Metus ir dar dvi savaites kazokiškiečiai svarstė, ar jiems jungtis prie vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, kuriuos už Europos Sąjungos lėšas, projekto nederindama su gyventojais, atliko savivaldybės paskirta užsakovė UAB „Gelvita“.
Savivaldybės lėšų dalį pridėjo Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (toliau-VAATC) iš kazokiškiečiams kompensacijai skirtų lėšų. Po Kazokiškes pasižvalgę projektuotojai, kaip sugalvojo, taip ir suprojektavo „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtrą“. Nei žmonių paklausė, kaip čia geriau padarius, nei Kazokiškių šeimininkė – seniūnė – pasidomėjo, kas ir kur bus statoma, nei UAB „Gelvita“, kurią savivaldybės administracija užsakove paskyrė, patarė. Likus vos mėnesiui iki projekto pridavimo užsakovui ir atsiskaitymui už panaudotus ES pinigus, kazokiškiečiai su valdžia negali susitarti, kaip ir už kokius pinigus tuos tinklus įvesti į kiekvieną namą. „Gelvita“ nepasako gyventojams, kiek tai kainuos, gyventojai, neturėdami pinigų ir nežinodami, kiek reikės mokėti, nesutinka prie naujųjų tinklų jungtis.
Kompensacijų istorija
Gegužės 2 d. į kultūros namus susirinkusi Kazokiškių bendruomenė savivaldybės ir VAATC vadovams priminė kompensacijų skirstymo istoriją. Pasak bendruomenės pirmininko Stasio Virganavičiaus, nors bendruomenė prieštarauja sąvartyno veiklai ir laimi bylas teismuose, sąvartynas veikia jau penkti metai, o numatytos kompensacijos liko tik pažadais. Per tuos penkerius metus kompensacijos naudos dar nė vienas Kazokiškių apylinkių žmogus nepatyrė. Tiesa, 2010 m. bendruomenė neprieštaravo, kad VAATC iš kompensacinėms priemonėms skirtų lėšų kofinansuotų vandentiekio ir vandenvalos projektus Kazokiškių kaime. Tam buvo skirta 200 tūkst. litų. Dar 70 tūkst. litų skyrė naujo gręžinio įrengimui. Bet tas gręžinys atiteko ne bendruomenei, o UAB „Gelvita“, kuri gręžinį eksploatuos ir iš kazokiškiečių rinks mokesčius už šaltą vandenį.
Kas skirstys kompensacijas
Kazokiškiečiai per tuos beveik penkerius metus negavo kompensacijų, nors VAATC kiekvienais metais kompensacijoms yra numatęs po 400 tūkst. litų. Tuos daugiau nei 1,5 milijonų litų VAATC paskyrė savo nuožiūra, nes kompensacijų lėšų skirstymui savivaldybėje nebuvo numatyta mechanizmo. Alesninkų, Pilypiškių ir Kazokiškių bendruomenės prieš metus kreipėsi į savivaldybės merą Kęstutį Vaitukaitį, prašydamos sudaryti bendruomenių, savivaldybės ir VAATC atstovų komisiją, kuri skirstytų kompensacijų lėšas. Po metų bendruomenės gavo atsakymą, kad tokia komisija bus sudaryta, ir buvo paprašyta nuo kiekvienos bendruomenės deleguoti į ją narius. Balandžio 16 d. įvyko pirmasis tos komisijos posėdis, bet, pasirodo, bendruomenės nariams netiko kažkieno sukurtas toks komisijos pavadinimas: „Kompensacinių priemonių panaudojimo aplinkinių gyvenviečių infrastruktūros gerinimui“. S. Virganavičius sako, kad infrastruktūra yra gatvės, šaligatviai, vandentiekiai, kanalizacijos, gatvių apšvietimas, bet kitose seniūnijose infrastruktūra gerinama ir be sąvartyno lėšų. Todėl kazokiškiečiai siekia, kad kompensacijų už gyvenimą šalia sąvartyno naudą pajustų žmonės asmeniškai.
Žiūrėjo, kaip kiti tvarkosi
S. Virganavičius kazokiškiečius ir susirinkime dalyvavusius svečius informavo apie bendruomenių ir Panevėžio regiono sąvartyno vadovų bendradarbiavimą. 11 žmonių grupė nuvykusi į Panevėžio regioninį sąvartyną, sakė, pasijutusi ten kaip kitoje šalyje. Nuo sąvartyno iki artimiausios gyvenvietės, Liudvinavo, kuriame gyvena apie 700 žmonių, yra apie 3 km atstumas. Sąvartyne dirba brigada žmonių, kurie atrenka antrines žaliavas, jos priduodamos perdirbimui. Žmones dirbti sąvartyne atrenka ir pasiūlo bendruomenės. Sąvartynas gauna naudos už antrines žaliavas, o žmonės turi darbo. Į Kazokiškių sąvartyną atliekų rūšiavimui kazokiškiečiai netinka, darbuotojus VAATC veža iš Vilniaus. Į Panevėžio regioninį sąvartyną bendruomenės nariai gali patekti laisvai, o Kazokiškių sąvartynas yra tarsi sukarintas, į jį ne tik bendruomenės nariai neįleidžiami, bet ir automobilių šalia sąvartyno pasistatyti negalima. Kvapų Panevėžio sąvartyne nėra, nes ten nevežamas valymų įrengimų dumblas. Dėl kompensacijų Panevėžio sąvartynas yra pasirašęs su bendruomene sutartį, pagal kurią į bendruomenės sąskaitą kiekvienais metais iki gegužės 15 d. pervedamos kompensacinės lėšos, kurias bendruomenė panaudoja savo nuožiūra.
