Ką dirbsiu užaugęs? Inovacijos, startuoliai, vienaragiai

Ką dirbsiu užaugęs? Inovacijos, startuoliai, vienaragiai

Gražina Urbonavičė

Gali būti, kad dabartiniai vaikai gyvenimui užsidirbs kurdami tokius produktus ar pa­slaugas, kurių šiandien mes net neįsivaizduojame. Kaip rodo darbo rinkos duomenys, jau dabar nemažai profesijų, aprašytų vaikiškoje knygelėje „Ką dirba žmonės visą dieną“, po truputį praranda paklausą ir nyksta. Tiesa, dalis tų darbų tarsi amžini – per pandemiją aiškiai pajutome, kad tokios profesijos kaip mediko, kurjerio ir kitos yra esminės. Visgi greitas gyvenimo tempas, augantys žmonių poreikiai ir socialiniai bei gamtosauginiai iššūkiai kviečia į viską pažiūrėti kūrybiškai ir ieškoti netikėtų bei originalių sprendimų.
Todėl šįsyk pabandysime įsivaizduoti ateities profesijas: kaip susiorientuoti ir ką verta studijuoti moksleiviams, kaip mo­kyklose ugdomas viena svarbiausių ateities specialistų kompetencijų įvardijamas kūry­biš­kumas, ir kas yra originalius sprendimus išrandantys startuoliai.

Kaip atrodys rytojaus Darbėnai?

Darbėnai – tai būtent tas miestelis, aprašomas vaikiškoje knygelėje „Ką žmonės dirba visą dieną?“. Ši knygelė, pirmąsyk išleista 1968 m., tad joje tikrai galima pamatyti šiandien jau nebeegzistuojančių profesijų. Ir panašu, kad jei tokią knygelę (o gal jau tinklalaidę ar programėlę?) išleistume kad ir kitais metais, tektų aprašyti visai kitokius žmonių darbus.
Prognozes, kokie darbai bus paklausiausi ateinančiais metais, kasmet sudaro Užimtumo tarnyba. Jos duomenimis, dėl IT sektoriaus ir inžinerinės pramonės plėtros Lietuvoje ir aukštos jų kuriamų produktų paklausos, prognozuojama, kad daugiausiai aukštos kva­lifikacijos darbuotojų reikės bū­tent šiuose sektoriuose.
Atrodo, kad darbo rinkos tendencijas seka ir moksleiviai. Štai Vievio gimnazijoje kasmet renkami duomenys apie tolesnę abiturientų veiklą – bent jau studijoms daugelis renkasi IT ir inžinerijos sritis. „Renkame duomenis apie tai, kokiose mokyklose (universitetuose, kolegijose ar profesinėse) mokosi buvę abiturientai. Apie tai, kokias specialybes renkasi, duomenų nerenkame. Dalis abiturientų žino, kur studijuos, dalis laukia brandos egzaminų rezultatų ir tik tada apsisprendžia. Kažkokios aiškios­ tendencijos nepastebėta. Kalbant su abiturientais ryškėja, kad didelė dalis abiturientų kasmet renkasi IT ir inžinerines studijas. Socialinių mokslų paklausa šiek tiek sumažėjo. Nedidelė dalis abiturientų renkasi medicinos studijas. Gamtos mokslus kol kas renkasi vienetai. Taip pat atsiranda dalis abiturientų, kurie įsidarbina, eina savanoriauti, kuriam laikui atidėdami studijas“, – „Elektrėnų kronikai“ sakė Valda Karmazienė, Vievio gimnazijos direktoriaus ­pavaduotoja ugdymui.
Anot Užimtumo tarnybos, dideles įsidarbinimo galimybes turi IT sektoriaus darbuotojai – kompiuterių tinklų specialistai, programinės įrangos kūrėjai, sistemų analitikai ir taikomųjų programų kūrėjai. Taip pat esminiai darbuotojai – slaugos specialistai, gydytojai, elektros ir mechanikos inžinieriai, sunkiasvo­rių sunkvežimių ir kvalifikuoti krovinių transporto priemonių vairuotojai. Kadangi nekilnojamojo turto sektorius išgyvena aukso amžių, nesunkiai darbą rasti turėtų ir kvalifikuoti statybų darbininkai – betonuotojai, vandentiekininkai, mūrininkai, įvairūs suvirintojai, elektrikai, montuotojai, šalt­kalviai ir kt.
O apie nykstančias profesijas byloja ir Užimtumo tarnybos statistika: pastaraisiais metais nebeliko darbo pasiūlymų tokioms profesijoms kaip sekretoriaus stenografininko, gatvės laikraščių pardavėjo, kaminkrėčio, nuotraukų spausdintojo, molio masės ruošėjo, stiklo gaminių atkaitintojo, pynėjo iš šiaudelių, durininko, piemens, televizorių surinkėjų ir kitų.
Vis tik tai, kad profesijos tampa vis labiau neapibrėžtos, viena pareigybė dažnai apima keletui profesijų reikalingus įgūdžius, pažymi ir Užimtumo tarnyba.
„Stebint pasaulines ir Lietuvos darbo rinkos tendencijas, matoma, kad darbdaviai vis dažniau ­ieško darbuotojų ne pagal konkrečias specialybes, tarp reikalavimų įvardindami įgūdžius ir žinias, kurių tikisi iš naujo darbuotojo. Šiuolaikinėje darbo rinkoje keičiasi ir įgūdžiai, reikalingi darbui atlikti. Nepaisant to, kad žmonės vis daugiau dirba su technologijomis, labiau reikės ir specialiųjų įgūdžių, tokių kaip kūrybiškumas, kritinis mąstymas ir bendradarbiavimas“, – teigia Užimtumo tarnyba komentare „Elektrėnų kronikai“.
Praktiškai tai matoma taip, kad kūrybiškumą, kaip ir naujų technologijų išmanymą, darbo pasiūlymuose įvardija vis daugiau šalies darbdavių. Manoma, kad kūrybiškumo svarba didės ir vis labiau bus aktuali organizacijoms. Ši kompetencija yra svarbi daugelyje gyvenimo sričių, nes padeda matyti platesnį vaizdą, visapusiškiau vertinti situacijas. Be to, robotizacija ir automatizacija atėjo į daugelį veiklos sričių, todėl perkvalifikavimas ir nuolatinis ­mo­kymasis, naujų įgūdžių įgijimas yra būtini tenkinant besikeičian­čios darbo vietos reikalavimus ir ruošiantis ateities darbams, kurie dar neegzistuoja.
Užimtumo tarnyba taip pat pažymi, kad bendrosios tendencijos pasaulyje rodo, kad kūrybiškumo svarbos augimą galima sieti su siekiu kurti inovacijomis grįstą ekonomiką. Be kritinio mąstymo ir kūrybiškumo būtų neįmanoma kurti technologines, socialines ar kitokias inovacijas.

