K. Vitartė: mano tikslas – kad gyventojai didžiuotųsi gyvendami Vievio seniūnijoje

Vievio seniūnijos kolektyvas atsisveikina su ilgamečiu darbuotoju Stanislavu Voskrasenskiu

Virginija Jacinavičiūtė

Greitai apsisuko metų ratas – Kristina Vitartė jau metus eina Vievio seniūnijos seniūnės pareigas.
Vievio seniūnija – didžiausia­ Elektrėnų savivaldybėje, 89 jos kaimai dideliais atstumais nutolę vienas nuo kito. O tuos kaimus jungia keliai, kurie yra didžiausias seniūnijos rūpestis. Sprendžiamų klausimų seniūnijoje tiek daug, kad seniūnė sako nepastebinti, kaip ateina darbo dienos pabaiga. Kokia seniūnijos kasdienybė ir ­kokie buvo pirmieji K. Vitartės metai, einant Vievio seniūnės pareigas, skaitykite šioje publikacijoje.

Gal ne visi vieviškiai spėjo Jus artimiau pažinti, gal galite trumpai prisistatyti.
Gimiau ir augau Elektrėnuose, aukštąjį išsilavinimą įgijau Alek­sandro Stulginskio universitete, kuriame 2006 m. bakalauro laipsniu baigiau Vadybos ir verslo administravimo, 2008 m. magistro laipsniu – Ekonomikos studijas.
Po bakalauro studijų, 2006 m. pradėjau dirbti Elektrėnų savi­valdybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus specialiste ir bu­vau atsakinga už tarybos komitetų, komisijų ir kt. posėdžių protokolavimą. Vėliau dirbau Strateginio planavimo ir investicijų skyriuje, Ūkio plėtros ir investicijų skyriuje. 2018–2024 m. ėjau Gilučių seniūnės pareigas. Nuo 2023 m. dirbu Vievio seniūnijos seniūne.

Kokie Jums buvo pir­mieji darbo metai Vievio seniūnijoje?

Labai skiriasi darbas Gilučiuo­se ir Vievyje. Skiriasi seniūnijų dydis, gyventojų skaičius, rūpesčių ir darbų kiekis. Vievio seniūnijoje gyvena 7459 gyventojai (2024-01-01 duomenys). Didžiausias iššūkis – sklandžiai suvaldyti suplanuotą biudžetą. Jis gerokai didesnis (siekia beveik 900 tūkst. eurų), bet ir Vievio seniūnija plotu pati didžiausia sa­vivaldybėje, vietinės reikšmės kelių tinklas taip pat didžiausias. Atstumas nuo vieno iki kito seniūnijos krašto gali siekti ir 40 km – tiesioginio kelio nėra. Seniūnijos teritorijos pažinimui skyriau nemažai laiko, bet iki šiol adresų ar sklypų paieškai pasitelkiu įvairias informacines sistemas (dažniausiai, regia.lt že­mėlapius). Kadangi seniūnija ribojasi ne tik su Elektrėnų savivaldybės seniūnijomis, bet ir su Trakų rajono, būna atvejų, kai gavusi nusiskundimą, pasiskambinu kolegoms ir pasitikslinu, ar tai ne kitos seniūnijos ­ribose esantis kaimas ar adresas.

