Sklandžiai pravesta trijų progų (Elektrėnų 55 m., savivaldybės – 15 m. minėjimai ir Valstybės diena) šventė Elektrėnuose – tai tikra pamoka kitiems miestams, kaip galima prasmingai, kultūringai, naudingai ir įdomiai linksmintis. Geriausias šventės organizatorių sprendimas buvo jubiliejus švęsti paplūdimyje. Liepos 5 d. šventėje žmonių susirinko tiek daug, kad šventės dalyviai taip juokavo: ilgąjį savaitgalį pusė Lietuvos išvažiavo į Palangą, kita pusė – į Elektrėnus.
Prasminga pradžia
Šventė pradėta buvo liepos 4 dieną kapinėse prie Bruno Margevičiaus ir Alberto Lunskio išdrožto kryžiaus išėjusiems elektrėniškiams atminti: „…Simboliška pradėti šventes kapinėse, kur tarsi susitinka praėjusios, dabarties ir ateities kartos…“,- prieš padedant gėles prie kryžiaus kalbėjo mero pavaduotojas Arvydas Vyšniauskas. Pagerbus mirusiuosius, apmąsčius gyvenimo prasmę, šventė perkelta buvo į skulptūrų parką. Čia miesto ir savivaldybės jubiliejams atidengtos dvi naujos skulptūros: Vandos Umbrasienės „Ugnies deivė“, skirta miesto 55-tajam gimtadieniui, ir Bruno Margevičiaus „Saulė“, skirta savivaldybės 15 metų sukakčiai. Liaudies menininkė V. Umbrasienė jaudindamasi kalbėjo, kad ji visada svajojusi sukurti skulptūrą Elektrėnams ir dėkojo užsakovams už duotą laisvę kūrybai. Jos skulptūroje pavaizduota mitologinė Ugnies deivė. Ant deivės galvos – ugnies karūna, šonuose – keturi nimbai (šventumo aureolė), simbolizuojantys ugnies atradimą, vienoje rankoje deivė laiko ugninę gėlę, kita ranka pridėta prie širdies. „Ugnis simbolizuoja ir energiją, ir šilumą, ir aistringą meilę, todėl visus tuos jausmus mano deivė, pridėjusi ranką prie širdies, nori perduoti dabar gyvenantiems žmonėms ir ateities kartoms“,- sako menininkė.
Menininko Bruno Margevičiaus skulptūroje „Saulė“ pavaizduota ugnis, šviesa ir vanduo: saulę per vandenį tempia du žalčiai. Autorius skulptrūroje panaudojo Baltų mitologijos fragmentus. Kapinėse ir skulptūrų parke koncertavo Gilučių etnografinis ansamblis „Obelėlė“. Jam pritarė kanklininkių ansamblis.
Atlikėjų – lyg per dainų šventę
Šventės organizatoriai ir scenarijaus autorė Vida Ališauskienė apgalvojo viską, kad švente patenkinti liktų kiekvieno amžiaus ir įvairių pomėgių žmonės. Pirmąją dieną, atidengus skulptūras, šventė perkelta buvo į Kultūros centro aikštę.
Į Kultūros centro aikštę, vedama Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų pučiamųjų orkestro, iškilmingai įžygiavo eisena su savivaldybės, seniūnijų ir bendruomenių vėliavomis. Tautiniais rūbais pasipuošę atlikėjai užpildė aikštę. Sceną papuošė audėjų Onutės Patronaitienės, Zinos Daugirdaitės, Ritos Mickevičienės, Vidos Vičkačkienės ir Veronikos Tamošiūnienės specialiai jubiliejui išaustos tautinės juostos.
Eilėmis elektrėniškius ir svečius pirmasis pasveikino darželio-lopšelio „Drugelis“ auklėtinis Augustas Selesis: „…tai Elektrėnai – mano miestas, gera man gyvent jame…“. Elektrėnų vėliavą į sceną įnešė pirmasis Elektrėnuose registruotas naujagimis, dabar solidus energetikas Arūnas Kaminskas.
Šventė pradėta buvo Elektrėnų himnu tapusia daina „Elektrėnų žiburiai“, kuriai muziką parašė kompozitorius Eduardas Balsys, o žodžius – antrasis Elektrėnų garbės pilietis Stasys Žlibinas. Šį kartą dainą atliko ne solistas Jonas Mašanauskas, o elektrėniškis mokytojas Aivaras Dočkus. Šventę pradėjęs meras Kęstutis Vaitukaitis nuo scenos paviešino pokalbį su Prezidente Dalia Grybauskaite, kuri elektrėniškius sveikino su švente.
Prie scenos, lydimas tautiniu kostiumu pasipuošusios lietuvaitės, atėjo pirmasis Elektrėnų garbės pilietis Pranas Noreika. Jį meras apdovanojo naujai išleista knyga „Šviečia naktį, šviečia dieną…“ Antrajam garbės piliečiui – dainos „Elektrėnų žiburiai“ žodžių autoriui – Stasiui Žlibinui buvo įteiktas garbės piliečio ženklas ir dovanos.
