Vasara – tas laiko tarpas, kai miestiečiai prisimena kaimą ir dažnas kaime praleidžia atostogas. O jei kas kaime dar turi senelius ar šiaip artimų žmonių, tai jų vaikams atostogos kaime tikras rojus. Miestiečiai stebisi kaimo pokyčiais ir ne vienas sugalvoja grįžti iš miesto į kaimą. O prie kaimo rojaus kūrimo Lietuvoje gerokai prisideda tokia organizacija, vadinama vietos veiklos grupe (VVG), dirbanti su projektais kaimiškų vietovių infrastruktūros ir smulkaus verslo sričių plėtojime. Elektrėnuose vietos veiklos grupė aktyviai dirba nuo 2007 metų. Įgyvendinant projektus, Žebertonyse suremontuotas bendruomenės pastatas, įrengta aikštelė, Abromiškėse dvaro svirne pastatyta scena, baldai, įrengtas šildymas, rekonstruoti parapijos namai Kietaviškėse, įrengta vaikų žaidimų aikštelė Kareivonyse, atnaujinti vaikų darželiai Pylimuose, Semeliškėse, Pastrėvyje įrengtas poilsio parkas, sporto aikštelė ir dar daug kitų darbų atlikta, kuriais džiaugiasi benduomenės ir sutvarkytose erdvėse aktyviai vykdo savo veiklą. Šiuo metu VVG vadovauja pirmininkė Lina Bernatavičienė, kuri liepos 9 d. visuotiniame susirinkime buvo perrinkta antrai dvejų metų kadencijai. Su ja ir kalbamės apie tai, kas yra ta VVG, ką veikia, ką nuveikė ir ką planuoja.
E. K. Papasakokite, kas yra ta VVG ir ką ji veikia.
Elektrėnų VVG veikia nuo 2007 m. Pradžioje jai vadovavo vieviškis Vytautas Urbonas. VVG parengė ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai vertinti pateikė dvi strategijas ir gavo Europos Sąjungos bei Lietuvos valstybės finansavimą, skirtą kaimiškų vietovių aplinkos gerinimui, kaimo gyventojų bendruomeniškumo ugdymui. Elektrėnų VVG rengia dokumentus projektams, skelbia kvietimus ir vertina pateiktas paraiškas, konsultuoja projektų rengimo klausimais nevyriausybinių organizacijų narius ir verslo atstovus.
Mūsų asociacija taip pat teikia paraiškas paramai gauti. Elektrėnų VVG nuo 2017 m. įgyvendina projektus „Semeliškių vaikų dienos centras“ ir „Kietaviškių vaikų dienos centras“, finansuojamus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Elektrėnų savivaldybės administracijos, „Valgyk protingai“, kuris finansuojamas VšĮ Humana people to people. 2018 m. įkurtas dar vienas vaikų dienos centras – „Vėjukai“.
E. K. VVG savo veiklą matuoja strateginiais planais. Kaip sekėsi įgyvendinti 2009–2014 m. vietos plėtros strategiją?
2009–2014 m. VVG vadovavo Danutė Aleksiūnienė, projektams buvo skirta 1, 6 mln. eurų, įvykdyta 50 projektų. Elektrėnų, Vievio, Semeliškių, Kazokiškių, Kietaviškių, Gilučių, Beižionių ir Pastrėvio seniūnijose buvo tvarkomos viešosios erdvės, įrengiamos sporto ir vaikų žaidimų aikštelės, tiesiamos vandentiekio trasos, atnaujinti pastatai, įrengtos amatų dirbtuvės, gatvių apšvietimas. Aktyviai projektus įgyvendino Žebertonių, Abromiškių, Kietaviškių, Vievio, Pastrėvio, Pakalniškių bendruomenės ir Elektrėnų savivaldybės administracija.
2010–2015 m. VVG įgyvendino projektą „Elektrėnų sav. VVG narių ir potencialių projektų rengėjų gebėjimų tobulinimas bei aktyvumo skatinimas“, gauta 60 tūkst. eurų parama, surengti mokymai, išvykos į kitų VVG mokymus, informaciniai renginiai, kelionės pasidalinti gerąja patirtimi su užsienio VVG. Bendradarbiaujant su Kaišiadorių rajono VVG kolegomis išleista Onos Rasutės Šakienės knyga „Buvom“, su Kaišiadorių ir Širvintų VVG įgyvendintas bendras projektas, kurio metu Pastrėvio seniūnijoje įrengta poilsiavietė. Projektas „Gamtinio, istorinio, kultūrinio kraštovaizdžio pažinimo skatinimas“ pateiktas bendradarbiaujant su Prienų ir Trakų rajonų VVG, įrengti informaciniai stendai, parengtas pažintinis maršrutas, išleistas žemėlapis-lankstinukas.
E. K. Jūs įgyvendinate naują 2016–2023 m. strategiją. Ar tęsiate 2009 m. pradėtus darbus?
2009–2014 m. strategija buvo skirta daugiau kaimiškų teritorijų infrastruktūrai gerinti, o naujoji strategija labiau nukreipta į tos infrastruktūros išlaikymą, verslo kaimuose kūrimą, gyventojų užimtumo didinimą. Tam skirta 1,6 mln. eurų.
