Javapjūtė šiais metais vėluoja porą savaičių, bet pirmasis derlius rodo, kad grūdai pribrendo kokybiški, o derlius bus gausus. Rugpjūčio 8 dieną į Vievio malūną – „Malsena Plius“ – pristatyta pirmoji Baltijos šalyse avižų mašina, o Elektrėnų savivaldybės ūkininkų sąjungos pirmininkas Algirdas Grotuzas pirmąjį rugių derlių atvežė dieną anksčiau.
Javapjūtė malūne
Javapjūtės ir malūno darbymečio pradžia Vievio malūne pradėta dalyvaujant gausiam žurnalistų būriui. „Tegul patys pamatys ir kitiems papasakos, koks yra duonos kelias nuo lauko iki miltų“,- sako UAB „Malsena Plius“ generalinis direktorius Aldas Baltutis ir pasidalino informacija apie planuojamą edukacinę programą, kai malūno darbuotojai pjautuvais pjaus teritorijoje pasėtus bei prinokusius rugius ir kuls juos spragilais. Bet šią javapjūtės pradžią malūnas pažymėjo ne kūlimu spragilais, o atnaujinta laboratorijos įranga ir freska su pavaizduotomis javų varpomis papuošta administracinio pastato siena, naujai įrengtais dušais darbuotojams. Malūne sezoniniam laikotarpiui – grūdams priimti – įdarbinta per 20 jaunų žmonių, daugiausia studentų ir moksleivių. „Jeigu oras nors savaitėlę pabūtų toks, koks buvo javapjūtės pradžios antradienį“, – sako generalinis direktorius Aldas Baltutis, žmonės sulauktų kokybiškos duonos. Apie duonos kainą direktorius nebuvo linkęs kalbėti: grūdų supirkimo kainas lemia pasiūla ir paklausa, bet šiais metais supirkimo kainos turi tendenciją augti. Tie ūkininkai, kurie turi iš anksto sudarytas sutartis, už grūdus gaus nei mažiau, nei daugiau, negu numatyta sutartyse: nuo 160 iki 105 eurų už toną, priklausomai nuo kultūros rūšies ir kokybės.
Atsigręžė į avižą
Javapjūtės pradžia pirmuoju avižų grūdovežiu pažymėta neatsitiktinai. Lyginant su praėjusiais metais, šiemet Lietuvos ūkininkai avižų pasėlių išaugino 10 tūkst. hektarų daugiau (14 proc. daugiau nei praėjusiais metais). Pasak UAB „Malsena Plius“ grūdų prekybos vadovo Arvydo Noreikos, derliaus gausėjimą lemia ne tik didėjantis ūkininkų susidomėjimas šia grūdine kultūra, bet ir auganti vartojimo rinka tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse.
A.Noreikos teigimu, šie metai maistinių avižų augintojams bus sėkmingi, o grūdų kokybė – geresnė nei praėjusiais metais. Pirmieji aruodus pasiekę grūdai yra atvežti tiesiai iš lauko, tad juos dar reikės išdžiovinti. Džiugina grūdo stambumas, jo išvaizda, drėgmė, kiti kokybės rodikliai taip pat geri. Pasak įmonės atstovo, kol kas perteklinė drėgmė avižoms nepakenkė. Ji galėtų daryti neigiamą įtaką derliui, jeigu rugpjūtis būtų lietingas.
Šalčininkų rajono ūkininkas Kamal Zulfijev, kuris į „Malseną“ pristatė pirmąjį avižų derlių, pasakojo, kad šiemet buvo tikimasi nuo 20 iki 25 proc. drėgnumo grūdų. Laboratorijoje atliktas tyrimas parodė 23 proc., tad prognozės pasitvirtino.
„Pagaliau sulaukėme šiltesnių orų ir galėsime pradėti grūdų kūlimo darbus. Šiemet derlius dėl šalto pavasario ir lietingos vasaros vėluoja apie porą savaičių. Tačiau lyginant su praėjusiais metais, rezultatas džiugina ir kokybės, ir kiekybės prasme,“ – teigia K. Zulfijev.
Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė sako, kad žmonės avižą iš naujo atrado ne be reikalo: avižos grūdas turi visą skalę mikroelementų, kuriuos įvertino ne tik vartotojai, bet ir medicina.
Vartotojų poreikis tik auga
Augantis vartotojų poreikis didina susidomėjimą avižomis ne tik Baltijos, bet ir Skandinavijos šalių rinkose. Kintantys sveikos gyvensenos įpročiai skatina ieškoti naujų sveikos mitybos produktų. Lentynose didėjanti sveikų produktų pasiūla avižą daro paklausią prekę. Pasak Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos atstovės Dalios Ruščiauskienė, avižų populiarumas auga ne veltui.
„Avižos – ypatingos vertės grūdai. Jose nėra glitimo, tačiau gausu daug svarbių žmogui mineralų ir vitaminų, kalio, fosforo, magnio, cinko, geležies ir kitų. Avižose gausu aminorūgščių, tai puikus antioksidantas, baltymų ir ląstelienos šaltinis. Iš jų gaminami įvairių kruopų mišiniai, kurių nereikia ilgai virti. Jie sveiki ir pilnaverčiai“, – avižų maistingumą komentuoja D. Ruščiauskienė.
Pasak „Malsena Plius“ atstovų, kitąmet tikimasi sulaukti dar didesnio ūkininkų susidomėjimo, nes aviža šiuo metu laikoma potencialiu sveikos mitybos produktu, kurio paklausa tik augs. Įmonė planuoja plėsti avižų auginimo plotus nuo 3 tūkst. iki 4 tūkst. hektarų. Todėl atidžiai rinksis partnerius.