Pasaulis kinta taip sparčiai, jog net neįsivaizduojame, kokius darbus dirbs dabartiniai vaikai. Michelangelo Buonarroti nuotr.

Be to, sėkmingai veikti siekiančios įmonės turi nuolatos ieškoti naujos vertės vartotojui pasiūlymų ir naujų konkuravimo būdų. Tad kūrybiškumas nebesiejamas tik su tekstų kūrėjų, dizainerių ar kitomis meno ir humanitarinėmis specialybėmis – jo vis dažniau prireikia strateginiuose, taktiniuose ir kasdieniuose verslo sprendimuose bei tų sprendimų priėmėjams.

Mokiniams susiorientuoti padės karjeros specialistai, o kūrybiškumas bus ugdomas ­visuose dalykuose

O kaip nepasiklysti, ką mo­kytis, kai nežinai, kokios profesijos bus svarbios ateityje ir kurios labiausiai tinka? Kaip „Elektrėnų kronikai“ atsakė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), kol kas mokiniai būsimos profesijos klausimais gali pasitarti su karjeros konsultantu, jeigu mo­kykla turi tokį specialistą, taip pat su klasės vadovu ar su bet kuriuo mokytoju, kuris mokiniui yra autoritetas, kuris gerai pažįsta mokinio gebėjimus bei polinkius. Kuri profesija tinkamesnė konkrečiam ­mokiniui, gali patarti ir mokyklos psichologas.
Puiki naujiena ta, kad nuo­seklus ir privalomas profesinis orientavimas mokyklose numatomas pradėti teikti jau nuo naujųjų mokslo metų: 2022 m. rugsėjo 1 d. Mokiniai su profesiniu orientavimu būtų supažindinami jau nuo pirmos klasės: 1–4 klasėse profesinio orientavimo programai siūloma skirti 5 val. per metus, 5–8 klasėse – 9 val., I–IV gimnazijos klasėse – 15 val. per metus. Su mokiniais dirbtų karjeros specialistai – jiems keliamuose kvalifikaciniuose reikalavimuose numatoma, kad jie būtų išklausę profesinio orientavimo mokymų kursą. Siūloma jau nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. nustatyti minimalų karjeros specialisto etato mokykloje dydį – 0,5 etato ir įsteigti etatus, iš viso – beveik 500. Ieškoma papildomų būdų, kaip užtikrinti kokybiškų profesinio orientavimo paslaugų suteikimą ir mažose mokyklose. Karjeros specialistų etatams steigti numatoma skirti iki 10 mln. Eur iš Ekonomikos gaivinimo ir at­sparumo didinimo plano lėšų. Siekiant užtikrinti finansavimo tęstinumą, nuo 2023 m. jį siūloma tęsti iš valstybės biudžeto lėšų.
ŠMSM pripažįsta, kad profesinio orientavimo paslaugų mokyklose neabejotinai stinga, mokyklose profesinis orientavimas vykdomas fragmentuotai. Tokio­mis paslaugomis pasinaudoti gali tik dalis mokinių, nes visoje Lietuvoje įsteigti tik 89 karjeros konsultavimo specialistų etatai. Tai nulemia daug kitų problemų – pavyzdžiui, darbo rinkoje paklausios specialybės nesudomina jaunuolių, nes jiems nepadedama nuosekliai susipažinti su darbo rinka, atpažinti savo polinkius.
Nuoseklaus profesinio orientavimo ir konsultavimo stygius lemia, kad dalis mokinių sunkiai apsi­sprendžia, ką rinktis baigus mokyklą, nežino visų galimybių, pasirenka, kas lengviausia, nors profesijų pasaulis labai platus ir besikeičiantis. Todėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra parengusi profesinio orientavimo sistemos reformą, kurioje numatoma užtikrinti, kad kiekvienam mokiniui būtų prieinamas ir privalomas profesinis orientavimas ir jis būtų nuosekliai finansuojamas. Profesinio orientavimo sistemos projektas gruodžio pabaigoje buvo pristatytas Seimo Švietimo ir mokslo komitete.
ŠMSM komentare taip pat pabrėžia kūrybiškumo svarbą: tai yra viena iš svarbiausių mokinio kompetencijų. Kūrybingumo kompetencija ugdoma ir per humanitarinių ar meno dalykų, ir per tiksliųjų, gamtos mokslų pamokas, skatinant mokinius tyrinėti, eksperimentuoti, analizuoti, daryti savo išvadas ir mokėti jas argumentuotai apginti. Mokinių kūrybiškumą labai skatina netradicinis mokymas, pavyzdžiui, pamokos ne mokyklos ribose, eksperimentai laboratorijose ir pan. Iki pandemijos mokyklose vis labiau populiarėjo integruotos pamokos už mokyklos ribų, pavyzdžiui, biologijos ir lietuvių literatūros pamoka gamtos draustinyje, istorijos ir geografijos pamoka keliaujant pažintiniu taku ar sveikos gyvensenos pamoka ligoninės Anatomijos muziejuje. Tokios pamokos iš tiesų labai lavina mokinių kūrybiškumą, teoriją susieja su praktika, padeda kur kas greičiau išmokti, įsiminti naują pamokos medžiagą.
Rudenį savivaldybėse duris atvėrė 6 pirmieji STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerinio, menų ir matematinio ugdymo) centrai. Kiekviename regioniniame centre įrengtos biologijos-chemijos, fizikos-inžinerijos ar robotikos-IT laboratorijos, taip pat po specializuotą laboratoriją, atsi­žvelgiant į regiono poreikius. Pavyzdžiui, Alytus pasirinko maisto technologijų, kulinarinio meno ir sveikatinimo, Marijampolė – kūrybiškumo ir medijų, Panevėžys – STEAM dirbtinio intelekto, Šiauliai – sveikatos technologijų ir gyvenimo kokybės, Tauragė – tvaraus vystymosi, žaliosios ir alternatyviosios energetikos, o Utena – astrofizikos ir aerokosmonautikos STEAM specializuotą laboratoriją.
Laboratorijose mokiniai galės atlikti įvairius tiriamuosius darbus – ir numatytus bendrosiose ugdymo programose, ir susijusius su regiono specifika ir prioritetais. Čia jie galės rengti savo brandos darbus, vyks konkursai, olimpiados, susitikimai su mokslininkais, verslininkais, įvairių profesijų žmonėmis. Centruose taip pat stažuosis mokytojai.
Šiuose centruose mokiniams sudaromos sąlygos per pamokas ar po jų atlikti eksperimentinius tyrimus, konstruoti, modeliuoti, susipažinti su mokslo inovacijomis ir kt. Mokytojai, panaudodami skaitmenines ir kitokias priemones, taip pat laisvi kurti, ugdyti kitaip.
Beje, šiuose centruose mokiniai taip pat galės pasitikrinti savo gebėjimus, „pasimatuoti“ profesiją, susipažinti su tomis, kurios artimiausioje ateityje leistų tikėtis proveržio ekonomikos ir inovacijų srityse.
Anot ŠMSM, kūrybiškumas ugdomas ir per tradicines pamokas, tačiau šis ugdymas kol kas fragmentiškas. „Ar kūrybiškumas bus skatinamas labiau, ar dėmesys bus sutelkiamas į kitas mokinio kompetencijas, nemažai priklauso ir nuo konkretaus mokytojo darbo metodų, jo ugdymo stiliaus, nusistatytų pamokos tikslų. Kūrybingumo kompetencija užkoduota daugelyje Bendrųjų ugdymo programų parametrų: ugdymo tiksluose, dalykų programų nuostatose, uždaviniuose, dalykų ugdymo gairėse“, – rašoma ministerijos komentare.
Kaip pavyzdys pateikiama, kad pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų įvade nusta­tytas iniciatyvumas ir kūrybiškumas kaip vienas iš ugdymo tikslų, ir mokinys turi būti ugdomas taip, kad „sugebėtų įžvelgti idėjų sąsajas ir kurti naujas idėjas, originaliai mąstyti, gebėtų pritaikyti patirtį naujose situacijose, numatyti alternatyvius problemų sprendimo būdus“. Jis skatinamas būti „atviras pokyčiams, nebijoti neapibrėžtumo, nežinomybės, pagrįstos rizikos, aktyviai dalyvauti įgyvendinant naujas idėjas, įtraukti kitus“. Atrodo, viskas, ko reikia nenuspėjamai ateičiai, ar ne?
Mokinių kūrybiškumą skatina ir brandos darbas, kurį mokinys rengia per tam skirtą laiką. Ateityje numatoma, kad jis bus privalomas visiems abiturientams.
Visgi ŠMSM pripažįsta, kad dalykų programose kūrybiškumo kompetencijai dėmesys paskirstomas netolygiai.
Netrukus mokyklos pradės dirbti pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas, kurių projektai dabar rengiami arba jau baigti rengti. Naujose programose kūrybiškumo ugdymui skiriamas didelis dėmesys, numatyta, kad kūrybiškumas būtų ugdomas nuo priešmokyklinio amžiaus iki baigiamųjų klasių per visų dalykų programas.

