Virginija Jacinavičiūtė
Iš Kaišiadorių kilusi Justina Jankūnė 6 metus praleido emigracijoje. Sako, kad gyvendama užsienyje turėjo puikią progą pakeliauti ir praplėsti pasaulėžiūrą. Tačiau sukūrus šeimą ir susilaukus mažylio norėjosi apsigyventi ten, kur vaiką auginti lengviau. Taip Justina atvyko į gimtąjį vyro miestą – Elektrėnus. Pašnekovė sako, kad Elektrėnuose jaučiasi saugiai, mėgaujasi mariomis ir gamta. Ramioje gyvenimo tėkmėje užtenka laiko ir pomėgiams – jauna mama kepa saldumynus, kuriais mėgautis gali žmonės, norintys valgyti skaniai, bet sveikai.
Papasakokite, kaip Jums sekėsi Didžiojoje Britanijoje? Ar išvykote ten mokytis, ar dirbti?
Dirbti į Didžiąją Britaniją išvykau nieko per daug negalvodama, tai buvo impulsyvus sprendimas, dėl kurio labai džiaugiuosi. Užmezgiau nuostabių pažinčių, patyriau nepakartojamų įspūdžių, pakeliavau po Jungtinę Karalystę ir Europą, susipažinau su kitokiu pasauliu ir praplėčiau savo pasaulėžiūrą. Susidūriau su įvairiomis kultūromis. Be to, su buvusiais kolegomis vis dar palaikome ryšius.
Kas paskatino grįžti į Lietuvą?
Paskatino COVID-19 pandemija, taip pat labai pasiilgau šeimos.
Anglų ir lietuvių gyvenimo įpročiai skiriasi. Ar grįžus į Lietuvą nepatyrėte kultūrinio šoko?
Oi, šokas tikrai buvo. Kaip sakau, aš nesu gyvenusi Lietuvoje suaugusiojo gyvenimo, todėl man čia daug kas atrodė keista, nes JK tikrai viskas kitaip. Tačiau nieko tokio, išmokau prisitaikyti. Be to, Lietuva sparčiai keičiasi į gerąją pusę. Daug žmonių grįžta iš užsienio, tai ir lietuviškoji kultūra automatiškai keičiasi.
Kokį įspūdį Jums paliko vyro gimtasis miestas Elektrėnai? Įdomu ne tik Jūsų požiūris į miestą, bet ir tai, kaip vertinate kultūrinio bei socialinio gyvenimo galimybes?
Neslėpsiu, nenorėjau kraustytis į Elektrėnus. Norėjau likti Kaune, tačiau, laukdamasi ir galvodama apie tai, kad mažame miestelyje bus lengviau auginti vaiką, nusprendžiau atsikraustyti čia. Ir visai nesigailiu – miestas sparčiai auga. Sutikau nemažai jaunų žmonių, kurie renkasi Elektrėnus dėl patogios strateginės vietos. Dėl kultūrinio ir socialinio gyvenimo sunku pakomentuoti, nes per metus dar nedaug mačiau ir dalyvavau, kadangi užsiėmusi sūnumi, vyru, namais ir savais reikalais. Tačiau pastebėjau, kad, jei vyksta kokie nors renginiai, apie juos sužinoma tik vėliau – reklamos labai mažai.
O kokios reklamos reikėtų, kad ji pasiektų žmones?
Man atrodo, kad feisbuke. Galbūt dažniau reiktų dalintis apie renginius Elektrėnų grupėse. Nes labai greitai tie įrašai pasimeta ir jų nesimato.
Ilgai gyvendami vienoje vietoje taip priprantame prie aplinkos, kad daug ko nepastebime. Gal Jūs, kaip gana nauja miesto gyventoja, pastebite, ko Elektrėnams stinga? Ir priešingai – kuo turėtume didžiuotis?
Labiausiai trūksta erdvios, naujos sporto salės. Labai laukiu baseino atidarymo. O pasidžiaugti galime maloniais elektrėniečiais, Ledo rūmais, nuostabia gamta ir mariomis. Kol kas jaučiuosi čia saugiai. Ir labai patinka, kad yra vietų, kur galima važinėti dviračiais.
Turite mažą sūnelį, tačiau vien vaiko auginimu neapsiribojate. Pirmą kartą sutikus Jus sendaikčių išpardavime, kur su sūneliu prekiavote nebereikalingais daiktais, pasakėte, kad kai nori, viską gali suspėti. Tai kas tie dalykai Jūsų gyvenime, kuriems visada randate laiko?
Vaikas nėra priežastis atsisakyti mylimų veiklų, renginių, grožio procedūrų ar kitų pomėgių. Taurą įtraukiu į veiklas – pavyzdžiui, kartu rinkome obuolius sultims, gaminame, tvarkomės, o kartais palieku jį pas senelius. Kas mane pažįsta, žino, kad visada kažką veikiu.
Kepate nuostabius tortus ir keksiukus. Kaip užgimė šis pomėgis?
Jau apie penkerius metus domiuosi keto mityba ir mažai angliavandenių turinčia dieta. Pradžioje norėjau tiesiog numesti svorio, o vėliau tai tapo mano gyvenimo dalimi. Kadangi vis norėdavau kažko skanaus, pradėjau pati kepti. Nors niekada nemaniau, kad tapsiu kepėja, bet, pasirodo, nežinai, kol neišbandai. Pabandžiau, patiko, ir užkabino. Na, o Lietuvoje tai gan nauja, neįprasta, mažai žinoma, bet džiaugsiuosi, kad galiu žmones supažindinti su kitokiais skanėstais.
Siūlote ne tik įprastus kepinius, bet ir tinkančius keto mitybai – be glitimo, cukraus ir kitų įprastų ingredientų.
Pirmiausia siūlau keto gaminius, o tik paskui kitus. Suprantu, kad žmonės turi įvairių poreikių – be kiaušinių, be cukraus, be riešutų ir panašiai, todėl noriu jiems padėti ir suteikti laimės jų stalui.
Jei skaitytojai norėtų paragauti Jūsų kepinių, kaip galėtų su Jumis susisiekti?
Gali parašyti man asmeniškai feisbuke arba instagrame @sugarfreecooking.
Ačiū už pokalbį.
Nuotraukos iš asmeninio fotoalbumo