Lietuvos žvejams palengvinti sunkmetį gali Europos žuvininkystės fondo parama. Racionalų paramos lėšų panaudojimą Žemės ūkio ministerija laiko vienu svarbiausių prioritetų.
Paramos lėšomis modernizuoja ūkį
Alytaus rajone įsikūrusi UAB „Daugų žuvis“- viena didžiausių žuvų eksportuotojų Lietuvoje, į užsienį išgabena 70 proc. savo produkcijos. Natūraliai, nenaudojant jokių augimą skatinančių priedų alytiškių ūkyje užauginta žuvis įveikia aukštą vakarietiškų standartų kartelę, įtinka reikliam lenkų, vokiečių skoniui. Eksportas į Vakarų Europą kasmet didėja, tikimasi netrukus žuvį tiekti ir į Prancūziją, Belgiją.
Ne vieną dešimtmetį žuvininkystės tradicijas puoselėjančios bendrovės tvenkiniai tyvuliuoja maždaug 700 hektarų plote. Daugiau nei pusėje tvenkinių – 400 hektarų plote vystoma ekologiška žuvininkystė. Daugiausia auginami karpiai.
Kasmet Daugų ūkio tvenkiniuose išauginama apie 600 tonų, realizuojama apie 400 tonų žuvų. Jos parduodamos ne tik maistui, bet ir ežerų bei tvenkinių įžuvinimui..
Ūkio vadovai didelį dėmesį skiria gamybos bazės modernizavimui, pažangių technologijų diegimui. „Tam neišvengiamai reikalinga ES parama, be jos čia nieko nebūtų,“- sako bendrovės vadovas Giedrius Kizalas.
Todėl bendrovė nepraleido progos pasinaudoti Europos sąjungos (ES) parama pagal II prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos sritį „Investicijos į akvakultūros įmones“. Parengtam projektui „Žuvininkystės įmonės modernizavimas“ buvo skirta parama – 760 tūkst. 992 Lt ( 570.744 Lt skirta iš Europos žuvininkystės fondo, 190.248 Lt – nacionalinio biudžeto dalis).
„Beveik visas lėšas panaudojome specialiems automobiliams įsigyti. Šiuo moderniu žuvų gabenimo transportu iki 12 tonų žuvų galima pervežti iki 3 tūkst. kilometrų. Tokiame transporte sukuriamos visos Europos sąjungos veterinarijos reikalavimus atitinkančios sąlygos gyvoms žuvims gabenti labai dideliais atstumais, taigi produkcija išlieka išskirtinai kokybiška“,|- sakė bendrovės „Daugų žuvis“ generalinis direktorius Giedrius Kizalas.
Ne vieną dešimtmetį žuvininkystės tradicijas puoselėjančios bendrovės tvenkiniai tyvuliuoja maždaug 700 hektarų plote. Daugiau nei pusėje tvenkinių – 400 hektarų plote vystoma ekologiška žuvininkystė. Daugiausia auginami karpiai.
Kasmet Daugų ūkio tvenkiniuose išauginama apie 600 tonų, realizuojama apie 400 tonų žuvų. Jos parduodamos ne tik maistui, bet ir ežerų bei tvenkinių įžuvinimui..
Ūkio vadovai didelį dėmesį skiria gamybos bazės modernizavimui, pažangių technologijų diegimui. „Tam neišvengiamai reikalinga ES parama, be jos čia nieko nebūtų,“- sako bendrovės vadovas Giedrius Kizalas.
Todėl bendrovė nepraleido progos pasinaudoti Europos sąjungos (ES) parama pagal II prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos sritį „Investicijos į akvakultūros įmones“. Parengtam projektui „Žuvininkystės įmonės modernizavimas“ buvo skirta parama – 760 tūkst. 992 Lt ( 570.744 Lt skirta iš Europos žuvininkystės fondo, 190.248 Lt – nacionalinio biudžeto dalis).
„Beveik visas lėšas panaudojome specialiems automobiliams įsigyti. Šiuo moderniu žuvų gabenimo transportu iki 12 tonų žuvų galima pervežti iki 3 tūkst. kilometrų. Tokiame transporte sukuriamos visos Europos sąjungos veterinarijos reikalavimus atitinkančios sąlygos gyvoms žuvims gabenti labai dideliais atstumais, taigi produkcija išlieka išskirtinai kokybiška“,|- sakė bendrovės „Daugų žuvis“ generalinis direktorius Giedrius Kizalas.
Investavo į techniką
Parama pagal priemonės „Akvakultūra“ veiklos sritį „Investicijos į akvakultūros įmones“ pasinaudojo ir Šalčininkų žuvininkystės ūkis. 341 ha tvenkinių turinti įmonė augina gyvas prekines, ekologiškas žuvis ir jų jauniklius, užsiima didmenine ir mažmenine prekyba, komercine mėgėjiška žūkle.
Šalčininkiečių parengtam 1 mln.700 tūkst. Lt vertės projektui „Investicijos tradicinės akvakultūros veiklai plėtoti“ skirta beveik 857 tūkst. Lt parama ( ES dalis beveik 643 tūkst.Lt, nacionalinio biudžeto dalis – 214 tūkst.Lt).
Kaip pasakojo įmonės vadovai, beveik visos lėšos buvo investuotos į techniką: nupirkti 3 galingi traktoriai žemės darbams tvenkinių renovacijai, 1 krovininis automobilis, ekskavatorius, hidraulinis krautuvas, įranga žuviai vežioti, plovykla mašinoms plauti, priekaba ir puspriekabė pašarams ir žuviai transportuoti, mini ir ratinis traktoriai vežioti produkcijai ir kt.
