Julija KIRKILIENĖ
Kas geriau gali pažinti meilę tėvynei, jei ne tas, kas buvo ją praradęs? Niekas. Prieš 75-erius metus jie buvo išvežti, palikę namuose viską, ką turėjo…
Tie, kurie išgyveno tremties kančias, kurie rašė eiles, kūrė dainas apie Tėvynę, sugrįžę į namus moka branginti, ką turi. Dauguma jų buvo kartų kartos, kovojusius už lietuvišką raštą, vėliau darbais, žodžiais ir ginklu kovojusieji už Lietuvos laisvę, nesutikusieji su okupacija… Jie buvo tie, kurių bijojo sovietinė valdžia, todėl jais brutaliausiais veiksmais atsikratė. Dabar jų likę nedidelės kuopelės: vieni buvę ištremti dar būdami vaikais, kiti – gimę tremtyje. Jie, Lietuvos tremtiniai ir politiniai kaliniai, dabar susibūrę į visuomeninę organizaciją, Lietuvos laisvę švenčia kiekvieną dieną: važiuoja į keliones, dalyvauja renginiuose, patys organizuoja saviveiklines grupes. Bet visa šalis juos: ir tuos, kurie negrįžo iš Sibiro, ir tuos, kurie tyliai mus palieka, tuos, kurie maldomis išmeldė, dainomis išdainavo laisvę Lietuvai, pagerbia birželio 14-ąją, minint tremties pradžią, pažymėtą Gedulo ir vilties diena.
Elektrėnų savivaldybės tremtinių sąjungos Vievio skyriaus iš 14 narių į minėjimą atėjo 10. „Dešimt – vis tiek dar kuopa“,- pašmaikštavo Vievio seniūnas, primindamas, kad istoriją nuolatos reikia perpasakoti, kad nebūtų pamiršta. Minėjime dalyvavęs administracijos direktoriaus pavaduotojas Jonas Grybauskas pažymėjo, kad šią įsimintiną dieną prasmingiau už bet kokias kalbas yra patylėjimas kartu. Nes šiai dienai reikia tylos. Į minėjimą žmonės rinkosi su žvakutėmis rankose. Iš jų suliepsnojo žodis „Lietuva“ ir širdis. Savivaldybės tremtinių ir politinių kalinių sąjungos pirmininkės pavaduotoja Dalia Charūnienė kiekvienam sąjungos nariui įteikė po gėlę, išsakė nuoširdžiausius žodžius, linkėdama sveikatos. Vievio miesto aikštėje koncertavo Vievio meno kolektyvas „Ievaras“, tremtyje parašytas eiles skaitė D. Charūnienė, savos kūrybos eiles „Mano karta“ skaitė Karolina Naprienė.
Po minėjimo žmonės dar susikabino rankomis ir eidami ratu dainavo lietuviškas dainas. Prieš išsiskirstant D. Charūnienė dar pakalbino kiekvieną sąjungos narį, pakvietė juos į Kėdainius, tremtinių dainų šventę.