Neatsakyti klausimai
Gegužės 2 d. kazokiškiečiai išsikalbėjo, išklausė mero pavaduotojo Viktoro Valiušio, administracijos direktoriaus Henriko Petrausko, UAB „Gelvita“ vadovo Timofejaus Rusakovo kalbų, bet niekas jiems neatsakė į klausimą, kaip, neturint pinigų, prisijungti prie to vandentiekio, kuris net pridėjus kompensacijoms skirtas lėšas, buvo, pasak gyventojų, nekokybiškai nutiestas. Žmonės nuogąstauja, kad pajungus tuos naujuosius tinklus fekalijose paskęstų rūsiai ir daržai. Kad taip gali atsitikti, neprieštaravo net T. Rusakovas ir siūlė gyventojams įsigyti kažkokius siurbliukus. Kazokiškiečiams toks pasiūlymas visai netiko, nes jie neturi pinigų nei prisijungimui prie trasų, nei kažkokiems siurbliukams. O svarbiausia, kad nei savivaldybės vadovai, nei UAB „Gelvita“, nei projektą įgyvendinusi įmonė UAB „KRS“ negali tiksliai paskaičiuoti, kiek prisijungimui prie naujųjų tinklų reikia pinigų. Tiesa, „Gelvita“ apytikriai „primetė“, kad visiems namams prisijungti reikėsią maždaug 700 tūkst. litų, bet S. Virganavičius sakė, kad juos konsultuojanti firma paskaičiavusi dvigubai pigiau.
Nieko gegužės 2 d. nenutarę, bendruomenė ir savivaldybės vadovai susitikti nutarė po savaitės. Per tą savaitę kazokiškiečiai turėjo apsispręsti, ar jungsis prie naujųjų tinklų, ir atnešti prašymus.
Brangus kiekvienas litas
Po savaitės kazokiškiečiai atnešė tik prašymus VAATC, kad iš kompensacinėms priemonėms skirtų lėšų finansuotų prisijungimą prie vandentiekio ir vandenvalos tinklų Kazokiškių kaime. Bet niekas tiksliai nežinojo, koks atstumas nuo gyvenamųjų namų yra iki tos naujosios magistralės, ir kiek tų pinigų iš VAATC reikia prašyti.
Kazokiškiečiai į kultūros klubą gegužės 7 d. susirinko anksčiau savivaldybės vadovų ir gerokai priekaištavo T. Rusakovui, kuris jau griežtai kalbėjo, kad kazokiškiečiai niekur nedings ir privalės jungtis prie tų naujųjų tinklų, siūlė pirma prisijungti, o paskui kainas paskaičiuoti, o į S. Virganavičiaus pastabą, kad sąmata turėtų būti mažesnė, atsakydamas T. Rusakovas teisinosi, kad yra visokiausių niuansų, dėl kurių kaina kyla. Jis įvardijo, kad tiesiant kanalizaciją teks ardyti asfaltą, kurį vėliau reiks atstatyti, taip pat, kad gyventojų kiemuose pilna dekoratyvinių medelių, gėlynų, baseinėlių, kurie trukdys tiesti kanalizaciją. Aistroms įsisiūbavus, T. Rusakovas siūlė gyventojams susitarti, kokią sumą pinigų jie gali surasti prisijungimui. Tačiau gyventojai atsisakė įvardinti sumą, kol nėra aiški sąmata.
Aistras laikinai apramino meras Kęstutis Vaitukaitis, garantavęs kazokiškiečiams, kad savivaldybė suras lėšų padengti prisijungimo išlaidoms, o gyventojams prisidėti liksią tik simboliškai. Gyventojai sutiko prisidėti tik vienu kitu litu, nes jie ne tik darbų neturi, bet ir gyvena nepakenčiamomis sąlygomis, yra priversti kvėpuoti sąvartyno smarve. K. Vaitukaitis prieštaravo, kad išskirtinių sąlygų gali užsinorėti ir Alesninkų bei Pilypiškių gyventojai, nes jie irgi gyvena šalia sąvartyno. Tačiau gyventojai nusileisti nenorėjo, mat alesninkiečiai ir pilypiškiečiai jau gavo dalį kompensacijų iš VAATC, o kazokiškiečiai – nė lito.
Susirinkimo pabaigoje žibalo į ugnį dar įpylė kazokiškietis Milgaudas Dzemionas. Jis pažėrė priekaištų T. Rusakovui dėl projekto nederinimo su gyventojais, nepasidomėjimo, ar ten tinkamos sąlygos tiesti vandentiekį, priekaištavo, kad šuliniai buvo išmėtyti kur papuola, o dabar sakoma, kad reikės gadinti asfaltą. Nepatikėjo kazokiškiečiai T. Rusakovo paaiškinimu, kad šulinius tik valdiškoje žemėje įrengti galima. Žmonėms atrodo, kad valdžia kazokiškiečius nuskriaudė įrengdama sąvartyną, o dabar dar jų sąskaita nori pasipinigauti, įvedant į namus vandentiekį. Žmonėms atrodo, kad kompensacijų naudą kažkas gaudo, o kazokiškiečiams jos nelieka. Šį kartą žmonės vėl išsiskirstė nieko nenutarę ir nesužinoję, kada, kas ir už kiek jiems tą vandentiekį ves.
Julija Kirkilienė