Javapjūtė: teks valgyti svetur augintą duoną

Javapjūtė: teks valgyti svetur augintą duoną

Virginija Jacinavičiūtė

Javų augintojams šis rugpjūtis tikras iššūkis. Bent pusę derliaus ūkininkai jau nukūlė, tačiau rezultatai nedžiugina. Ar užteksime duonos, kaip išgyvens ūkininkai?

Į laukus vos prašvitus

Javus auginančių ūkininkų savivaldybėje nemažai. Daugiau nei 50 ha pasėlių deklaravo Saulius Stirna, Tomas Sinica, Romas Bliujus, Algirdas Grotuzas ir kt. Saulėtais rugpjūčiais iki Žolinių ūkininkai jau būdavo nukūlę savo laukus, o šiais metais, kaip sako S. Stirna, reikia gaudyti kiekvieną saulėtą akimirką. Lietuvos ūkininkų sąjungos Kaišiadorių skyriaus vadovas S. Stirna į laukus suka vos prašvitus. Kuliamoji jau laukia laukuose, kad tuščiai neeikvotų brangaus laiko. Taip akimirkas gaudo kiekvienas ūkininkas, nerimaudamas, kad javų varpose jau pradeda dygti žalmenys.

Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjo Antano Aleksiūno manymu, kol kas nukulta tik pusė laukų, tad skaičiuoti derlių dar per anksti.

Nuostolingi metai

Ūkininkai sako, kad javų Lietuvoje bus prikulta apie 4 mln. tonų. Tai nemažas kiekis, tačiau bėda, kad parduoti šių javų brangiai nepavyks. Dėl per didelės drėgmės ūkininkams nepavyksta užauginti kokybiškų grūdų, o supirkėjai nespėja džiovinti supirktųjų. Kviečiai skirstomi į kelias klases – nuo itin kokybiškų ekstra miltų iki pašarinių. Aukščiausios klasės miltai plačiausiai naudojami maisto gaminimo srityje, iš jų visi kepa blynus. Tačiau didelė dalis ūkininkų užaugintų javų šiais metais dėl drėgmės pertekliaus pretenduoja tik į pašarinių javų klasę. Daug drėgmės gavęs grūdas, pasak S. Stirnos, praranda baltymų ir glitimo, todėl maistinių miltų iš jų nepagaminsi. Iš tokių miltų užmaišius tešlą blynams, jie keptuvėje ne keptų, o virtų. Taigi ūkininkai, kurie neturi įsirengę džiovyklų, yra priversti savo produkciją parduoti pigiau.

Nuo gamtos padarinių – šalnos, sausros ar krušos – savo pasėlius ūkininkai draudžia, tačiau lietaus padarytai žalai draudimai netaikomi.

Neeksportuos

Derlingais metais Elektrėnų savivaldybės ūkininkai dalį savo produkcijos parduodavo eksportui, tačiau šiais metais ją galbūt teks parduoti vietiniams supirkėjams.

Nukultus grūdus ūkininkai dažniausiai parduoda Vievio malūnui, UAB „Malsena“. Ekstra klasės kviečius įmonė superka už 146 Eur/t, o pašarinius už 110 Eur/t. Kokybiškiausius rugius perka už 125 Eur/t, o antros klasės už 75 Eur/t. Šviesias kokybiškas avižas ūkininkai „Malsenai“ parduoda už 140 Eur/t, o pašarines už 70 Eur/t. Didelė dalis vietinių javų augintojų savo produkciją parduoda UAB „VG Agroholding“, kuri superka kviečius, kvietrugius, avižas, maistinius ir pašarinius žirnius bei pupas. Supirkėjai neprisiima grūdų džiovinimo išlaidų, todėl, jei grūdai yra per drėgni, vėl nukenčia grūdų augintojai. S. Stirna paskaičiavo, kad jam iš tonos javų pašalinti 1 procentą drėgmės kainuoja 3,5 Eur.

Ankstesniais metais dalį užaugintų javų ūkininkai parduodavo kiaulininkystės ūkiams, tačiau įsisukus kiaulių marui, pardavimai stipriai sumažėjo. Lieka tik paukštininkystės ūkiai, tačiau dėl grūdų pertekliaus supirkėjai stipriai nusideri kainą. Kiaulių maras baugina ne tik kiaulių augintojus, bet ir javus auginančius ūkininkus. Užsieniečiai nenori priimti javų iš tų zonų, kuriuose yra maro židiniai, baimindamiesi, kad liga paplis ir jų šalyje.

Skėčio neturi

Pasak S. Stirnos, visoje Lietuvoje panašios tendencijos kaip ir Elektrėnuose – derlius bus apie 20 proc. mažesnis nei pernai. Ūkininkai ne kartą yra susidūrę su įvairiomis gamtos išdaigomis. Pastarąjį kartą tokie lietingi rugpjūčio orai pakenkė javų augintojams prieš 11 metų. „Ūkininkai skėčio neturi, tenka pasikliauti gamta“, – neprarasdamas optimizmo sako S. Stirna.

Augalininkystės ūkį turintis savivaldybės ūkininkų sąjungos pirmininkas Algirdas Grotuzas dar nė pusės laukų nenukūlė. O likusiam derliui nuimti reikia dar bent 10 dienų. Keliais hektarais žirnių galės pasidžiaugti tik laukiniai žvėrys, nes laiku nenukulti žirniai susmuko ir kulti jų jau neįmanoma. „Derlingumas mažesnis, kokybė prastesnė, pardavimo kainos žemesnės“, – vardija A. Grotuzas ir ramina gyventojus, kad dėl menko derliaus lietuviams badauti nereikės. Kokybiškų miltų pasiūlys užsieniečiai. O S. Stirnai ir kitiems ūkininkams, kurie turi džiovyklas ir sandėlius, dabartinės žemos supirkimo kainos – ne tokios baisios. Ūkininkams nereikia skubėti parduoti, tad gali laukti pabrangimo.

Kokie bus galutiniai rugiapjūtės rezultatai, dar per anksti skaičiuoti. Jei saulė atsisuktų į ūkininkus, dar galima tikėtis didesnio pelno nei iš drėgnų javų. Tačiau su kiekviena lietinga diena kokybė vis prastėja, o ūkininkai skaičiuoja nuostolius.

Virginija Jacinavičiūtė

Javų augintojams šis rugpjūtis tikras iššūkis. Bent pusę derliaus ūkininkai jau nukūlė, tačiau rezultatai nedžiugina. Ar užteksime duonos, kaip išgyvens ūkininkai?

Į laukus vos prašvitus

Javus auginančių ūkininkų savivaldybėje nemažai. Daugiau nei 50 ha pasėlių deklaravo Saulius Stirna, Tomas Sinica, Romas Bliujus, Algirdas Grotuzas ir kt. Saulėtais rugpjūčiais iki Žolinių ūkininkai jau būdavo nukūlę savo laukus, o šiais metais, kaip sako S. Stirna, reikia gaudyti kiekvieną saulėtą akimirką. Lietuvos ūkininkų sąjungos Kaišiadorių skyriaus vadovas S. Stirna į laukus suka vos prašvitus. Kuliamoji jau laukia laukuose, kad tuščiai neeikvotų brangaus laiko. Taip akimirkas gaudo kiekvienas ūkininkas, nerimaudamas, kad javų varpose jau pradeda dygti žalmenys.

Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjo Antano Aleksiūno manymu, kol kas nukulta tik pusė laukų, tad skaičiuoti derlių dar per anksti.

Nuostolingi metai

Ūkininkai sako, kad javų Lietuvoje bus prikulta apie 4 mln. tonų. Tai nemažas kiekis, tačiau bėda, kad parduoti šių javų brangiai nepavyks. Dėl per didelės drėgmės ūkininkams nepavyksta užauginti kokybiškų grūdų, o supirkėjai nespėja džiovinti supirktųjų. Kviečiai skirstomi į kelias klases – nuo itin kokybiškų ekstra miltų iki pašarinių. Aukščiausios klasės miltai plačiausiai naudojami maisto gaminimo srityje, iš jų visi kepa blynus. Tačiau didelė dalis ūkininkų užaugintų javų šiais metais dėl drėgmės pertekliaus pretenduoja tik į pašarinių javų klasę. Daug drėgmės gavęs grūdas, pasak S. Stirnos, praranda baltymų ir glitimo, todėl maistinių miltų iš jų nepagaminsi. Iš tokių miltų užmaišius tešlą blynams, jie keptuvėje ne keptų, o virtų. Taigi ūkininkai, kurie neturi įsirengę džiovyklų, yra priversti savo produkciją parduoti pigiau.

