Kaziuko kermošiaus šurmulys Kietaviškių pagrindinėje mokykloje

Kaip žinoma, Kaziuko kermošius – amatininkų, tautodailininkų, liaudies meistrų džiaugsmas, kurio centre – prekyba. O prekiauti smagiausia tuo, ką pats pasigamini. Tuomet ir uždirbtas pinigėlis didesnę vertę turi, ir džiaugsmas didesnis. Tad buvo nutarta, kad iki pietų mokiniai dirbs pasirinktose grupėse, o po pietų prekiaus tuo, ką patys pasigamins.
Jauniesiems amatininkams  iš anksto buvo pasiūlyta labai įvairi veikla, kurią mokiniai pasirinko pagal savo pomėgius: „Skanieji kepinėliai“ (mok. J. Rimkienė), „Spalvų žaismas molyje“ (mok. R. Stočkūnienė), „Grožio kraitelė“ (mok. M. Puidokienė), „Kviečiame pavasarį“ (mok. G. Žalienė), „Linksmieji drugeliai“ (mok. M. Binkulienė, D. Ivanavičienė), „Velykinis atvirukas“ (mok. D. Gudelienė), „Žaismingosios dekoracijos“ (mok. L. Puščauskienė, U. Gigelytė). Mokiniai plušėjo iki pietų: vieni  gamino „Tinginį“, kiti dekoravo suvenyrus bei gamino papuošalus iš molio, ruošė velykinius atvirukus. Dar kiti gamino darbelius iš spalvoto popieriaus, sages iš įvairiausių medžiagų, kuriomis pastaruoju metu taip mėgsta puoštis moterys ir panelės.
Po pietų mokyklos fojė virto tikru Kaziuko kermošiumi. Akį merkė pirmosios pavasario žibuoklės, pasiklysti galėjai spalvingųjų drugelių, margaspalvių paukštelių ir gėlių pavasariniame šėlsme. Viliojo ir kvietė mokinių pagaminto pyrago kvapai. Patys už save kalbėjo velykiniai atvirukai, sagės, moliniai papuošalai, dirbiniai iš medžio ir kt. Ir visi prekeiviai kvietė prie savęs, siūlė savo prekę, kaip galėdami, ją gyrė. Prie vyresniųjų prisijungė ir pradinių klasių mokiniai.
„Išleidome visus pinigus“, – džiaugsmingai šypsodamiesi įspūdžiais dalijosi mokytojai, o mokiniai, skaičiuodami savo uždirbtus pinigėlius, buvo be galo laimingi.