Pirmoji ekskursijos stotelė – prie „Versmės“ gimnazijos, pažymėta nuoroda „Priedanga“
Dominykas Grinkevičius,
VU komunikacijos fakulteto studentas praktikantas
Lietuvoje, kaip ir kitose kaimyninėse šalyse, karo pavojus kasdien išlieka vienu iš svarbiausių pavojų bei rūpesčių, todėl visoje šalyje pradėti rengti mokymai, kurių tikslas paprastas – lavinti svarbiausius civilinės saugos įgūdžius: pavojaus pažinimą ir reagavimą į jį. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, bendradarbiaudama su Valstybine priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, prisideda prie visuomenės švietimo civilinės saugos klausimais.
Ką naujo sužinos žmonės sudalyvavę edukacinėje ekskursijoje?
Žmogus, aplankęs civilinės saugos objektus, išsiaiškins, kuo skiriasi kolektyvinės apsaugos statiniai, priedangos ir evakavimo punktai, jų ženklinimas. Sužinos, kokie yra pavojų tipai, kaip reaguoti išgirdus sirenas. Edukacijos metu bus aptarta Penkių žingsnių programa, Šeimos planas ir Išvykimo krepšio turinys bei jo svarba.
Pirmoji stotelė – Elektrėnai
Rugpjūčio 28 dieną, trečiadienį, Elektrėnuose buvo surengta pirmoji ekskursija su „Versmės“ gimnazijos mokytojais. Ekskursijoje dalyvavo Elektrėnų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas Jonas Chveduk bei Elektrėnų savivaldybės parengties pareigūnas Dainius Kochanskas.
Ekskurijos metu mokyklos darbuotojai buvo supažindinti su Elektrėnuose esančių pastatų paskirtimi bei pasinaudojimo galimybėmis karo atveju. Įdomiausia tai, kad vieta, kurioje ir buvo pradėta ekskursija („Versmės“ gimnazija) yra priedanga bei kolektyvinės saugos statinys.
Nuo mokyklos miestu keliavome pro visus pastatus, skirtus apsaugai. Maršrutas buvo toks: „Versmės“ gimnazija, Elektrėnų ledo arena, darželis „Žiogelis“, Elektrėnų baseinas, Savivaldybė bei Kultūros centras. Pro visus juos ekskursantai buvo pravesti, tačiau viduje neapsilankė. Buvo supažindinti su pastatais iš išorės. Keista tai, kad tik vienas priedangos pastatas yra pritaikytas neįgaliesiems.
Kas yra priedanga bei kolektyvinės saugos statinys?
Kolektyvinės apsaugos statiniai yra skirti laikinam gyventojų prieglobsčiui, saugantis nuo žalingo aplinkos poveikio, bei evakuotų gyventojų apsaugai 
ekstremaliųjų situacijų ar karo metu. Įprastomis gyvenimo sąlygomis minimi statiniai naudojami įvairiems visuomenės poreikiams, o ekstremaliųjų situacijų metu juos galima pritaikyti gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių. Dažniausiai tokie statiniai yra mokyklos, gimnazijos, kultūros, sporto centrai.
Elektrėnų „Versmės“ gimnazija karo atveju galėtų talpinti 1050 gyventojų. Iš viso tokių statinių Elektrėnuose septyni.
Priedanga skirta trumpalaikei (iki kelių valandų) apsaugai kilus oro pavojui, nuo tiesioginio ir netiesioginio apšaudymo grėsmės karinės agresijos metu (nuo netiesioginių atakų iš orlaivių, raketų, artilerijos ugnies, nuo skeveldrų, nuolaužų, sprogimo smūgio bangų, atsitiktinių kulkų). Išgirdus civilinės saugos signalą „Oro pavojus“, gyventojams rekomenduojama kuo skubiau susirasti specialiuoju ženklu pažymėtą artimiausią priedangą arba daubą, griovį, požeminę pėsčiųjų perėją, tunelį, rūsį ir ten pasislėpti.
Priedangų Elektrėnų mieste – net šešiolika.
Pirmieji pavojaus ženklai girdimi garsais
Pirminis pranešimas apie numatomą pavojų kiekvienam piliečiui siunčiamas telefonu, o kiekviename mieste pradeda veikti sirenos, kurios įspėja apie ekstremalią padėtį. Išgirdus sirenas būtina įsijungti Lietuvos radiją ir Lietuvos nacionalinę televiziją – LRT. Šešias garsines sirenas turi ir Elektrėnai, nors 4 iš jų senos ir signalo neperduoda, tačiau artimiausiu metu numatyta statyti 13 naujų.
Pasak vieno iš ekskursijos vedlių, Elektrėnų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovo Jono Chveduk, kiekvienas žmogus pats turi imtis veiksmų, kad apsisaugotų nuo galimo pavojaus.
„Kiekvienas iš mūsų turi padaryti namų darbus, negalime ateiti kaip į viešbutį ir tikėtis, kad viskas bus paduota“, – teigė J. Chveduk.
Apsaugoti gali ir namai
Žingsniai, išgirdus pavojaus signalus ir gavus pranešimą į išmanųjį įrenginį, aiškūs. Tačiau ką daryti, jei nuvykimas į priedangą ar kolektyvinės apsaugos statinį, nėra įmanomas. Atsakymas paprastas – priedanga gali tapti jūsų namo rūsys.
Bet yra ir tam tikri reikalavimai, kuriuos jis turėtų atitikti. Rūsys turi turėti tvirtas sienas ir betoninį perdengimą. Geriausia, kai namo rūsyje yra įrengtas ir antrasis išėjimas. Taip pat reikėtų pasirūpinti ventiliacijos anga. Jeigu rūsys su langais, į maišus reiktų pripilti smėlio, o jais uždengti langus. Pasirūpinkite, kurioje vietoje įrengsite tualetą. Jei tokios galimybės nėra, tai gali būti ir kibiras su dangčiu. Rūsyje grindis patariama iškloti medinėmis lentomis ar medžio drožlių plokštėmis. Palei sieną reikėtų sukalti tvirtas ir plačias lentynas. Jos tiks ir daiktams, ir miegui. Rūsyje laikykite reikalingas maisto ir vandens atsargas. Patartina turėti didelės talpos 40–50 litrų vandens statinę. Pravers nedidelė elektrinė ir dujinė viryklės. Rūsyje galima pastatyti ir metalinę krosnelę, kurios dūmtraukis turėtų būti išvestas į lauką.
Kiekvienas norintis yra kviečiamas registruotis į ekskursijas elektroniniu paštu: elektrenai@redcross.lt