Nuo gamtos padarinių – šalnos, sausros ar krušos – savo pasėlius ūkininkai draudžia, tačiau lietaus padarytai žalai draudimai netaikomi.

Neeksportuos

Derlingais metais Elektrėnų savivaldybės ūkininkai dalį savo produkcijos parduodavo eksportui, tačiau šiais metais ją galbūt teks parduoti vietiniams supirkėjams.

Nukultus grūdus ūkininkai dažniausiai parduoda Vievio malūnui, UAB „Malsena“. Ekstra klasės kviečius įmonė superka už 146 Eur/t, o pašarinius už 110 Eur/t. Kokybiškiausius rugius perka už 125 Eur/t, o antros klasės už 75 Eur/t. Šviesias kokybiškas avižas ūkininkai „Malsenai“ parduoda už 140 Eur/t, o pašarines už 70 Eur/t. Didelė dalis vietinių javų augintojų savo produkciją parduoda UAB „VG Agroholding“, kuri superka kviečius, kvietrugius, avižas, maistinius ir pašarinius žirnius bei pupas. Supirkėjai neprisiima grūdų džiovinimo išlaidų, todėl, jei grūdai yra per drėgni, vėl nukenčia grūdų augintojai. S. Stirna paskaičiavo, kad jam iš tonos javų pašalinti 1 procentą drėgmės kainuoja 3,5 Eur.

Ankstesniais metais dalį užaugintų javų ūkininkai parduodavo kiaulininkystės ūkiams, tačiau įsisukus kiaulių marui, pardavimai stipriai sumažėjo. Lieka tik paukštininkystės ūkiai, tačiau dėl grūdų pertekliaus supirkėjai stipriai nusideri kainą. Kiaulių maras baugina ne tik kiaulių augintojus, bet ir javus auginančius ūkininkus. Užsieniečiai nenori priimti javų iš tų zonų, kuriuose yra maro židiniai, baimindamiesi, kad liga paplis ir jų šalyje.

Skėčio neturi

Pasak S. Stirnos, visoje Lietuvoje panašios tendencijos kaip ir Elektrėnuose – derlius bus apie 20 proc. mažesnis nei pernai. Ūkininkai ne kartą yra susidūrę su įvairiomis gamtos išdaigomis. Pastarąjį kartą tokie lietingi rugpjūčio orai pakenkė javų augintojams prieš 11 metų. „Ūkininkai skėčio neturi, tenka pasikliauti gamta“, – neprarasdamas optimizmo sako S. Stirna.

Augalininkystės ūkį turintis savivaldybės ūkininkų sąjungos pirmininkas Algirdas Grotuzas dar nė pusės laukų nenukūlė. O likusiam derliui nuimti reikia dar bent 10 dienų. Keliais hektarais žirnių galės pasidžiaugti tik laukiniai žvėrys, nes laiku nenukulti žirniai susmuko ir kulti jų jau neįmanoma. „Derlingumas mažesnis, kokybė prastesnė, pardavimo kainos žemesnės“, – vardija A. Grotuzas ir ramina gyventojus, kad dėl menko derliaus lietuviams badauti nereikės. Kokybiškų miltų pasiūlys užsieniečiai. O S. Stirnai ir kitiems ūkininkams, kurie turi džiovyklas ir sandėlius, dabartinės žemos supirkimo kainos – ne tokios baisios. Ūkininkams nereikia skubėti parduoti, tad gali laukti pabrangimo.

Kokie bus galutiniai rugiapjūtės rezultatai, dar per anksti skaičiuoti. Jei saulė atsisuktų į ūkininkus, dar galima tikėtis didesnio pelno nei iš drėgnų javų. Tačiau su kiekviena lietinga diena kokybė vis prastėja, o ūkininkai skaičiuoja nuostolius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų