Gyvenimas šalia didelio kelio

Gyvenimas šalia didelio kelio

Julija KIRKILIENĖ

Senasis savivaldybės kelininkas ir Kelių muziejaus direktorius Juozas Stepankevičius sako, kad keliai – tai Lietuvos kraujagyslės. Jei kraujagyslės yra sveikos, sveikas ir organizmas. Geri keliai reikalingi gyvenimo kokybei gerinti. Važiuodami gerais  keliais, sutaupome laiko, eksploatacinių išlaidų. Keliuose  įdiegus naujausias saugos priemones, mažėja sužeistųjų ir žuvusiųjų. Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos Investicijos skyriaus vedėjo Remigijaus Lipkevičiaus, be Europos Sąjungos investicijų kelių infrastruktūros plėtrai transeuropinė  šalis, Lietuva,  negalėtų išsiversti. Per Elektrėnų savivaldybę tęsiasi net 28,6 km magistralinio kelio Vilnius–Klaipėda ruožas, kurio remontas pastebimai buvo naudingas savivaldybės gyventojams.

Nauda ir skriauda

Lietuva kelius gerai prižiūrėjo visada: vos atgavus Nepriklausomybę 1918 m.  jaunai valstybei liko labai apleisti keliai. Jie buvo labai netolygiai išdėstyti, Klaipėdos uostas neturėjo jungties su Kaunu – tuometine Lietuvos laikinąja sostine, todėl  1934-1935 m. buvo skubama  nutiesti Žemaičių plentą. Sovietiniu laikotarpiu (1970 m.) buvo nutiesta automagistralė Vilnius–Kaunas, nuo 1971 iki 1987 m. nutiestas ruožas Kaunas–Klaipėda. Prie to didelio kelio įsikūrė miestas Elektrėnai, prieš 14 metų tapęs savivaldybės, per kurią einą  ilgiausias – apie 30 km – autostrados  ruožas, centru. Gyvenimas šalia didelio kelio turi skriaudos ir naudos. Skriauda  – tai tarša ir triukšmas, kurių elektrėniečiai jau nė nepastebi, nauda – savivaldybėje  prie automagistralės įkurti verslo, logistikos centrai, išauga nekilnojamo turto vertė. O ir įvažiavimas į Elektrėnus, rekonstravus viaduką, tapo patogus ne tik važiuojantiems, bet ir pėstiesiems.

Elektrėniečiams nebereikia rizikuoti gyvybe į autobusų stoteles skubant per greitkelį: autobusų stotelės įrengtos mieste ir į jas užsuka tarpmiestiniai autobusai. Iš 2007-2013 m. Europos Sąjungos sanglaudos fondo finansuojamo  projekto „Transeuropinio tinklo kelio E85 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) rekonstravimas. Dangos rekonstravimas“ gera riekė buvo atriekta ir ruožui, einančiam per Elektrėnų savivaldybę.  Elektrėnų viaduko remontui buvo skirta 1,5 mln. litų. Pagal 2010 m. liepos mėnesio Lietuvos automobilių kelių direkcijos pasirašytą sutartį su AB „Kauno tiltai“ už 10,6 mln. litų buvo atlikti dangos stiprinimo kelio ruožo darbai tarp Lazdėnų ir Vievio, už pusę milijono rekonstruotas Abromiškių viadukas.