Karštą šeštadienį į šventę žmonių nesusirinko gausiai, todėl elektrėniečiai nesusipažino su visų seniūnijų seniūnais, neišgirdo gražių svečių sveikinimų. Svečių taip pat nebuvo daug. Elektrėniečius su švente sveikino vyskupas emeritas Juozapas Matulaitis, Lietuvos Respublikos liberalų sąjungos pirmininkas Eligijus Masiulis, Kaišiadorių r. sav. administracijos direktorius Česlovas Neviera, Seimo nario Broniaus Bradausko naujasis patarėjas Marius Muižinikas, Seniūnų asociacijos vardu sveikino Trakų seniūnas Kęstutis Vilkauskas, Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus sveikinimą perskaitė Seimo narys Arūnas Dudėnas. Sveikinimo žodį taip pat tarė šventės rėmėjas, „Lietuvos energijos gamyba“ generalinis direktorius Juozas Bartlingas. Kitus sveikinimus perskaitė šventės vedėjai aktorius Vilius Kaminskas ir Ramunė Matonienė.
Elektrėniškius ir svečius lietuvių liaudies šokiu „Kepurinė“ pasveikino ir šventinį koncertą „Išausiu aš gražiausią raštą“ pradėjo Aukštadvario, Lentvario, Kaišiadorių, Elektrėnų tautinių šokių kolektyvai. Pirma šventės diena atrodė tikra dainų ir šokių šventė, kurioje gausiai dalyvavo folkloriniai, tautinių šokių kolektyvai, liaudiškos muzikos kapelos ir šokių ansamblis „Lietuva“ .
Antroji šventės diena
Liepos 5 d. šventė pradėta buvo pučiamųjų orkestrų – Elektrėnų ir Rūdiškių – paradu, kurie pamarširavę miesto gatvėmis, vėl sustojo Kultūros centro aikštėje. Koncertą pradėjo jaunieji atlikėjai Daumantas Bagdonavičius, Eisvina Lapovaitė, Gabrielė Matonytė ir Agnė Lukoševičiūtė. Jie atliko naują elektrėniškio Aurimo Medzikausko dainą Elektrėnams „Mano mieste“. Jaunimą scenoje keitė Elektrėnų savivaldybės jungtiniai chorai, kuriems dirigavo savivaldybės dirigentės Audronė Stepankevičiūtė, Regina Bartkienė ir Rūta Striškaitė. Akompanavo chorams kylanti nauja muzikos žvaigždė iš Elektrėnų Lauryna Lankutytė. Šventėje dalyvavęs Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choro „Aidas“ dirigentas, profesorius Tadas Šumskas gyrė jaunąją atlikėją, kuri seka ne tik natas, bet ir choro dainų atlikimą.
Sekmadienis buvo dainų diena. Koncertavo Elektrėnų savivaldybės chorai, vyrų choras „Aidas“, choras „Vilnius“. Dainas keitė pučiamųjų orkestrų muzika, Vievio pradinės mokyklos šokėjų „Boružėlės“ pasirodymas, elektrėniškių sportinių šokių šokėjų, tarptautinių reitingų varžybų finalistų, Justės Povilaitytės ir Roberto Urbonavičiaus ekspresyvūs šokiai, Daumanto Bagdonavičiaus ir grupės „Jūsų bėdos“ atliekami kūriniai. Dienos koncertas baigtas buvo bendra chorų daina „Mūsų dienos kaip šventė“.
Po koncerto vyko tradicinės motokroso varžybos. Apie tai skaitykite rubrikoje „Sportas“.
Paplūdimyje
O paplūdimyje abu vakarus žmonių buvo tiršta. Čia kiekvienas turėjo ką veikti: vieni maudėsi, kiti sportavo ant treniruoklių, treti žaidė paplūdimio tinklinį… Vaikai suposi žaidimų aikštelėse ir gėrėjosi Beižionių vaikų globos namų augintinių – ponių – bei Olgos Klubinos treniruojamų žirgų pasirodymu… Ištroškusieji gaivinosi restorano „Perkūnkiemis plius“ gira, kuri šiomis dienomis gavo geriausios giros Lietuvoje vardą.
Liepos 4 d. po gražaus šiauliečių „Jonis“ ir „Kitava“ koncerto susirinkusieji stebėjo unikalų šiaudinių skulptūrų deginimą.
Liepos 5 d. paplūdimyje vyko tikras stebuklas. Elektrėnų pop grupės „Saulės spinduliai“ ir „Jūsų bėdos“ dar niekad neturėjo tokios žiūrovų gausybės. Po TV projekto „Chorų karai“ nugalėtojų, Alytaus choro „Dežavu“ ir Astos Pilypaitės pasirodymo, elektrėniškiai žiūrėjo įspūdingą Eimanto Raulinaičio sukurtą trumpametražį filmą apie Elektrėnus ant vandens, paįvairintą lazerių šou elementais ir buriuotojų klubo burlaivių šviesomis. O lazerių ir fejerverkų šou šventės dalyviams tiesiog užgniaužė kvapą, tik šviesos efektams pasibaigus žmonės atsitokėjo ir pradėjo skanduoti „ačiū“. Ir nors pesimistai socialiniuose tinkluose dalijasi nuomone, kad geriau už šventei skirtus pinigus savivaldybė būtų kelius remontavusi, bet yra ir kita tiesa, kad žmogus ne vien duona sotus.
Šventėje bene didžiausias netikėtumas buvo tai, kad elektrėniškiai linksminosi labai kultūringai, daugiausiai su šeimomis ir be alkoholinių gėrimų.