Kūrybiškumas prikviečia vienaragius

O kaip kūrybiškumas taikomas IT sektoriaus ir kituose versluo­se, rodo vis patogesnis mūsų gyvenimas. Pavyzdžiui, nusprendėte įsigyti automobilį. Ar galėjote anksčiau įsivaizduoti, kad dominančio automobilio istorijos ataskaitą galėsite gauti paspaudę vos kelis klavišus? Tą nuo 2018 m. siūlo „Carvertical“. „Turime visai tvirtą pagrindą pakeisti naudotų automobilių rinką visiems laikams ir galų gale pamiršti pasakas apie „vieną savininką, savaitgaliais važinėjusį į bažnyčią“, – rašoma jų tinklalapyje.
Kitas puikus pavyzdys: atsiradus ir pasaulyje išpopuliarėjus kriptovaliutai, prireikė ir atsiskaitymą ja lengvinančių sprendimų. Kaip tik tai siūlo „Coingate“.
Abu aukščiau paminėti sprendimai gimė lietuviškuose startuoliuose. Startuoliai – tai aukštos pridėtinės vertės sektoriuose veikiančios įmonės, turinčios itin didelį augimo potencialą ir galinčios sėkmingai veikti didėjant verslo masteliams. „Startup Lithuania“ duomenimis, 2019 m. Lietuvoje veikė 933 startuoliai, o praėjusiais metais startuoliai sugebėjo ne tik pritraukti rekordines 420 mln. eurų investicijas, tačiau net keletą kartų išauginti ir bendrą Lietuvos startuolių vertę, kuri 2021 m. pasiekė 7,1 mlrd. eurų ribą.
Mūsų kasdienį gyvenimą lengvina ir kiti startuoliški pagalbininkai: programėlė „Trafi“ puikiai žinoma viešuoju transportu besinaudojantiems Lietuvos didmiesčių gyventojams, „Vinted“ – norintiems ne tik prasivalyti spintas nuo nenešiojamų ar vaikų išaugtų rūbų, bet iš jų dar ir uždirbti.
Beje, būtent „Vinted“ yra pirmasis Lietuvos vienaragis. Startuo­lio tapimas šiuo pasakišku gyvūnu reiškia, kad jo vertė viršija 1 mlrd. JAV dolerių.
Kodėl pasakojame apie star­tuolius? Būtent jie puikiai parodo, kaip galima kurti pridėtinę vertę pasiūlant naujas, iki šiol neegzistavusias paslaugas ar produktus, kurie itin patogūs ir naudingi klientui, naujai pažiūrėjus ir panaudojus jau egzistuojančius duo­menis bei technologijas. Ir svarbiausia, kad tam labiausiai reikia kūrybiško požiūrio ir sprendimų. Geras, originalus ir naudą atnešiantis sprendimas pritrauks tiek investuotojus, tiek jį įgyvendinti reikalingus specialistus – programuotojus ar kt. Ir nors aukščiau paminėti startuoliai apima būtent IT sprendimus, tai nėra vienintelė „startuoliška“ sritis. Socialiniai ir ekologiniai iššūkiai lemia, kad daugybės nestandartinių sprendimų reikės biotechnologijose, medicinoje, ekologijoje ir net žemės ūkyje. Štai dar vienas lietuvių startuolis „Bee Loop“ pristatė pakuotę medui, pagamintą iš bičių vaško – šitaip sprendžiama taršos plastiku problema. Kaip praneša „Verslo žinios“, idėja ne tik gavo dizaino apdovanojimus, bet ir pritraukė investi­cijas iš Japonijos.

