Gyvenimas be karo

Virginija Jacinavičiūtė

Ukrainoje kasdien žūsta kariai ir civiliai, griaunami miestai, apšaudomos ligoninės, mokyklos ir gimdymo namai, bet Lietuvoje ­apgyvbendinti ukrainiečiai optimizmo nepraranda. Elektrėnuose apsigyvenę karo pabėgėliai tiki, kad ukrainiečiai karą greitai lai­mės, todėl gyvenimą Lietuvoje planuo­ja tik dienomis, o ne savaitėmis ar mėnesiais. O Lietuvos ir Elektrėnų gyventojams karas Ukrainoje kitoks išbandymas: ar ilgai užteks ­gerumo padėti karo siaubiamos ­šalies žmonėms?

Skirtinga statistika
Kovo 15 d. duomenimis, Elektrėnų savivaldybėje jau gyvena apie 300 nuo karo Ukrainoje pabėgusių asmenų. Ukrainiečiai apgyvendinti Elektrėnų profesinio mokymo centro bendrabutyje, Elektrėnų socialinės globos namuose, Elektrėnų šeimos namuose, Abromiškių reabilitacijos ligoninės vaikų padalinio atskiruose name­liuose, buvusiuose Beižionių vaikų globos namuose, net klebonijoje.

„Elektrėnų savivaldybės įstaigų patalpose šiandien gyvena 88 ukrainiečiai, duomenų apie gyvenančius gyventojų butuose ar namuo­se, neturime. Manyčiau, šiuo metu mūsų savivaldybėje gyvena iki 300 ukrainiečių. Lietuvos statistikos departamento šios dienos (03-15) duo­menimis, Elektrėnų savivaldybėje apsigyveno 51 asmuo, tikėtina, kad apskaitomi tik Elektrėnų migracijos poskyryje gyvenamąją vietą Elektrėnų savivaldybėje deklaravę asmenys. Daug žmonių dar nėra deklaravę atvykimo Migracijos poskyriuose, nes šiose institucijose nusidriekusios didelės gyventojų eilės. Spręsdami šią problemą nuo rytdienos organizuojame ukrainiečių pavežėjimą į Vilniaus ukrainiečių registracijos centrą“, – informavo Socialinės paramos skyriaus vedėja Violeta Šimkūnienė.
Tikslus butuose ar namuose gyvenančių ukrainiečių skaičius nėra žinomas, tačiau žinoma nemažai savivaldybės gyventojų, kurie priglaudė ne vieną šeimą.
Koncepto kaime esančioje apgyvendinimo įstaigoje „Farm Hostel“ apsigyveno 21 ukrainietis, 11 žmonių priėmė elektrėniškis Bronius Pargaliauskas.
„Dauguma piliečių savo gyvenamąsias patalpas siūlė per stipruskartu.lt portalą, jame užsiregistravo daugiau kaip 60 būstų šeimininkų, galinčių priimti į savo namus ukrainiečius. Savivaldybės administracijai pasiūlė savo namus 21 mūsų bendruomenės narys, kai kurie iš jų registravosi ir stipruskartu.lt portale“, – sakė V. Šimkūnienė.