„Nors šiais laikais iš bankų pasiskolinti sudėtinga, tačiau vėl ryžomės šiam žingsniui, nes 60 proc. intensyvumo parama ūkiui – didelis palengvinimas. Dabar ketiname įsigyti daugiau technikos – krovininį automobilį, siurblį vandeniui, taip pat dalį lėšų panaudoti vamzdyno keitimo darbams“,- sakė ūkio atstovai.
Šalčininkiečių parengtam 1 mln.700 tūkst. Lt vertės projektui „Investicijos tradicinės akvakultūros veiklai plėtoti“ skirta beveik 857 tūkst. Lt parama ( ES dalis beveik 643 tūkst.Lt, nacionalinio biudžeto dalis – 214 tūkst.Lt).
Kaip pasakojo įmonės vadovai, beveik visos lėšos buvo investuotos į techniką: nupirkti 3 galingi traktoriai žemės darbams tvenkinių renovacijai, 1 krovininis automobilis, ekskavatorius, hidraulinis krautuvas, įranga žuviai vežioti, plovykla mašinoms plauti, priekaba ir puspriekabė pašarams ir žuviai transportuoti, mini ir ratinis traktoriai vežioti produkcijai ir kt.
„Nors šiais laikais iš bankų pasiskolinti sudėtinga, tačiau vėl ryžomės šiam žingsniui, nes 60 proc. intensyvumo parama ūkiui – didelis palengvinimas. Dabar ketiname įsigyti daugiau technikos – krovininį automobilį, siurblį vandeniui, taip pat dalį lėšų panaudoti vamzdyno keitimo darbams“,- sakė ūkio atstovai.
Didžiausia paramos suma – 5 mln. Lt
Investuoti į akvakultūrą , pasinaudojant ES parama pagal Veiksmų programos II prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos sritį „Investicijos į akvakultūros įmones“ turi galimybę įvairaus dydžio akvakultūros įmonės – mikroįmonės, mažos ir vidutinės įmonės, bei įmonės, kuriose dirba nuo 250 iki 749 darbuotojų ar kurių metinė apyvarta yra mažesnė kaip 690,56 mln. Lt.
Paramos gali siekti įmonės, norinčios modernizuoti veiklą – auginti naujas, rinkoje perspektyvą turinčias žuvų rūšis, diegti akvakultūros metodus, padedančius mažinti neigiamą ar didinti teigiamą poveikį aplinkai, plėtoti tradicinę akvakultūrą, gerinti darbo ir saugos sąlygas akvakultūros ūkių darbuotojams, įsigyti įrangą, padedančią apsaugoti ūkius nuo laukinių plėšrūnų.
ES paramos lėšas galima panaudoti statybai, rekonstrukcijai, įrengimui ir modernizavimui – pavyzdžiui, įmonės gali statyti ar rekonstruoti gamybinius ar pagalbinius pastatus, modernizuoti vandens padavimo ir numetimo sistemas, atnaujinti ar rekonstruoti žuvininkystės tvenkinius, įrengti žuvų veisimui ir auginimui skirtas uždaros apykaitos sistemas. Finansuojamas ir naujos įrangos, technikos, mechanizmų, vaizdo stebėjimo kamerų, elektro-optinių, optinių prietaisų, įsigijimas ir montavimas.
Parama taip pat gali būti panaudota tam tikrų transporto priemonių įsigijimui, darbuotojų mokymams ar stažuotėms. Didžiausia paramos vienam projektui suma, į kurią gali pretenduoti įmonė, siekia 5 mln. Lt.
Kadangi parama yra investicinio pobūdžio, dalį projekto finansavimo turi užtikrinti pats pareiškėjas. Labai mažai, mažai ar vidutinei įmonei paramos lėšomis gali būti finansuojama iki 60 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didelei įmonei – iki 30 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Paraiškos renkamos iki šių metų pabaigos. Daugiau informacijos galima rasti Žemės ūkio ministerijos tinklalapyje www.zum.lt.
Paramos gali siekti įmonės, norinčios modernizuoti veiklą – auginti naujas, rinkoje perspektyvą turinčias žuvų rūšis, diegti akvakultūros metodus, padedančius mažinti neigiamą ar didinti teigiamą poveikį aplinkai, plėtoti tradicinę akvakultūrą, gerinti darbo ir saugos sąlygas akvakultūros ūkių darbuotojams, įsigyti įrangą, padedančią apsaugoti ūkius nuo laukinių plėšrūnų.
ES paramos lėšas galima panaudoti statybai, rekonstrukcijai, įrengimui ir modernizavimui – pavyzdžiui, įmonės gali statyti ar rekonstruoti gamybinius ar pagalbinius pastatus, modernizuoti vandens padavimo ir numetimo sistemas, atnaujinti ar rekonstruoti žuvininkystės tvenkinius, įrengti žuvų veisimui ir auginimui skirtas uždaros apykaitos sistemas. Finansuojamas ir naujos įrangos, technikos, mechanizmų, vaizdo stebėjimo kamerų, elektro-optinių, optinių prietaisų, įsigijimas ir montavimas.
Parama taip pat gali būti panaudota tam tikrų transporto priemonių įsigijimui, darbuotojų mokymams ar stažuotėms. Didžiausia paramos vienam projektui suma, į kurią gali pretenduoti įmonė, siekia 5 mln. Lt.
Kadangi parama yra investicinio pobūdžio, dalį projekto finansavimo turi užtikrinti pats pareiškėjas. Labai mažai, mažai ar vidutinei įmonei paramos lėšomis gali būti finansuojama iki 60 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didelei įmonei – iki 30 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Paraiškos renkamos iki šių metų pabaigos. Daugiau informacijos galima rasti Žemės ūkio ministerijos tinklalapyje www.zum.lt.
Žemės ūkio ministerijos informacija
Užs.