Kokie yra Jūsų prioritetai darbe?
Mano, kaip administratorės, prioritetas – sklandžiai susitvarkyti su seniūnijos biudžetu, tinkamai ir tikslingai jį panaudoti. Kas mėnesį peržiūriu dokumentus, seku, kaip sekasi įgyvendinti suplanuotus darbus. Rodos, dirbame pagal planą, bet šios vasaros audros pridarė daug žalos, tad padidėjo išlaidos jų padariniams šalinti – šios lėšos biudžete nebuvo planuotos. Sutaupytų lėšų pavyz­dys – Vievio gatvėse įrengtas taupesnis apšvietimas LED lempomis, sutaupytas lėšas panaudojame kitiems apšvietimo sistemos gerinimo darbams atlikti. Visada seniūnijoje stengiamės atsižvelgti į konkrečius gyventojų poreikius ir, jeigu galime, pakeičiame ankstesnius planus, esant žymioms korekcijoms, pokyčius aptariu su seniūnaičiais.
Dar vienas mano prioritetas­ – nuolat bendrauti su gyventojais, jiems priminti, kad pirmiausia pagalbos kreiptųsi į seniūniją, o tik paskui į savivaldybę. Mano kabinete­ gyventojai visada laukiami, jie gali man skambinti ir rašyti, dažnai į jų aktualias užklausas atsakau ir savaitgaliais. Tikiuosi, seniūnijos gyventojai jaučia atgalinį ryšį. Nustembu, kai gyventojai parašo ir padėkoja, tai pakelia nuotaiką ir motyvuoja ne tik mane, bet ir kitus seniūnijos darbuotojus. Reaguoju į visas žmonių pastabas. Man labai svarbu, kaip vertinamas mūsų darbus. Kartais man sako, kad per jautriai reaguoju į pastabas, bet jeigu taip nereaguo­čiau, tai reikštų, kad man šis darbas neįdomus, kad dirbu neatsakingai.

Ar skiriasi Gilučių ir Vievio seniūnijų gyventojai?
Miesto ir kaimo žmonės – tokie patys, bet dalis jų kasdienių rūpesčių labai skirtingi. Kaimo žmonės rū­pinasi dalykais, apie kuriuos miesto gyventojas gali net nesusimąstyti. Šiame darbe pastebėjau, kad Vievyje tvyro konfliktinis fonas. Kartais gyventojai piktinasi dėl smulkmenų, pavyzdžiui, ne vietoj nukritusių la­pų… Kaimiškose vietose gyvenantys­ žmonės pripratę patys aktyviai pri­sidėti prie vietovės gerovės kūrimo, kaimo puoselėjimo. Mieste kartais to pasigendu, čia lyg tikimasi, kad viską kažkas kitas turi padaryti. Kuomet ne tik skundžiamės, bet patys priside­dame, imame vertinti paslaugų, darbų ir bendradarbiavimo naudą, koky­bę. Bendradarbiavimas tarp kaimynų, institucijų, kolegų sukuria gal ir nematomą, bet jaučiamą vertę.

Kokie pagrindiniai darbai, nuveikti Vievio seniūnijoje?
Kiekvienoje seniūnijoje daugiausia biudžeto lėšų reikalauja terito­rijų ir vietinių kelių priežiūra. Plotu didelėje Vievio seniūnijoje – tai itin aktualu. Beveik visos lėšos skiriamos miesto ir esamų kelių tvarkymui. Naujo kelio tiesimą laikyčiau labai dideliu pasisekimu. Seniūnijų biudžetuose visada trūksta lėšų kelių priežiūrai, kiekviena seniūnija stengiasi, tačiau lėšų paskirstymą lemia ne tik savivaldybės, bet ir valstybės biudžetas. Džiaugiuosi, kad 2024 m. Pakalniškių k. išasfaltuotos 3 naujos gatvės: Gėlių g., Pirmoji g. ir Stadio­no g. – tai labai didelė investicija į kaimo infrastruktūrą. Taip pat asfaltas išklotas Šviesos g. Vievyje, Vilniaus g. Lazdėnų k. (gyventojai galės sausai asfaltu pasiekti autobusų stotelę prie autostrados), Sodo g. Balceriškių k. (tvarkant duobes asfaltas tiesiog byrėjo akyse, priėmėme sprendimą dėti išlyginamąjį sluoks­nį). Vievio seniūnijoje yra daug probleminių kelių. Šiemet lėšų užteko tik duobėms asfalto dangose sutvarkyti. Naujų gatvių asfaltavimas – mano prioritetas ir ateities tikslas. Tikiuosi, kitais metais galėsime skirti daugiau lėšų iš seniūnijos biudžeto išlyginamiesiems asfalto dangų ­darbams: būtina pradėti tvarkyti Vievio daugiabučių kiemus.
Šiais metais Elektrėnų savival­dybės administracija skyrė apie 40 tūkst. eurų Krivašiūnų k. Žvejų g. ir Ežero g. Vievininkuose žvyravimui, nes kelio danga nebebuvo tinkama greideriuoti. Norėčiau, kad vandeniu būtų laistomos kai kurios vasaromis dulkančios žvyro gatvės arba kad galėtume daugiau gatvių išasfaltuoti, bet darbų kainos prasilenkia su dabartinio biudžeto galimybėmis.
Žinau, kad kiekvienas seniūnijos gyventojas norėtų gerų kelių, bet neturime finansinių galimybių tai pasiekti. Manau, kad keliai turėtų būti ir sodybų šeimininkų atsakomybė, jie galėtų prisidėti. Kasmet savivaldybė sudaro prioritetinių kelių sąrašą, per metus sutvarkomas ar įrengiamas vos vienas naujas kelias. Tiek miestams, tiek ir kaimams reikalingi geros būk­lės keliai, todėl nuolat balansuojame. Žinoma, turime įsiklausyti į naujakurių prašymus, bet neužmirštame ir seniai įsikūrusių gyventojų, kurie dešimtmečius laukia asfaltuoto kelio.
Artėja Kalėdos. Svarsčiau, ar gatves puošti, kiek jų puošti. Pernai papuošėme dalį gatvių ir sulaukėme klausimų, kodėl ne visas. Pagalvoju, gal vietoj puošmenų geriau kiemą išasfaltuoti. Bet tas, kuris turi asfaltuotą kelią, nori šventės, o tas, kuris asfalto neturi, kritikuos, kad iššvaistėme pinigus lemputėms… Bet šventės yra dalis mūsų kasdienybės, turime jas švęsti ir prisidėti prie šventinės atmosferos kūrimo.