IMG 2147Prie didelio kelio

Nors bendrovės „Gallup“ apklausos duomenis, kurios pasaulio šalies gyventojai labiausiai patenkinti keliais, Lietuva užima tik 97 vietą (Lenkija – 125), bet Lietuva yra viena iš Europos Sąjungos šalių, geriausiai įsisavinanti ES lėšas kelių infrastruktūrai. Bet patys lietuviai visada yra labai savikritiški ir gerus pokyčius dažniausiai pastebi tik pirštu parodžius, nepatikliai paklausę: o už kokius čia pinigus? Už kokius pinigus remontuojami keliai, akis keliuose bado stendai: „Kuriame Lietuvos ateitį“.  Elektrėnų savivaldybėje Lietuvos ateitis kuriame ypatingai aktyviai ne tik todėl, kad pati savivaldybė yra viena iš pirmaujančių savivaldybių Vilniaus apskrityje pagal ES lėšų įsisavinimą, bet ir todėl, kad yra prie didelio kelio, kuris, net skeptikai negalėtų prieštarauti, yra gerai prižiūrimas. 2013 metais įrengtas įvažiavimas į Elektrėnus palengvino vairuotojams rūpestį, kaip saugiai iš Elektrėnų išvažiuoti.  Elektrėnų policijos komisariato Kelių policijos poskyrio viršininkė Laura Salokaitė sako, kad nors nelaimingų atsitikimų dėl trumpos išvažiavimo juostos nebuvo daug, bet ją pailginus, vairuotojams nebereikia labai mažinti greičio arba sustojus laukti, kol automagistralėje atsilaisvins važiavimo juosta. O sutvarkytas įvažiavimas į Elektrėnus labiausiai pagerino gyvenimą kitapus autostrados gyvenantiems savivaldybės kaimų žmonėms. Iš Žebertonių, Pustakiemio, Gabriliavos ir kitų kaimų į Elektrėnus dabar saugiai atminti galima ir dviračiu, ir pėsčiomis ateiti. Tam ant tilto įrengtas platus pėsčiųjų takas, naujajame įvažiavime įrengtas mažasis įvažiavimo žiedas, o prie įvažiavimo į Abromiškes pastatyta ne tik vietinių autobusų stotelė, bet ir pėsčiųjų takas nutiestas. Kelių direkcija, vykdydama Europos Sąjungos sanglaudos fondo didžiuosius projektus, kartu mažina socialinę atskirtį tarp mažųjų regionų. O tie regionai, pasirodo, gyvena prie labai didelio kelio. Magistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda yra transeuropinio kelių tinklo dalis ir Lietuvos teritorijoje sutampa su europine magistrale E85 (Klaipėda–Kaunas–Vilnius–Lyda–Černovcai–Bukareštas–Aleksandropolis). Ji taip pat priklauso IXB tarptautiniam transporto koridoriui, kertančiam Lietuvos teritoriją Rytų–Vakarų kryptimi, ir yra svarbi transporto jungtis, užtikrinanti susisiekimą tarp Lietuvos jūrų uosto Klaipėdos ir Minsko bei Kijevo.

Didina saugumą kelyje

Lietuvos valstybiniai keliai driekiasi per 21 tūkst. km. Lietuva yra tranzito valstybė. Lietuvos kelininkų darbštumas palankiai vertinamas ne tik šalyje, bet ir tarptautinėje arenoje. Bendri Lietuvos ir Europos Sąjungos finansuojami kelių projektai pripažįstami kaip vieni sėkmingiausių Rytų ir Vidurio Europoje. Keliautojai negali nepastebėti  naujų ir  rekonstruotų plentų, tiltų, viadukų. Modernėja kelių tiesimo ir priežiūros technologijos, kelių ir tiltų projektavimas, tyrimų laboratorijos. Ištirti reikia ir tai, kur pirmiausia kelius remontuoti, kaip lėšas paskirstyti. Dėl aktyvaus ir profesionalaus kelininkų darbo pastebimai mažėja avaringumas. Pagal Automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos informaciją, kiekvienais metais šalies keliuose mažėja juodųjų dėmių, nes ištyrus visas tokias pavojingas vietas, kiekvienoje iš jų įdiegiamos specifinės, tai vietai pritaikytos inžinerinės priemonės: žiedinės sankryžos, iškiliosios salelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, ruožų apšvietimas, pastatomi  įspėjamieji ar draudžiamieji kelio ženklai ir kt. Prie žiedinių sankryžų, esant pėsčiųjų judėjimui, įrengiami pėsčiųjų takai, o tai sumažina tiek susidūrimų, tiek incidentų su pėsčiaisiais skaičių. Elektrėnų savivaldybėje tokių žiedinių sankryžų, šį pavasarį baigus įrengti Vievyje, bus jau penkios. Visi paminėti darbai atlikti buvo naudojant Europos Sąjungos 2007-2013 m. struktūrinių fondų lėšas, o Kelių direkcija jau kuria projektus 2014-2020 metų finansavimui. Juk keliai – tai šalies kraujagyslės, jei jų neprižiūrėsime, organizmas susirgs.  O Elektrėnų savivaldybės žmonės, gyvenantys prie pagrindinės venos – magistralės Vilnius–Klaipėda – taip pat laukia naujų investicijų. Elektrėniečių planuose – požeminis įvažiavimas į Elektrėnus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų