Adrija Kerbelytė
VU komunikacijos fakulteto
studentė praktikantė
Visoje Lietuvoje kyla ginčų dėl šiais metais atsiradusios naujovės – Gyvenimo įgūdžių ugdymo programos. Pasak Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa – tai vaikų ir jaunuolių asmeninių ir socialinių įgūdžių programa, kurios tikslas parengti vaikus ir jaunuolius gyvenimui už mokyklos ribų bei suaugusiųjų gyvenimui greitai besikeičiančioje visuomenėje. Nors programa skirta padėti vaikams ir jaunimui pasirengti gyvenimui, visuomenėje kilo vertybinis ginčas dėl šios programos reikalingumo ir papildymo lytiškumo ugdymo temomis. Elektrėnų savivaldybė – ne išimtis.
Švietimo atstovų manymu, Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa reikalinga. Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos direktorius Egidijus Kontrimas, paklaustas apie šios programos vykdymą, atsakė trumpai: „Šiuo metu siunčiame mokytojus į mokymus, nagrinėjame temas – viskas tvarkoje. Respublikinėje spaudoje yra išpučiamas burbulas dėl šios programos įgyvendinimo. Jeigu valdžia mano, kad ši programa yra reikalinga ir ji yra įvedama šalies mastu, ji ir yra reikalinga“, – komentavo direktorius.
Kietaviškių progimnazijos direktorės Ramunės Matonienės nuomone, svarbiausia yra šios programos dėstymo kokybė ir vertybinis pamatas: „Mūsų mokykla vadovausis metodinėmis rekomendacijomis, griežtai atrenkant pagal vertybines nuostatas ir mokinių amžių. Manau, gyvenimo įgūdžių ugdymas yra be galo svarbus mokiniui ir svarbu tuos įgūdžius ugdyti kuo anksčiau“, – komentavo direktorė.
Tėvų nuomonės dėl Gyvenimo įgūdžių ugdymo programos išsiskyrė – vieni priešinasi, kiti reikalą patiki švietimo sistemai. Penkių vaikų tėvas Arvydas Norkūnas kategoriškai programai nepritaria – jo nuomone, ši programa vaikams gali labiau pakenkti, nei juos išmokyti tam tikrų įgūdžių. A. Norkūnas mano, kad šios programos problema yra būtent lytinio švietimo klausimas, kuris, jo nuomone, turi likti tėvų reikalu: „Šią programą būtina kuo greičiau stabdyti, o jos rengėjams dar ilgai neleisti artintis prie jokių švietimo programų. Programoje nekalbama apie tokią dorybę kaip susilaikymas, vaikai neruošiami santuokai. Lyčių sąvoka programoje „išplauta“. Propaguojama kažkokia lyčių lygybė, nors pagal programą jau neaišku, kas tos lytys yra. Ypač akcentuojamos priemonės, kaip išvengti nepageidaujamų lytinių santykių pasekmių – ligų, nėštumo“, – komentavo A.Norkūnas.
Nors dviejų vaikų mama, mokytoja Jolita Kazareva pripažįsta programa nesidomėjusi, ji įsitikinusi, kad mokytojai dirbs mokinių naudai: „Tiesiog žinau, kad mokytojai dirbs taip, kaip jiems parengta programa ir temas išdėstys taip, kaip yra geriausia mokiniams“, – teigė ji.
Seimo narys Kęstutis Vilkauskas mano, kad ši programa yra būtina: „Ši programa yra reikalinga, bet vyksta bloga komunikacija, maišomi privalomi šaltiniai su rekomenduotinais. Manau, patys tėvai, be abejo kartu su mokytojais, turėtų spręsti, kas įeis į programą. Turėtų būti dėstoma tik tai, kas atitinka tėvų vertybines nuostatas“. Seimo nario teigimu, problemų šaltinis slypi prastoje Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos komunikacijoje. „Šiuo metu nėra vadovėlių, niekas neparuošta, reforma vyksta ir tai kelia sumaištį visuomenėje, sklinda dezinformacija. Būtent prasta ministerijos komunikacija sukūrė terpę tokiam visuomenės diskursui“, – teigė K. Vilkauskas.
Elektrėnų savivaldybės meras Gediminas Ratkevičius tikina, kad Elektrėnų savivaldybė Gyvenimo įgūdžių ugdymo programą vykdys be diskriminacijos lyties pagrindu ir be lytinės orientacijos propagavimo. „Elektrėnų savivaldybės tikslas, vykdant Gyvenimo įgūdžių ugdymo programą, yra tik objektyvios informacijos pateikimas. Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa yra patvirtinta Vyriausybės, todėl savivaldybė neturi teisės jos nevykdyti. Pati programa yra gera, visuomenės apklausos rodo, kad programoje nurodytas lytinis švietimas mokyklose yra reikalingas. Tokį poreikį išreiškė ir mūsų savivaldybės jaunimas“, – dėstė meras.
G. Ratkevičiaus teigimu, rizika yra ne pačioje programoje, o neaiškiuose ugdymo šaltiniuose: „Mokytojai gali naudotis įvairiais šaltiniais, o jie vertinami ne vienprasmiškai. Todėl dirbama, kad tų rizikų būtų galima išvengti ir kad ugdymas neskatintų nei diskriminacijos lyties pagrindu, nei propaguotų lytinių orientacijų. Dalis mokytojų jau yra išklausę kursus, kita dalis planuoja dalyvauti mokymuose, susijusiuose su Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa. Esant poreikiui, svarstytume galimybę nusipirkti papildomus mokymus mokytojams, kurie prisidėtų prie sklandesnio šio proceso įgyvendinimo“. Pasak G. Ratkevičiaus, dalis pedagogų yra išklausę „Antro žingsnio“, „Paauglystės kryžkelės“, lytiškumo ugdymo programos mokymus ir kitus, kurių metu pasisėmė naudingų žinių, iš dalies atitinkančių ir Gyvenimo įgūdžių ugdymo programą.
Meras taip pat pabrėžė ir programos platumą. „Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa apima daugelį sričių (ne tik lytinius santykius). Programa turi būti naudinga ir įdomi mokiniams, todėl bus remiamasi ne tik mokomąja medžiaga, bet ir į pamokas bus kviečiami savo sričių specialistai iš Visuomenės sveikatos biuro, Kaišiadorių Šeimos centro, Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, psichologai, socialiniai pedagogai ir kiti partneriai, atsižvelgiant į programos turinį“, – komentavo jis.
Gediminas Ratkevičius mano, kad dėl visuomenėje kylančios dezinformacijos ir diskurso kaltas žmonių suklaidinimas ar nepakankamas įsigilinimas į pačią programą: „Natūralu, kad reakcijų yra visokių. Manau, kad gyvenimo įgūdžių ugdymas yra, visų pirma, tėvų pareiga. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnis tėvams ir globėjams suteikia teisę, o tuo pačiu ir pareigą rūpintis vaikų ir globotinių doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus. Taigi, vaikų ir globotinių lytinės orientacijos klausimas, yra tėvų ir globėjų, bet ne mokyklos kompetencijos klausimas. Tik visi kartu – tiek tėvai, tiek mokykla, vykdydami savo pareigas, išugdysime puikią ir dorą žmonių kartą“, – komentavo Elektrėnų savivaldybės meras.
Gyvenimo įgūdžių programa parengta ir patvirtinta 2022 metais. Atnaujintos programos, nuolat konsultuojantis, pradėtos rengti 2019 metais.