Kalėdų vilties žiburiai į Ukrainą iš elektrėniškio rankų

Izabelė Pukėnaitė

Elektrėniškis Aurimas advento vakarus leido kelyje. Sulaukęs skambučio iš miestelėnų, kurie norėjo perduoti paramos į Ukrainos frontą, Aurimas vyko jos paimti, o vėliau gabeno į Kauną, iš kur tiek civiliams, tiek kariams skirtos Kalėdų dovanos iškeliavo į frontą. Vyro teigimu, remti paramos fondus kaip niekada svarbu, nes nuo karo daugeliui nors ir pavargus, pagalbos poreikis nemažėja.

Viską pakeitė dukros gimimas
Prieš Kalėdas Ukrainą palaikančio labdaros ir paramos fondo „Saugus prieglobstis LT“ savanoris Aurimas Bačinskas susipažino su daug geradarių iš Elektrėnų. Vyras rinko Kalėdų dovanas, kurios supakuotos į batų dėžutes, vėliau nukeliavo į Ukrainos frontą. Jose staigmenos tiek civilių vaikams, tiek kariams bei karėms. Sulaukęs skambučio iš elektrėniškio, kuris nori perduoti į frontą dovaną, A. Bačinskas su dovaną perduodančiu žmogumi susitinka.
„Elektrėnai maži. Jei man kas paskambina, aš sėdu ir važiuoju. Per 10 minučių dovaną galima paimti iš bet kur. Elektrėnuose nėra vietų, kur dovanas būtų galima rinkti ar palikti, todėl žmonės skambina man su žinia, kad turi kaip pasveikinti ukrainiečius su šventėmis“, – sako A. Bačinskas.
A. Bačinskas pasakoja, kad jo požiūris į savanorystę ir aukojimą pasikeitė šeimoje gimus dukrai. Iki tol įvairioms paramos akcijoms aukojusi vyro šeima ėmė daugiau domėtis, kaip padėti vaikams, o vieną dieną pamatė ir pagalbos prašymą iš fronto.
„Kai gimė dukra, atsirado daugiau empatijos, mes kiek galėdami ėmėme remti kitas akcijas, ku­rios renka pinigus vaikams ligoniukams. O pirmą kartą prie akcijos „Kalėdos batų dėžėje“ prisijungiau prieš kelerius metus, kai ją internete pastebėjo žmona. Sakė, kad visai įdomu, tad pririnkome tiek dėžučių su dovanomis, kad į Kauną (iš kur parama keliauja į frontą) vežiau 3 pilnus lengvuosius automobilius,“ – pasakoja savanoris.
Paklaustas, ar jam įsiminė kokia pažintis su elektrėniškiais, kurie aukojo dovanas, A. Bačinskas prisiminė dvi paslaptingas moteris.
„Jos neprašė, kad atvykčiau pas jas, o pačios atvažiavo į mano namus. Sakyčiau, keturiasdešimtmetės elektrėniškės, kurios atrodė labai susižavėjusios akcija ir dėkojo, kad yra žmonių, kurie neabejingi ir padeda kovojantiems fronte. Kartu žiūrėjome nuotraukas, į kokią „skylę“ dovanos vežamos, koks baisus tas frontas. Tos moterys vargu ar norėtų, kad pasakyčiau, kas jos, labai kuklios buvo. Daugelis pas mus Elektrėnuose tokie, viską greitai, greitai, nėra laiko ir iki. Nelabai reiškia emocijas“,– svarsto A. Bačinskas.

Kalėdos batų dėžėje
Tiek A. Bačinskas, tiek kiti fondo savanoriai daugiausiai dėmesio skiria kalėdinei akcijai „Kalėdos batų dėžėje“. Joje dalyvauti paprasta: tereikia į batų dėžę įdėti dovanėlę, o viršuje nurodyti, kam ji skirta – kariui, karei ar vaikui (mergaitei ar berniukui). Nė vienos dovanos pakuoti nereikia, nes jas savanoriai patikrina. Gruodžio 26–27 dienomis dovanų konvojus išvyko iš Kauno į Ukrainos miestus, arčiausiai fronto linijos.
Vien pernai fondui pavyko pervežti apie 2000 dovanų: 800 kariams ir per 1000 vaikams. Dovanėles Elektrėnuose surenka A. Bačinskas, kuriam galima paskambinti tel. Nr. +37068444300.