„Jau rudenį tikimės, kad skambins ūkininkai, kurie norės auginti avižas. Sėkmingais rezultatais siekiame pakeisti ūkininkų požiūrį į avižų auginimą, nes daugelis augintojų šią žaliavą ilgą laiką laikė pašarine. Svarbu suprasti, kad aviža irgi maistinė kultūra, ne pašarinė. Todėl plėsdami partnerystės galimybes, atsižvelgsime į ūkininkų požiūrį, darbo pajėgumus. Siekiame ilgalaikės partnerystės ir savo partneriams suteikiame palaikymo ir bendradarbiavimo garantijas, todėl to paties tikimės ir iš pačių ūkininkų“, – partnerystės tikslus įvardino „Malsena“ grūdų prekybos vadovas A. Noreika.
Partnerystės programos
Kasmetinis avižų derliaus didėjimas, pasak A. Noreikos, susijęs ne tik su palankiomis šios grūdinės kultūros auginimo sąlygomis Lietuvoje, bet ir su sėkmingomis žaliavos realizavimo galimybėmis. Sveikesnės produkcijos poreikio augimas paskatino įmonę atsigręžti į grūdą, kuris ilgą laiką buvo pamirštas ir naudojamas tik pašarų gamyboje, bei steigti partnerystės programas su ūkininkais.
„Mūsų programa atsirado iš kokybiškos vietinės žaliavos trūkumo. Norėjome pasiūlyti gerą produkciją, todėl užmezgėme partnerystę su patikimais vietos ūkininkais, kurie augina avižas, atsižvelgdami į mūsų kokybinius reikalavimus. Tokiu būdu mūsų įmonė ne tik prisidėjo prie maistinės avižos auginimo atgaivinimo, bet ir toliau skatina jos plėtrą.
Sėkmingus rezultatus pasiekti padėjo kontraktinės avižų auginimo programos, kurias su ūkininkais pradėjome prieš ketverius metus. Tuomet programoje dalyvavo tik dešimt ūkių, o šiandien jau turime penkiasdešimt partnerių. Planuojame, kad ateityje jų skaičius tik augs“, – sėkmingos partnerystės užuomazgas atskleidė grūdų prekybos vadovas A. Noreika.
Lietuvos gamtinė zona itin palanki šiai grūdinei kultūrai. Jai nereikalingas didelis dėmesys, svarbiausia – laiku atlikti darbai. Todėl tai pirmasis reikalavimas programoje dalyvaujantiems Lietuvos ūkininkams. UAB „Malsena Plius“ per javapjūtę ūkininkams suteikia visą reikalingą pagalbą grūdus sandėliuojant, valant bei džiovinant.
„Javapjūtė – pats intensyviausias laikas, kai subrandintus grūdus reikia nedelsiant nukulti. Ūkininkams padedame su visais logistikos darbais. Jeigu ūkininkai grūdus išaugina pagal mūsų rekomendacijas, suteikiame visas sandėliavimo bei realizacijos garantijas.
Žvelgiant iš ekonominės prizmės, aviža, kaip žaliava, galbūt, nėra pati pelningiausia kultūra, bet ji mažiausiai rizikinga. Tokiose nenašiose žemėse kaip, pavyzdžiui, smėlingoje Dzūkijoje, ji suteikia pastovų rezultatą ir nereikalauja daug investicijų. Svarbiausia – prioritetinis žvilgsnis ir laiku padaryti darbai. Partnerystės programa suteikia užtikrintas garantijas, kad kultūra bus sėkmingai realizuota“, – teigia A. Noreika.
Lankstumas
„Malsena Plius“ aktyviai ir artimai bendradarbiauja su artimiausiais ūkininkais, bet grūdus į Vievio malūną ūkininkai atveža ir iš Skuodo, o eksportuojami grūdai ir jų gaminiai net į Japoniją. Generalinis direktorius didžiuojasi, kad „Malsena Plius“ produkciją pamėgo reiklieji skandinavai. Jiems, pasak A. Baltučio, svarbu, kad auginant grūdus nežūtų nė vienas gyvūnėlis, nebūtų užteršta aplinka, o tuos reikalavimus Vievio malūnas atitinka. „Malsena plius“ – viena nedaugelio šalies įmonių, gaminančių itin didelį produkcijos asortimentą. Pasak įmonės generalinio direktoriaus A. Baltučio, iš kitų rinkos dalyvių „Malsena“ siekia išsiskirti gaminių įvairove. Pasitelkusi modernią grūdų malybos technologiją bendrovė gamina platų produkcijos asortimentą (įvairių rūšių kvietinius ir ruginius miltus, miltų mišinius, manus, kvietinius gemalus bei sėlenas), iš viso 150 pavadinimų produkciją.
Traukiantis vidaus rinkai, tenka ieškoti naujų. Pasak direktoriaus, net ir tolimiausios rinkos yra pasiekiamos, todėl su realizacija problemų nekyla. Juolab kad įmonė pagal specialų užsakymą gali pagaminti net ir labai mažus produkcijos kiekius. Toks įmonės lankstumas – didelis privalumas konkurencinėje kovoje, nes, ko gero, daugiau tai galinčių pasiūlyti įmonių šalyje nėra.
Šiuo metu malūne dirba per 130 nuolatinių darbuotojų ir apie 30 sezoninių. Įmonėje taip pat įsikūrusios malūną aptarnaujančios įmonės – valgykla, IT specialistai ir kt.