Nesiskundžia ir nedejuoja
Draugystę su ukrainiečiais užmegzti netruko asociacija „Ištiesk gerumo ranką“, kuriai vadovauja Birutė Grybauskienė. Kad praskaidrintų ukrainiečių dienas, asociacija kavinėje „Raspa“ organizavo palaikymo renginį, vaikus pradžiugino saldumynais ir žaislais.
Bendraudama su ukrainiečiais Birutė pastebėjo, kad karo pabėgėliai nenori būti tik prašytojais, jie nori savo darbu atsidėkoti už pagalbą. „Ukrainiečiai nesiskundžia, nedejuoja, moka nuoširdžiai padėkoti ir ­labai nori būti naudingi. Nori dirbti, sako, kad tiks bet koks darbas“, – pasakojo Birutė. Ir mums bekalbant paskambino viena globojamų ukrainiečių ir pasiprašė savanoriauti „Maisto banko“ sandėlyje, kur rūšiuojami maisto produktai. Savanoriauti vyks visa grupelė ukrainiečių.
Asociacijos vadovė pasakojo, kad šiandien savivaldybėje gyvenantys ukrainiečiai yra aprūpinti tiek drabužiais, tiek maistu, rūpinamasi pavežėjimu ir integracija – nuolat ieškoma veiklų užimtumui. Ukrainiečiams nėra lengva integruotis į visuomenę, todėl Birutė stengiasi surinkti ukrainiečių kontaktus ir suvesti ukrainiečius vienus su kitais, kad galėtų bendrauti.
Nors vaizdai iš Ukrainos miestų spaudžia širdį, patys ukrainiečiai ­nusiteikę optimistiškai ir pozityvumo suteikia asociacijos savanoriams. „Jie neima ir neperka daug maisto, sako, kad greitai grįš į Ukrainą“, – detalėmis iš ukrainiečių gyveni­mo pasidalino Birutė.
Asociacija padeda ne tik Elektrėnuose apsigyvenusiems uk­rainiečiams, bet ir likusiems kariauti. Neseniai asociacijos iniciatyva Ukrainos karius pasiekė 400 kg maisto produktų, medikamentų bei drabužių siuntinys. Pasak Birutės, kariams šalta, todėl labai reikalingi šilti drabužiai, sportinės kelnės, kurias galima mūvėti po kario drabužiais, ilgarankoviai ir trumparankoviai marškinėliai. Asociacijos vadovė primena, kad parama neturėtų būti spintos valymas, šiuo metu ukrainiečiams reikia konkrečių drabužių, o ne suknelių ir sijonų.
Asociacijos savanoriai sako sutikę daug gerų žmonių, o karas Ukrainoje itin atskleidė žmonių gerumą. Net giminaičiai iš užsienio, asociacijai siunčia piniginę paramą, žinodami, kad ji pasieks tuos, kam reikia. Nors žmonių gerumas maloniai stebina, Birutė sako pastebinti ir tai, kad žmonės kartais supainioja gerumą ir partiškumą. T. y. politikai, pasinaudodami esama padėtimi, nori užsidirbti rinkėjų simpatijų. Karas – netinkamas metas savirek­lamai, mano Birutė.
B. Grybauskienė sako, kad esant ekstremaliai situacijai, ir toliau rūpinamasi visais savivaldybės nuolatiniais paramos gavėjais. Paramą maistu gauna ir senoliai, ir socialiai atskirti asmenys, ir net vienuolės.

Padeda organizacijos
Elektrėnų savivaldybėje ka­ro pabėgėliais rūpinasi dar dvi nevyriausybinės organizacijos – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija (LRK), kuriai Elektrėnuose vadovauja Rasa Kulevičienė, bei katalikiška labdaros organizacija „Caritas“, kurios vadovė Elektrėnuose Danutė Sabonienė. D. Sabonienė pasakojo, kad glaudžiai bendradarbiauja su LRK vadove Rasa – dažnai susiskambina, dalinasi informacija, apsikeičia daiktais, kurių trūksta. „Carito“ vadovė pasakojo, kad ukrainiečiai patys ateina ir pasirenka, ko jiems reikia. O jei ko neturi, skambina Rasai. Maisto „Caritui“ tiekia „Maisto bankas“. Kaip pasakojo D. Sabonienė, sekmadienį „Caritui“ trūko sportinių batų, tačiau šiandien nieko nestinga. Jaučiamas sportinių bliuzonų poreikis, jų yra, tereikia perrinkti ir išrūšiuoti.
Labiausiai praėjusią savaitę organizacijai trūko darbščių rankų, kurios padėtų maistą ir daiktus rūšiuoti, tačiau klebonui, mons. Jonui Sabaliauskui po pamaldų paskelbus, kad trūksta pagalbininkų, į pagalbą atėjo dvi jaunos ir energingos savanorės. „Carito“ vadovė sako, kad savanorių trūkumo nebeliko, bet pagalbos nebūna per daug. Tad norintys padėti mielai laukiami.
Vievyje Ukrainos žmonėms neabejinga bendruomenė „Aktėvystė“. Ankstesniame laikraščio numeryje jau rašėme, kad bendruomenė rinko drabužius, kurie nuvežti Vilniaus ­savanoriams.

Susipažino kovo 11-ąją
Į buvusius Beižionių vaikų globos namus 14 vaikų (12–14 m.) iš Lvovo srities ir 3 lydintys asmenys atvyko kovo 11-osios naktį. Šie vaikai turi šeimas, tačiau dėl saugumo tėvai nusprendė vaikus išsiųsti į Lietuvą. Pailsėję po ilgos ir sunkios kelionės ukrainiečiai rinkosi Beižionių kultūros namuose, kur vaišinosi UAB „Gintarinė jūra“ direktorės J. Ramanauskienės pa­ruoštais pietumis.
„Turbūt 99,9 proc. Lietuvos piliečių jaučia dvigubą Kovo 11-osios­ šventės džiaugsmą, nes gali padėti tiems, kas nesaugūs namuo­se“, – mintimis pasidalino Beižionių kultūrinių renginių organizatorė Audra Gudeliūnienė.
Vėliau bendruomenės pirmininkas Vilmandas Palčiauskas pratęsė Kovo 11-osios šventę, kuri buvo puiki proga ukrainiečiams ir beižioniškiams susipažinti. Šventės metu plazdėjo ir Ukrainos, ir Lietuvos vėliavos, skambėjo Ukrainos himnas, visi pavaišinti ukrainietiškais barščiais, buvo organizuotos šaškių varžybos. Ukrainiečiai ir beižioniškiai žaisdami galėjo artimiau susipažinti. Dėl kalbos barjero kiek sunkiau buvo bendrauti vaikams, bet anglų kalba pavyko susikalbėti. V. Palčiauskas pasakojo, kad visi atvykę vaikai labai sportiški, daug laiko pralei­džia sporto salėje. Dauguma vaikų – vandensvydininkai, todėl ieškoma galimybių vaikams lankyti vandensvydžio treniruotes Elektrėnų baseine. Planuojama, kad vaikai mokysis nuotoliniu būdu pamokose, vedamose iš Ukrainos.

Padeda integruotis
Kovo 6 d. iš Ukrainos atvyko ir Gilučių seniūnijoje apsigyveno 21 asmuo. Ukrainiečiai apsistojo Koncepto kaime esančioje apgyvendinimo įstaigoje „Farm Hostel“. Kaip sakė seniūnė K. Vitartė, įstaiga už­siregistravusi kaip patalpų teikėja organizacijoje „Stiprūs kartu“. Tarp atvykusiųjų yra 12 suaugusiųjų (iš jų 2 vyrai) ir 9 vaikai (nuo 4 mėn. iki 15 m. ). „Atvykusiais asmenimis labai rūpinasi juos priėmę savininkai. Savo jėgomis surinko paramą drabužiais ir maistu, organizavo pavežėjimą į Migracijos poskyrį bei vykdo pavežėjimą į kitas įstaigas. Gilučių seniūnija aktyviai padeda ukrainiečiams kuo greičiau integruotis mū­sų savivaldybėje ir bendruomenėje. „Pati asmeniškai savanoriauju ir padedu kuo galiu. Per jų buvimo Lietuvoje dienas vykome į Elektrėnų PSPC (pirminė gydytojų apžiūra suteikta nusiskundimų turėjusiems vaikams bei suaugusiems), „Swedbank“ gavome priėmimo laiką ir 9 asmenims atidarytos banko sąskaitos, 4 moteris (ne visos dėl vaikų amžiaus ir savo sveikatos gali dirbti) palydėjau į įmonę „Kietaviškių gausa“ ir visos sutiko likti dirbti. Labai tikiuosi, kad nelengvas fizinis darbas neišgąsdins ir moterys galės užsidirbti pragyvenimui. Suaugusieji ieško būdų nuotoliu mokytis lietuvių kalbos, padedame kuo galime. Šeimoms Elektrėnų sporto centras davė kvietimus apsilankyti baseine, tuo labai džiaugiasi vaikai. Kadangi visų atvykusių į Koncepto kaimą vaikų ugdymas kol kas vyks nuotoliniu būdu iš Ukrainos, tai suorganizavome keletą mobiliųjų telefonų (SIM korteles su internetu 3 mėn. gavo Migracijos poskyryje), kad galėtų sėkmingai jungtis į pamokas. Visi seniūnijos darbuo­tojai pasirengę padėti. Tvarkome jų prašymus dėl maisto produktų gavimo, kitų socialinių išmokų ir pašalpų. Elektrėnų pradinės mokyk­los Gilučių skyriuje jau šiandien turėjome 2 atvykusius vaikučius, gali būti, kad jų tik daugės, tad darome viską, kad jie pas mus jaustųsi jaukiai ir saugiai. Gilučių bendruomenė seka informaciją, planuoja kviesti mamas su vaikais į edukaciją. Planuojamas lėšų Ukrainos žmonėms rinkimo renginys. Džiaugiamės, kad atvykę asmenys aktyvūs. Jie dalyvavo Gilučių seniūnijoje ir Elektrėnuose vykusiuose renginiuose, skirtuose Kovo 11-ajai“, – pasakoja seniūnė. Kaip sako moterys: „Vyrai Ukrainoje kariauja fronte už savo šalį, savo žemę, o mes atvykusios į Europos šalis „kariaujame“ savo karą už vaikų gerovę ir dalinamės žinutėmis, kad kuo daugiau žmonių sužinotų, kas iš tiesų vyksta Ukrainoje“. Visi karo pabėgėliai ir seniūnė K. Vitartė dėkingi Elektrėnų savivaldybės paramos Ukrainai štabui, savanorių komandai, Raudonojo Kryžiaus draugijos Elektrėnų skyriui, Elektrėnų PSPC kolektyvui, AB Swedbank darbuotojoms, Elektrėnų sporto centrui, asociacijai „Ištiesk gerumo ranką“ ir kitiems, kurie ne tik realia parama, bet ir geru žodžiu ar malda padeda bėgantiems nuo karo.