Didžiausias galvos skausmas yra kelių priežiūra. O kas dar nuveikta?
Tvarkome po truputį infra­struktūrą mieste: įrengėme šaligatvius prie daugiabučių namų Liepų g.,­ pastatėme naujus vaikų žaidimų įrengimus ir kitą mažąją architek­tū­rą. Nemažai investicijų skyrėme ­gat­vių apšvietimui – Pakalniškėse, Mokyklos g., įrengtas LED apšvietimas. Ten elektros liniją nutiesti per brangu, todėl įrengėme saulės ba­terijas. Tokie šviestuvai apšvietė kelias pagrindinių gatvių sankryžas kaimiškose vietose. Žiūrėsime, ar šis sprendimas pasiteisins. Kol kas gyventojai tokiu apšvietimu patenkinti. Taip pat Šviesos g., Naujojoje g., Semeliškių g. natrio lempos pakeistos į taupius LED šviestuvus. Lapiakalnio k. Lazdynų g. įrengėme nau­jas atramas ir taip buvo pratęstas apšvietimas visai gatvei.
Vievio centrinėje aikštėje rekonstruoti suoliukai, sutvarkyti gėlynai. Dar tik pirmi metai, bet viliuosi, kad prigis ir bus gražu, jauku. Noriu tikėti, kad gražesnė aplinka prisidės prie Vievio kaip miesto įvaizdžio, kad kiekvienas gyventojas labiau jaus miesto dvasią. Aikštėje, prie ženklo Vievis, ateities kartoms pasodinome eglutę, kuri, tikiuosi, kalėdiniu laikotarpiu džiugins visus gyventojus. Gal gyventojai tikėjosi ir kitos vietos, bet nusprendėme nesodinti eglės tarp popiežiaus skulptūros ir bažnyčios. Man Vievio aikštė labai graži, ji labiau pasimatymų, ne švenčių, vieta. Smagu matyti, kai erdvės kiekvieną sezoną pasikei­čia. Floristė Giedrė Tartėnienė parke padarė rudeninių lapų instaliaciją. Džiugina akį ir glosto širdį, kai atsiranda norinčių dalintis idėjomis. Mano manymu, Vievyje turime daug gražių erdvių, kuriose galėtume rengti šventes. Pokyčiai kelią susidomė­jimą ir kūrėjams, ir lankytojams.
Opi miesto problema – žvyruo­ti daugiabučių kiemai. Kiek tik turėjome frezuoto asfalto, jį vežėme į tuos kiemus. Norisi asfalto, bet šiandien darome, ką galime.
Vievyje pastatyti trys autobusų laukimo paviljonai. Semeliškių g. paviljonai sulaukė viešos kritikos dėl per aukštų suoliukų ir neuždengtų šonų. Tai regioninis kelias, priklausantis „Via Lietuva“, todėl įrengėme tokį paviljoną, kokį galėjome, o ne kokį norėjome. Kartais gyventojai nesupranta, kad ne visada turime lėšų geriausiam projektui, dažnai turim rinktis optimaliausią. Smagu tai, kad paaiškinus situaciją, būname išgirsti ir suprasti. Girdime klausimą ir dėl Naujosios g. – kodėl ten nėra perėjos, neribojamas sunkiasvoris transportas? Ši gatvė – ne mūsų savivaldybės atsakomybėje. Savivaldybės administracija nuolatos komunikuoja su „Via Lietuva“, bet į išsakytus prašymus ne visada atsižvelgiama. Tikriausiai matėte pėsčiųjų tilto per autostradą būklę. Ji tragiška. Susitikome su AB „Kelių priežiūra“ vadovais, jie buvo atvažiavę, patys praėjo, po to kreipėsi į „Via Lietuva“ dėl sutvarkymo. Gavome atsakymą, kad 2025 m. bus atliktas kapitalinis remontas, bet po Lietuvos Respublikos Sei­mo rinkimų vėl nežinome, kurioje vietoje už susisiekimo infrastruktūrą atsakingų institucijų darbų sąraše ­atsidurs šis klausimas.

