Julija KIRKILIENĖ
Nelaukdama, kol liaudies patarlė „Išgerk ežerą – žuvį rasi“ realybe virstų, Aplinkos ministerija ėmėsi veiksmų prieš valstybei daromą nepataisomą žalą – žuvų išteklių naikinimą. Nors Elektrėnų savivaldybėje nėra verslinei žūklei tinkamų vandens telkinių, bet žuvų ištekliai ežeruose reguliuojami. Atsižvelgiant į žuvų išteklių būklę bei mokslininkų rekomendacijas, licencinės žūklės ruožuose nustatomas žūklės limitas ir leidžiamų išduoti licencijų skaičius. Į licencinę zoną patenka Vievio ežeras, kuriame leidžiama specializuota seliavų žvejyba. Žvejybos įrankiu specializuotu seliavų žvejybai Vievio ežere leidžiama sugauti 700 kg šios lašišinių žuvų šeimai priklausančios žuvies.
Žuvis – visų turtas
Nuo spalio 1 d. iki lapkričio 20 d. Vilniaus regione, o tai reiškia ir Elektrėnų savivaldybėje, vykdoma prevencinė akcija „Lašiša“. Šiuo metu kai kuriose Lietuvos upėse, taip pat ir Neryje, kur driekiasi pagrindiniai lašišų ir šlakių migracijos keliai ir nerštavietės, gaudyti ne tik šias, bet ir visas kitas žuvis leidžiama tik įsigijus vadinamąją licenciją– žvejo mėgėjo kortelę lašišų ir šlakių žvejybai. Žvejams mėgėjams iki spalio 15 d. žvejo mėgėjo bilietas nesuteikia teisės gaudyti ne tik lašišinių žuvų, bet ir lydekų Neryje. Užuot įsigijus žvejo bilietą, reikia turėti žvejo mėgėjo kortelę. Nors pasak Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Elektrėnų savivaldybės agentūros vedėjo Virgilijaus Pruskaus, žvejai mėgėjai menkai gali pažeisti tvarius išteklius, bet Aplinkos ministerija iškėlė tikslą auklėti žmones, keisti jų mąstymą baudomis iki tol, kol supras, kad saugodami žuvų išteklius, šiuo metu lašišines žuvis, jie saugo bendrą, t. y. ir savo turtą. Aplinkos viceministras Linas Jonauskas sako, kad lašiša Lietuvoje yra garbinga žuvis, neršti atplaukianti apie 400 km ir išsiskirianti savo dydžiu – užauganti iki 25-30 kg. Garbingą žuvį meškerioti turėtų ir garbingi žvejai – sugavę lašišos patelę – paleisti. Žmogus šeimą išmaitinti gali ir tomis žuvimis, kurių mūsų vandenyse gausu.
Brakonierių turtas
Bet išmokyti žmogų kur kas sunkiau nei sugauti brakonieriaujant. Elektrėnų mariose rugsėjo pabaigoje Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai kartu su neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi operatyviai reagavo į pranešimą ir surengė pasalą prie žvejų mėgėjų užkabintų tinklų. Neteisėtos žvejybos metu pažeidėjas, naudodamas ne mėgėjų žvejybos įrankius – statomus tinklus, – sugavo 13 karšių, 1 lydeką, 3 lynus, 14,86 kg ešerių, 39,16 kg plakių, 2,6 kg raudžių ir 1 kg karosų. Žvejyba brakonieriui brangiai kainavo: konfiskuota buvo valtis ir tinklai, sumokėti teks administracinę baudą ir atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą. Žala įvertinta beveik 6 tūkst. litų. Gal šis žvejas, susimokėjęs baudą, pats supras ir kitiems pasakys, kad žuvis yra bendras turtas ir kad ateities kartoms neteks išgerti ežero, kad žuvį surastų.
Žmogus yra gobšus
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Elektrėnų savivaldybės agentūros vedėjas V. Pruskas sako, kad tvarūs žuvų ištekliai išliks tik tada, kai žvejyba bus teisinga, o ne grobuoniška. Kadangi žmogus dažniausiai yra gobšus, net žuvies ištekliams sureguliuoti reikalingi įstatymai. Derlingame Vievio ežere dalinai žuvies išteklius bandoma reguliuoti licencijuota seliavų žvejyba ir nustatytomis kvotomis. Pasak aplinkosaugininko, vandenyse svarbu išsaugoti ne tik žuvis, bet ir mitybinę bazę, todėl išteklių apsaugai vykdomi moksliniai tyrimai, monitoringo programos, suderintos su Aplinkos ministerija, organizuojami kontroliniai gaudymai. Vievio ežero tyrimai daryti prieš keletą metų ir neleidus verslinės žvejybos, pastebėta, kad seliava užauga mažesnė. Kadangi seliavos išteklių neišnaudoja žvejai mėgėjai, specializuotai šių žuvų žvejybai nebenustatomi sugaunamo kiekio apribojimai, o tik nustatoma, kiek leidžiama naudoti žvejybos įrankių. Tokia tvarka paskatino žvejus nebeslėpti laimikio ir nurodyti visą sugautą seliavų kiekį. Palyginti su 2007 metais, šių žuvų sugaunama dešimt kartų daugiau.
Vandenų bioįvairovė
Kadangi Elektrėnų krašte priskaičiuojama apie 105 vandens telkiniai, todėl didelė ir žuvų įvairovė. Nepratakiuose vandens telkiniuose gyvena per 20 žuvų rūšių, o sraunumose – per 30. Didesnę dalį sudaro vidutiniškai maistingi ežerai ir tvenkiniai. Įprastos žuvų rūšys, gyvenančios ir pagaunamos ežeruose: lydekos, unguriai, kuojos, raudės, lynai, karšiai, karosai, karpiai, starkiai. Salcieko ir Švenčiaus ežeruose dar išlikę vijūnai, kurie prieš keliasdešimt metų buvo įprasti mūsų vandenų gyventojai, o dabar tampa retenybe ir yra įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Pagrindinė žuvų buveinė – Neries upė, kur nuo seno sutinkamos vėgėlės, salačiai, ūsoriai. Upe plaukia neršti taurios žuvys: lašišos, šlakiai ir žiobriai, keliauja unguriai. Nors nedažnai, visgi pasitaiko pagauti retesnių, į mūsų šalį atvežtų iš svetur žuvų. Tokiu atsitiktiniu žvejo laimikiu gali tapti vaivorykštinis upėtakis, peledė, bizonžuvė, plačiakakčiai, baltasis ir juodasis amūrai bei kitos rečiau pagaunamos žuvų rūšys: sykas, strepetys, rainė. Patys žuvingiausi vandens telkiniai: Elektrėnų marios, Pastrėvio tvenkiniai, Aujėdo, Ilgės, Gilūšio ir Vievio ežerai, Neries ir Strėvos upės. Kiekviename vandens telkinyje ilgainiui susiformavusi unikali žuvų bendrija, kurios išteklius reikia saugoti ir nuolatos atkurti.