Mūsų šalyje kol kas tik vienas startuolis tapo vienaragiu, tačiau pernai įsteigta startuolių asociacija „Vienaragiai Lt“ siekia, kad Lietuva taptų vienaragių šalimi. Schach100 nuotr.

Be to, kaip matyti iš skaičių, kūrybiškiems būti apsimoka: asociacijos „Vienaragiai Lt“ duo­menimis, vidutinis atlyginimas startuolių sektoriuje 2020 m. siekė 2700 eurų, neatskaičius mokesčių, o sektoriaus įmonės iš viso pernai sumokėjo beveik 126 mln. eurų mokesčių.

Ką slepia ateitis…

Apie savo profesinę ateitį turėtų pagalvoti ne tik dabar mo­kyklos suoluose tebesėdintys jaunuoliai, o ir kiekvienas iš mūsų, kad ir kokį darbą šiandien be­dirbtume.
Apie tai kalba ir Užimtumo tarnyba: „Technologijų plėtra kei­čia darbo rinką, ne vienerius metus stebima, kad kai kurių profesijų atstovams neišvengiamai tenka persikvalifikuoti arba gilinti profesinius įgūdžius. Tam tikrų profesijų nykimą lemia ne tik darbų automatizacija, bet ir platesnės ekonominės tendencijos, o pandemijos laikotarpis dar labiau išryškino pokyčius: nuo­tolinis ir hibridinis darbas, virtualios komandos, išaugę darbo saugos ir sveikatos reikalavimai, intensyvus skaitmeninių technologijų taikymas – vieni didžiausių darbo vietų pokyčių. Nuotolinis darbas didina galimybes pritraukti darbuotojų iš geografiškai nutolusių regionų – įmonės gali rinktis iš didesnio kandidatų rato.“
2020 m. Užimtumo tarnyba vadina prisitaikymo prie naujų darbo formų metais – daugelyje verslų vyko greitos transformacijos nuo tradicinio biuro į virtualų. Prisitaikant prie pasikeitusių sąlygų nemažai veiklų perėjo į internetą, orientavosi į kitus darbo metodus ar veiklas, kad verslai išsilaikytų. Galima teigti, kad ir tam buvo pasitelktas kūrybiškumas.
Kad išliktume konkurencingi darbo rinkoje, turime atsi­žvelgti į tai, kad pastaraisiais metais vis sparčiau judama link rutininių darbų automatizavimo, vis didesnės dirbtinio intelekto skvarbos kasdieniniuose procesuose, platesnio didžiųjų duomenų naudojimo. Skaitmenizavimas paveikia praktiškai visas sritis, tad kompiuterinis raštingumas, apimantis ir algoritmų rašymą, yra vienas pamatinių įgūdžių dabartinėje ekonomikoje. Šalia šio įgūdžio būtų galima priskirti užsienio kalbų mokėjimą, kuris jau dabar yra sunkiai atsiejamas nuo galimybės būti konkurencingu modernio­je ekonomikoje. Šio sąrašo viršuje rikiuojasi ir gebėjimas spręsti sudėtingas problemas, kritinis mąstymas ir kūrybiškumas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami Video


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Aktualijos


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Aktualijos


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Aplinkos apsauga


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Archyvas


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Darbo partija


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Elektrėnai


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Elektrėnų krašto šviesuoliai


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Europietiška savivaldybė


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Keliai aukštumų link


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Keliai link aukštumų


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69