Kuri Vievio gatvė problemiškiausia?
Pradėjome Kauno g. valstybinėje žemėje pastatytų nelegalių statinių tvarkymą. Nuo senų laikų ten visi turėjo rūsį ir sandėliuką, bet laisvoje valstybinėje žemėje pasistatė ūkinių pastatų, tvartelių, lauko virtuvėlių, malkinių. Mašinų parkuoti nėra kur, vieni ant kitų skundus rašo. Kol kas nenugriovėme nei vieno savavališ­kai pastatyto statinio, bet ateityje turės būti nugriauti visi.
Savivaldybės švaros taisyklės numato, kad gyventojas nuo savo sklypo ribos 20 m iki važiuojamosios dalies tvarkosi pats, jei yra daugiau ploto, priežiūrą derina su seniūnija. Bet taisyklės dažnam miesto gyventojui, panašu, negalioja. Pirštu rodo ir priekaištauja, kodėl to plotelio nešienaujame. Žmonės taisyklių nesilaiko, tad kaip atrodytų gatvės, jeigu jų seniūnija nesutvarkytų? Kaimiškose vietovėse tokių problemų mažiau. Įvažiavus į gyvenvietę daugelis griovių valstybinėje žemėje, bet gyventojai juos šienauja ir prižiūri, nes nori gyventi gražiai ir tvarkingai. O Vievyje jaučiu lūkestį, kad ateis­ kažkas ir sutvarkys. Nėra įpročio prisidėti prie aplinkos puoselėjimo. Vievis – miestas, bet kai kada pasijaučiu kaip kaime. Elektrėnuose nesu mačiusi vaismedžių, šiltnamių ar lysvių prie daugiabučių namų.

Kokie darbai planuose ir svajonėse?
Šiuo metu skaičiuojame sąmatą, planuojame aptverti gatvių gėlynus, apsaugoti augalus nuo jiems kenkiančios druskos žiemos metu. Abejojame, nežinome, ar pasiteisins, ar atlaikys žiemą. Investicijos nemažos, bet turime bandyti, kitaip niekada ir nesužinosime. Norėčiau prie miesto kapinių įrengti uždengtas šiukšlių konteinerių aikšteles, kad nebūtų matomos šiukšlių krūvos važiuojant A1 keliu, dalyvaujant Savanorių kapų pagerbimo ceremonijoje.
Savivaldybės taryboje buvo ­svarstomas klausimas dėl Naujosios g. kiemų apšvietimo tvarkymo, šiuo metu vykdomas pirkimas. Tikiuosi, šiais metais pavyks pradėti darbus, nes didelė dalis Vievio miesto gatvių apšvietimo priklauso nuo Vilniaus g. įrengto apšvietimo tinklo. Vienam taškui sugedus užgesta Vilniaus g., Naujosios g, J. Milančiaus g. šviestuvai. Viešoje erdvėje iškart pažyra kritika, atrodo, kad niekas nieko nedaro. Gedimo apšvietimo tinkle pernai ieškojome dvi savaites. Turime planą apšvietimo tinklą­ išskirs­tyti, atskirti kiekvieną gat­vę. Tikiuosi, kitų metų pavasarį šį planą baigsime įgyvendinti.
Būtinų ir svarbių darbų daug, bet visi planai remiasi į turimą biudže­tą. Nepaisant visko, noriu pastebėti, kad šiuo metu gyvename gerai, veikia aktyvios bendruomenės, turime nemažai iniciatyvų, kaimuose gy­vena aktyvūs žmonės, kurie rengia gražias šventes ir taip stiprina vie­tos gyventojų bendrystę.

Kapinių priežiūra taip pat svarbi seniūnijos darbo­tvarkėje. Kaip seniūnijai sekasi vykdyti šiuos darbus?
Kapinės žmonėms labai svarbios, todėl seniūnija skiria joms daug dėmesio. Šiemet sutvarkėme naujas Vievio miesto (Kurkliškių) kapines: jose įrengtas naujas apšvieti­mas, pastatytas tautodailininko An­driaus Bieliuko sukurtas kryžius, iškeltos­ Lietuvos ir Lenkijos vėliavos – per­laidotų lenkų kareivių kapus čia lanko ir Lenkijos delegacijos. Kapinės įrengtos gražioje vietoje, bet čia laidojama nenoriai. Galbūt gąsdina, kad kapinės ant aukšto kalno, kad nuo­lat pučia vėjas, kad į jas veda žvyrkelis.
Gyventojams jau seniai buvome pažadėję ir šiemet aptvėrėme Vilūniškių kapines, įrengėme auto­mobilių sustojimo vietą, pastatėme vandens talpą, konteinerius ir biotualetą. Iš Elektrėnų savivaldybės tarybos nario Gedimino Jachimavičiaus dovanoto medžio vietos gyventojas Raimondas Franckevičius išdrožė kryžių, kurį pastatėme šiose kapinaitėse.
Šiais metais bus suskaitmenintos dar 2 seniūnijos kapinės: Panerių ir Ausieniškių. Jau suskaitmenin­tos Vievio katalikų ir stačiatikių ­ka­pi­nės. Kitąmet planuojame sutvarkyti Pa­kalniškių kapinių tvorą, iš­pjauti krūmus, skaitmeninti kapines.­ Ka­pinių priežiūra nėra lengva (šienavimas, želdynų priežiūra ir kt.), bet stengiamės įsiklausyti į lankytojų pastebėjimus ir džiaugiamės, jei jie girdi ir supranta mus.

O kaip sekasi bendradar­biavimas su seniūnaičiais?
Seniūnijoje dirba 9 seniūnaičiai. Džiaugiuosi, kad jie aktyvūs. Kažką pamatę savo aptarnaujamoje aplinkoje ir viešoje erdvėje man atsiunčia informaciją, skambina, konsultuojasi. Negaliu nuolatos sekti socialinių tinklų, todėl seniūnaičių pagalba man svarbi. Nuolat seku tik oficialią seniūnijos feisbuko paskyrą, joje skelbiamą svarbią ir aktualią informaciją. Pavyzdžiui, gal kažkam ir atrodo, kad sąvartyno ar kita aktuali problema mums nerūpi. Žinoma, rūpi. Seniūnaičiai dalyvauja susiti­kimuose, išsako nuomonę, pastabas. Aš tiesiogiai bendrauju su seniūnaičiais, kai reikia, jie man paskambina, ­perduoda gyventojo prašymą. Dirbame draugiškai. Labai dėl to džiaugiuosi ir tikiuosi, kad tas bendravimas nepasikeis.

Kokių iššūkių patiria seniūnija?
Seniūnija didelė, darbų labai daug, bet neturime sukurtos ūkinės bazės, didžiąją dalį darbų, paslaugų perkame. Surasti darbininkus seniūnijai sunku, nes Vievyje didelė darbo pasiūla, negalime konkuruoti ir dėl atlyginimų skirtumo, todėl daug kam seniūnijos darbininko etatas ir nėra patrauklus. Vien tik 11 veikiančių kapinių, kurias reikia šienauti. Vasaros karštyje šienauti kapinių už minimalią algą niekas nenori. Miesto kapinių šienauti jau nebespėjame, paslaugą perkame. Seniūnija organizuoja ir miesto erdvių šienavimą, nes UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ darbuotojai irgi ne viską suspėja. Dėl darbuotojų ir technikos stygiaus iš Vilniaus g. į paplūdimį perkėlėme gėlynus, nes čia lengviau juos palaistyti. Pakrančių priežiūros paslaugą taip pat perkame, nes seniūnijos darbuotojai dėl darbų apimčių ne­suspėja. Mieste daugiausia teritorijas prižiūri EKŪ, seniūnija organizuoja visų kaimiškų teritorijų tvarkymą. Seniūnijos darbuotojams prižiūrėti ir miesto, ir kaimo viešąsias erdves padeda Užimtumo didinimo programos dalyviai ir asmenys, gaunantys socialines išmokas. Labai džiaugiamės įsteigtu ūkvedžio etatu ir įsigytu „Ford transit“ automobiliu. Kai nebereikia automobilio nuomotis, operatyviau galime atlikti skubius darbus, kažką pervežti, pagelbėti EKŪ ir per trumpesnį laiką sutvarkyti teritorijas.

Ar Jums patinka dirbti Vievyje?
Man patinka mano darbas. Patinka dirbti kolektyve, padaryti viską, ką galime, ieškoti ir surasti problemų sprendimo būdus. Svarbu tik tas problemas žinoti.
Metai labai greitai praėjo. Nepajuntu, kaip ateina darbo dienos pabaiga. Kai darbe turėsiu ieškotis veiklos ir nuobodžiauti, turėsiu keisti ir darbą. Taip pat manau, kad užsisėdėjus ­vienoje vietoje atbunki profesine prasme. Manęs vis klausia, kodėl aš išėjau dirbti į Vievį, jeigu Gilučiuose gerai sekėsi. Jaučiausi gerai ir komfortiškai, bet tuo pačiu ir savęs klausiau, o kas toliau. Manau, jog profesiniai iššū­kiai veda į priekį, net kai su jais nelengva susitvarkyti. Nemoku visko, mokausi pripažinti klaidas, išklausyti pagrįs­tą kritiką ir taip tobulėti.
Gilučiuose jaučiau, kad visoms mano idėjoms ir planams gimti labai padėjo seniūnijos komanda, diskusijos su gyventojais, jų palaikymas. Stengsiuosi, kad ir Vievyje galėčiau tai pasiekti.
Labai džiaugiuosi, kad dirbu ne tame pačiame mieste, kuriame ir gyvenu – tai vienas iš pliusų. Vievyje viską matau kitom akim. Nėra taip, kad vienas ar kitas kiemas, kaimas būtų man svarbesnis. Gilučiuose man buvo gera dirbti, nes ir ten nieko nežinojau, net nebuvau ten buvusi iki pradėdama dirbti. Panašiai ir su darbu Vievio seniūnijoje.
Džiaugiuosi, kad seniūnijos komandoje dirba darbštūs ir atsakingi darbuotojai. Lengva dirbti, kai požiūris į darbą sutampa – jeigu dirbam, tai netempiam gumos, suplanuojam ir įgyvendinam.
Darbų, problemų ir iššūkių ne­trūksta. Artėjant gražiausiam metų laikui norėčiau, kad visus Vievio seniūnijos gyventojus aplankytų advento ramybė, susikaupimas, kad su naujomis jėgomis, tikėjimu ir stipriu bendrystės jausmu pasitiktume ­ateinančius naujus metus.