tapo Elektrėnų savivaldybės Vievio seniūnijos centru.
2017 m. Elektrėnų savivaldybės administracija įgyvendino projektą „Vievio miesto kompleksinė raida“, kuris finansuojamas Europos regioninio plėtros fondo, valstybės biudžeto ir Elektrėnų savivaldybės biudžeto lėšomis.
Atlikus darbus buvo sutvarkyta Semeliškių gatvės 38 namo viešoji erdvė – tuomet Vievio pradinė mokykla 2018 m. buvo pavadinta Vievio Jurgio Milančiaus pradine mokykla.
Sutvarkyta Vievio miesto centrinė dalis, įrengti nauji takai, modernūs šviestuvai, pastatyti nauji suolai, šiukšlių dėžės, vėliavos stovai. Miesto aikštės skvere pastatytas laikrodis.
Moderni ir patraukli tapo kelio atkarpa nuo Vilniaus – Semeliškių g. sankryžos iki Vilniaus – Kauno g. sankryžos – spalvoti šaligatviai, nauji suolai ir šviestuvai puošia miestą.
Siunčiame konkursui nuotraukas apie Vievio aplinkos pokyčius. Senosios nuotraukos yra Vievio gimnazijos geografijos mokytojo Justino Mickūno, o šių dienų fotonuotraukos, darytos 2022 11 08–09 dienomis, Renatos Simanavičienės, Vievio m. Lazdynų Pelėdos bibliotekos vaikų sk. bibliotekininkės.
Irena Senulienė
Konkurso nugalėtojos buvo pagerbtos dovanomis su Finansų ministerijos logotipu. Dėkojame dalyvavusiems konkurse ir prašome ateityje panašiuose konkursuose dalyvauti aktyviau.