Paraiškas verslui kaimo vietovėse pradėti ir plėtoti, NVO verslo kūrimui ir plėtrai, viešosios infrastruktūros pritaikymui gyventojų poreikiams, bendruomeniškumo ugdymui, socialinių paslaugų kūrimui ir plėtrai, kaimo gyventojų švietimui, jaunimo verslumo ir užimtumo skatinimui gali teikti fiziniai ar juridiniai (atitinkantys labai mažai ar mažai įmonei keliamus reikalavimus) asmenys, ūkininkai, nevyriausybinės organizacijos, kaimo vietovėse veikiantys viešieji juridiniai asmenys. Parama skiriama ne žemės ūkio veiklai finansuoti.
Projekto pareiškėjų tinkamumo ir kitos paramos teikimo sąlygos nustatytos Žemės ūkio ministerijos rengiamose vietos projektų administravimo taisyklėse.
E. K. Kokių rezultatų jau pasiekėte įgyvendinant Vietos plėtros 2016-2023 m. strategiją?
2017 m. paskelbtas pirmasis kvietimas teikti paraiškas pagal priemonę „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“, buvo kviečiama tvarkyti viešąsias erdves: įrengti apšvietimą, geriamojo vandens tinklus, viešųjų poilsio, sporto, laisvalaikio, rekreacinės ir kitos paskirties inžinerinius statinius, parkus ir aikštes.
Elektrėnų savivaldybės administracija įgyvendino du projektus: „Inžinerinės infrastruktūros įrengimas Mustenių k.“ ir „Pastrėvio parko įkūrimas“, dar 6 – „Viešosios infrastruktūros įrengimas Semeliškių miestelyje“, „Viešosios infrastruktūros įrengimas Pakalniškių kaime“, „Laisvalaikio ir poilsio erdvės sukūrimas Gilučių kaime“, „Viešosios infrastruktūros įrengimas Kareivonių parke“, „Socialinių paslaugų plėtra Pakalniškių kaime“, „Socialinių paslaugų plėtra Elektrėnų savivaldybės kaimiškoje teritorijoje“ – įgyvendinami.
3 ir 6 kvietimas buvo skirtas verslo kaimo vietovėse kūrimui ir plėtrai. Pareiškėjai galėjo prašyti paramos naujų verslų pradžiai ar plėtrai, parama skatinama ekonominė veikla kaimo vietovėse, apimanti įvairius ne žemės ūkio verslus, produktų gamybą, apdorojimą, jų pardavimą, įvairių paslaugų teikimą. Šia parama sudaromos sąlygos naujų darbo vietų kūrimui. Įgyvendinami 5 verslo projektai, 1 paraiška vertinama.
Pagal priemones „Kaimo gyventojų švietimas“ ir „Jaunimo verslumo ir užimtumo skatinimas“ įgyvendinami 7 projektai, kurių metu Gilučiuose, Pakalniškėse, Žebertonyse, Kietaviškėse vyksta įvairūs edukaciniai užsiėmimai. Jau buvo galima pasiklausyti gongo garsų, išmokti audinių dažymo šibori technika, pasigaminti florariumų, muilo ir kt. Taip pat vyko koncertai, kiti renginiai, bendruomenė „Aktėvystė“ organizavo jaunimo verslumo mokymus. Projektus įgyvendina Gilučių, Kietaviškių, Žebertonių bendruomenės, Pakalniškių bendruomenės „Jorė“, moksleivių ir jaunimo organizacija „Idėja“, Elektrėnų savivaldybėje veikiančių NVO asociacija.
E. K. Ar aktyvūs mūsų savivaldybėje verslininkai?
Vietos veiklos grupėje nuolat apsilanko fiziniai ar juridiniai asmenys, norintys gauti paramą verslui pradėti arba plėtoti, teiraujasi apie galimybę teikti projektus. Tačiau vieni pareiškėjai neatitinka sąlygų, kiti neturi nekilnojamojo turto, kur galėtų vykdyti verslą, kiti tiesiog nesiryžta išklausę, kokius įsipareigojimus turi prisiimti gavę paramą, nesuranda idėjos, o šiuo klausimu VVG konsultuoti negalime, ir tik nedidelė dalis tvirtai apsisprendžia ir pateikia paraiškas. Verslas yra tam tikra rizika, todėl natūralu, kad apie tai ilgai galvojama, daug skaičiuojama, kol priimamas konkretus sprendimas. Šiuo metu turime 5 įgyvendinamus verslo projektus, susijusius su maitinimo tiekimo paslaugomis, įvairiomis vandens, šratasvydžio pramogomis. Laukia dar vienas iššūkis, 2019 m. rugsėjo mėnesį planuojame skelbti NVO bendruomeninio verslo kvietimą. Tai priemonė, skirta paskatinti ir sustiprinti NVO sektorių, kaimo bendruomenes, atrasti idėjas ir jas įgyvendinti per verslą, kurti produktus, teikti tam tikras paslaugas ar pan. Labai norėtųsi, kad NVO peržiūrėtų situaciją Elektrėnų savivaldybės kaimiškosiose teritorijose ir įvertintų, kokių paslaugų, produktų reikia mūsų žmonėms, kur būtų galima save realizuoti, sustiprinti savo bendruomenę bei susikurti sau darbo vietas.
Informacija apie projektus pateikiama svetainėje www.elektrenuvvg.lt, Facebook paskyroje „Elektrėnų vietos veiklos grupė“.
Ačiū už Jūsų darbą, kurį įvertina ne tik vietiniai gyventojai, bet ir vasaromis poilsiaujantys miestiečiai. Jie labiausiai įvertina, kaip keičiasi mūsų kaimas. Ir ačiū už pokalbį.
Liną Bernatavičienę kalbino Julija Kirkilienė