Julija Kirkilienė
Gražus vienos Alesninkų bendruomenės (asociacijos) pavadinimas „Gyvenimas bendrystėje“ neatitinka šiuometinės gyventojų padėties. Dėl prie bendruomenės veiklos prisijungusių naujų žmonių su choleriškais charakteriais kaimas suskaldytas į dvi dalis: vieni priklauso prieš keletą mėnesių įkurtai bendruomenei „Gyvenimas bendrystėje“, kiti – Alesninkų bendruomenei, nors visi liko gyventi ten, kur gyveno – Alesninkuose. Bendruomenė pasidalino, bet nameliu, kuris pastatytas kaip kompensacija už pablogėjusias gyvenimo sąlygas šalia sąvartyno, jie dabar nebegali pasidalinti…
Bendrystės ir susiskaldymas
Alesninkų bendruomenė įkurta 2006 metais. Tuo metu žmonės į bendrystę jungėsi, tikėdami sustabdyti Kazokiškių sąvartyno statybą. Statybų žmonės nesustabdė, bet aktyvi Alesninkų bendruomenė išsireikalavo, kad šiukšliavežės per kaimą į sąvartyną nevažiuotų, o būtų nutiestas aplinkkelis. Pastačius sąvartyną, kaip kompensaciją už pablogėjusias gyvenimo sąlygas, aplinkiniai kaimai, taip pat ir Alesninkai, kiekvienais metais iš Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) gyvenimo kokybei gerinti gauna tam tikrą pinigų sumą. Alesninkiečiai už dalį gautų kompensacinių lėšų nusipirko ir įsirengė surenkamą medinį namelį, kur bendruomenė renkasi kartu švęsti, kartu spręsti, kur kiekvienais metais bus panaudotos kompensacijos, rašyti projektus ir šiaip pabendrauti. Bet 2022 metų rudenį bendruomenės interesai, charakteriai ir poreikiai išsiskyrė, todėl dalis bendruomenės narių nuo Alesninkų bendruomenės atsiskyrė ir įkūrė asociaciją „Gyventi bendrystėje“. Šiuo metu alesninkiečiai tarpusavyje susipyko ne dėl priklausomybės bendruomenėms, o dėl naudojimosi nameliu. Senoji bendruomenė naujajai bendruomenei neduoda namelio rakto.
Už bendro stalo
Į bendrą abiejų bendruomenių susirinkimą sekmadienį, sausio 22 dieną, alesninkiečių susirinko maždaug tiek pat, kiek rinkdavosi į susirinkimus, kai protestavo prieš sąvartyno statybą. Už stalo susėdo Alesninkų bendruomenės pirmininkas Vytas Čivilis, asociacijos „Gyventi bendrystėje“ pirmininkas Algirdas Grotuzas ir abiejų bendruomenių valdybos nariai. Alesninkų bendruomenės valdybos narė Irina Kazlauskienė susirinkusiuosius supažindino su raštu – administracijos direktoriaus Gedimino Ratkevičiaus atsakymu į paklausimą dėl Alesninkų bendruomenės teisinės padėties išaiškinimo. Tiesa, pranešėja susirinkusiems nepasakė, kas tą raštą pasirašė ir neišdalino susipažinimui. Kitas valdybos narys Jonas Kazlauskas susirinkusius taip pat supažindino su tik jam žinomu raštu, teisininkų išaiškinimu, kad namelis priklauso Alesninkų bendruomenei, o asociacijos „Gyventi bendrystėje“ nariai nameliu naudotis galėtų tik pasirašę panaudos sutartį. Naujoji bendruomenė su tokiu pasiūlymu nesutiko ir bandė tartis, kad sutartyje būtų įrašyta sąlyga – patalpomis lygiomis teisėmis galėtų naudotis abi bendruomenės.
Sekmadienis – ne maldoms
Nepagailėjo žmonės sekmadienio popietės ne dėl gražaus pabendravimo, ne dėl bendrų maldų, bet dėl santykių išsiaiškinimo. Didžioji dalis susirinkusiųjų buvo „Gyventi bendrystėje“ narių, dėl ko kita pusė teisinosi, esą žmonės ir sekmadieniais dirba. Susirinkime paaiškėjo, kad pernai rudenį, bendro susirinkimo metu, viena bendruomenės narė Aldona Petronienė savo kalbomis įžeidė kai kuriuos bendruomenės narius, dėl to bendruomenė išsiskyrė. Susirinkime žmonės leido to susirinkimo įrašus, o Aldona sakė per vyrą atsiprašiusi moters, kurią ji įžeidusi. Susirinkime žmonės ir gražiai tarpusavyje bendravo, ir piktai santykius aiškinosi, o garsiai, daug ir dažnai ne į temą kalbėjo aktyvioji Aldona. Susirinkimui prasidėjus, iš jo pasipiktinęs išėjo Aldonos pakviestas vyriškis. Jis manęs, kad susirinkime bus kalbama apie jo problemas, o ne tarpusavyje žmonės barsis. Iš susirinkusiųjų ginčų paaiškėjo, kad viena bendruomenė, norėdama neprarasti savo narių, iš kitos bendruomenės žmones pervilioti bando įvairiais pažadais. Asociacija „Gyventi bendrystėje“ paviešino raštus, kur matyti, kad Alesninkų bendruomenė vienam žmogui pažadėjo padėti sutvarkyti kanalizaciją iš kompensacinių lėšų, nors tų lėšų panaudojimą svarstyti turėtų abi bendruomenės. Žmonių susirinkimas užbaigtas buvo kartu su policija, kurią iškvietė asociacijos „Gyvenimas bendrystėje“ pirmininkas A. Grotuzas. Deja, ir policija nepagelbėjo vieno namelio rakto perduoti asociacijai „Gyventi bendrystėje“.
Taikdariai gali tik patarti
Nevyriausybinių organizacijų veiklai koordinuoti savivaldybėje įdarbintas net specialistas. Elektrėnų savivaldybėje šias pareigas užima Eglė Butkutė. Ji konsultuoja nevyriausybines ir bendruomenines organizacijas, kitus suinteresuotus asmenis nevyriausybinių organizacijų veiklos klausimais, ji domėjosi ir Alesninkuose susidariusia padėtimi, bet nedaug kuo galėjo padėti. Ji parašė paklausimą į Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centrą (NVO informacijos ir paramos centrą), iš kur gavo atsakymą, kuriame surašyti išaiškinimai. Vienas iš pagrindinių išaiškinimų, kad „…valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams įstatymų nenustatytais atvejais ir tvarka, politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims draudžiama kištis į bendruomenių veiklą ir jų vidaus reikalus. Šiuo nagrinėjamu atveju, Elektrėnų savivaldybės administracija negali kištis į asociacijos turto perleidimo klausimus, gali tik paaiškinti ir patarti minėto įstatymo nuostatas…“. Kaip bestudijuotume tas nuostatas, abi bendruomenės turėtų susitaikyti, susitarti, pasirašyti susitarimą ir tuo nameliu, kurį pasistatė už visiems kaimo gyventojams skirtas kompensacines lėšas, geranoriškai naudotis.
Gal teismas sutaikys
Kol bendruomenės nesutaria geruoju, ta pusė, kuri neturi namelio rakto, konfliktą svarsto išspręsti teisme, bet yra viena bėda… Namelis Registrų centre nėra įregistruotas. Savivaldybė bendruomenei skyrė valdiškos žemės sklypelį, bendruomenė, kol dar draugiškai gyveno, tą sklypelį puoselėjo, o nupirkę surenkamą namelį, jį prižiūrėjo ir puošė. Bet kaip teismui įrodyti, kad jie nori būti bendraturčiai patalpų, kurių teoriškai nėra. Teisininkai sako, kad turtui įrodyti pakaktų ir pirkimo dokumentų, leidimo jį statyti, ir savininkais pripažinti galėtų būti tie, kas tuos dokumentus turi. Bet teismas gali nuspręsti ir kitaip…
Kol į teismus alesninkiečiai kreiptis tik svarsto, kaimynai, net giminės, priklausantys skirtingoms bendruomenėms, susipyko. Viena iš žmonių susipriešinimo priežasčių, ko gero, yra ir kompensacijos už gyvenimą „kvapų oazėje“ – tai nuo vandens valymo įrengimų, tai nuo Kazokiškių sąvartyno. Sausio 22 dienos susirinkime žmonės vieni kitus kaltino, kad esą už tas lėšas ne tie keliai remontuojami buvę, ne tie stogai keisti, ne tos kanalizacijos tvarkytos. Apie kompensacinių lėšų skirstymą, ko gero, alesninkiečiai nebuvo pakankamai informuoti arba nenorėjo žinoti. Kol bendruomenės ieškos išeities, kaip visiems pasinaudoti bendruomenėms priklausančiomis patalpomis, konfliktui iškils naujos priežastys. Šiais metais VAATC kompensuojamas lėšas teks dalinti abiem bendruomenėms. Taip jau atsitinka, kai kaimynai nebemoka gyventi bendrystėje. Tada visus po vieną išlaužyti bus lengva – kaip tos pasakos šluotoje ražus. Tą pasaką apie šluotą prisiminti reikėtų visoms savivaldybės nevyriausybinėms organizacijoms, kuriose apstu konfliktų.