„Reikia remti fondus, nesvarbu kokius. Parama neturi sustoti, nes kasdien ji vis svarbesnė, jos reikia vis daugiau. Girdžiu pasakymų, kad žmonės pavargo nuo karo. Lietuvoje nėra nuo ko pavargti, galim nebent vienas nuo kito pavargti“,– ragina A. Bačinskas.
Jo teigimu, pasaulis pastatytas ant savanorystės, todėl nesvarbu, kiek duodi, svarbu, ką pasiimi.
„O ką aš pasiimu… Jaučiuosi laimingas galėdamas kažkam padėti, kad nesėdžiu sudėjęs rankų, o kažką padarau. Nuo pat Krymo aneksijos buvau isitikinęs, kad Rusija smogs, ir ta diena atėjo. Jei nebūčiau turėjęs šeimos, būčiau pats važiavęs kovoti. Manęs patriotiškai niekas neauklėjo, bet pats link to ėjau, priklausiau Krašto apsaugos savanorių pajėgoms, Šaulių sąjungai ir karą priimu asmeniškai. Mane sukrėtė invazijos faktas. Kai tai įvyko, ėmiau bijoti, kad jei rusai nesustos ten, tai reikės stabdyti čia, Lietuvoje“,– sako A. Bačinskas.

Šventės karo nestabdo
Palyginti su praėjusiais metais, jau dabar aišku, kad šiemet dovanų vežimas apsunks. Fronto linijai vis keičiantis ir situacijai esant dar mažiau nuspėjamai nei pernai, pavojus savanorių saugumui itin išaugo.
„Fronto linija sparčiai juda ir priešas veržiasi gilyn. Kai kurie miestai, kuriuos lankėme pernai, dabar okupuoti, – su apmaudu prisimena „Saugaus prieglobsčio LT“ vadovė Olivija Anaškinaitė. – Šiemet dovanas pristatysime į Vinicą. Pagal galimybes Kramatorsko ir Charkivo miestų administracijų darbuotojai atvyks pasiimti dovanų vaikams. Kariams dovanas perduosime kartu su kita parama, kaip automobiliais – tiek reikalingus kasdienėje tarnyboje, tiek greitosios medicinos pagalbos automobiliais. Jiems nu­pirkti irgi nuolat renkame lėšas“.

This slideshow requires JavaScript.

Dėl to fondo savanoriai prašo apsvarstyti galimybę padovanoti ir kažką praktiško būtent esantiems karščiau­siose karo zonose, ypač kariams. Tai gali būti tokie daiktai kaip turniketai, termo rūbai, riešutai, šokoladas, energetinis gėrimas, vaistai nuo skausmo ar peršalimo, prožektorius ir pan.
„Prioritetu vis tiek išlieka noras prisidėti prie kariaujančiųjų saugumo. Nors reikia pripažinti, kai tokią pat akciją rengėme per Velykas, buvo batų dėžių, į kurias lietuviai įdėjo vaikų piešinių. Mačiau, kaip stiprūs augaloti vyrai braukė ašaras laikydami tuos piešinius“, – prisimena O. Anaškinaitė.
Fondas renka paramą ir pinigais, už kuriuos perka pikapus ar greito­sios medicinos pagalbos automobilius medicinos daliniams, racijas ir kitą techniką. Ši parama prioritetinė, bet ne ką svarbiau ir dovanos kariškių dvasiai palaikyti.
„Su malonumu nupirktume dro­nų, daugiau racijų ir galingiausius­ nešiojamus elektros įkroviklius, bet tam nėra lėšų. Palyginti su karo pradžia, žmonės nebeaukoja taip intensyviai. Per šią kalėdinę akciją į frontą skirtingiems daliniams vežėme įvairius automobilius, dažnai į juos ir krauname dovanas. Jos gali būti ir paprastos, pavyzdžiui, kariai ne vien kariauja, bet ir pildo dokumentus, o kartais tam tiesiog pritrūksta popieriaus ar rašiklio. Jie neturi laiko, kada nueiti į vaistinę pirkti vaistų nuo skausmo ar peršalimo. Taigi bet kokia parama, ypač žiemą praktiški naudingi daiktai, yra labai svarbūs. Kartu jie neša žinią, tikėjimą ir viltį, kad kažkur žmonės juos palaiko ir motyvuo­ja“,– sako O. Anaškinaitė.