Lėta registracija
Kaip akcentavo K. Vitartė, karo akivaizdoje žmonės, įstaigos ir organizacijos padeda ukrainiečiams kuo tik gali. Stebint aktualijas, mintys primena seną išmintį – elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad su tavimi elgtųsi. Visi trokštame, kad karo patirti netektų, bet jei visgi tektų, tikrai norėtume paramos ir pagalbos. O lietuviai labai nori padėti, teikia įvairią pagalbą. Ir daiktus, ir pinigus aukoja. Elektrėniškis Algirdas redakcijai pasakojo, kad už COVID-19 skiepus gautą šimtinę paaukos ukrainiečiams. O Edmundas Vėželis, sužinojęs, kad Bronius Pargaliauskas savo namuose keturias mamas su vaikais apgyvendino, aprūpino didelę šeimyną medumi. Už tokį gerumą B. Pargaliauskas norėjo padėkoti. Ačiū jis taria ir kaimynui Gyčiui Bagdanskui, kuris rankšluosčių ir paklodžių parūpino daugiau nei pakankamai.
Keturios mamos ir septyni jų vaikai (1–5 m. amžiaus) Broniaus namuose gyvena jau antrą savaitę. Elektrėniškis pasakojo, kad nespėjo pakankamai pasiruošti priimti pabėgėlius, todėl dėkoja Raudonajam Kryžiui bei asociacijai „Ištiesk gerumo ranką“, kurie parūpino visko, ko reikia.
Mamos nori būti naudingos, todėl padeda Broniui darbuo­tis ūkyje, vaikai dieną mokosi nuo­toliniu būdu, popiet žaidžia, lauke kamuolį spardo. Bronius pasakoja, kad vyresnieji vaikai, kai bus suformuota mokinių grupė, mokysis „Ąžuolyno“ progimnazijoje, antroką vaiką mama taip pat norėtų leisti į mokyklą, bet kol kas neaišku, kaip bus ugdomi pradinukai pabėgėliai.
B. Pargaliauskas pasakojo, kad ukrainiečiams labai patiko apsilankyti Kovo 11-osios šventėje, kur plazdėjo jų vėliava, skambėjo himnas, susirinko daugiau tautiečių. Baugu vaikams buvo tik tada, kuomet danguje skraidė naikintuvai, o nuaidėjus salvėms mažieji net ašaromis apsiliejo. Mums tokie įprasti šventės akcentai ukrainiečių vaikams primena karo siaubus.

Paklaustas, kokių sunkumų tenka patirti priglaudus karo pabėgė­lius, B. Pargaliauskas paminėjo lėtą Migracijos tarnybos darbą. Esą labai ilgai reikia laukti, kol ukrainiečiai bus užregistruoti. Bronius pasakojo, kad neužregistruoti ukrainiečiai yra socialiai nedrausti, todėl ligos atveju gydymo paslaugos būtų mokamos. O medikų pagalba ukrainiečiams tikrai reikalinga. „Pirminės sveikatos priežiūros įstaigose šeimos gydytojai teikia paslaugas atvykusiems ukrainiečiams. Esant poreikiui, konsultuoja ir gydytojai specialistai. Vienai mažametei pacientei teikiamos reabilitacijos paslaugos VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninėje“, – informavo savivaldybės gydytoja Virginija Liepinytė-Medeikė.
Bronius pripažįsta, kad suteikti prieglobstį tokiai grupei žmonių nėra paprasta. Į Elektrėnus šeimos atvažiavo su keliasdešimt eurų kišenėje, o 11 žmonių poreikiai yra nemaži. Atvykėlius reikia pamaitinti, teikti pavežėjimo paslaugas, gerokai išauga komunalinės išlaidos. Finansinė padėtis bus lengvesnė tuomet, kai karo pabėgėliai pradės gauti socialines išmokas. Prašymus dėl išmokų galima teikti nuo kovo 16 dienos. Prašymus išmokoms, socialinėms paslaugoms ir vienkartiniams maisto paketams priima seniūnijų socialinio darbo organizatoriai.

Valdžios pagalba
Dėl paramos karo pabėgėliams iš Ukrainos kovo 16 d. savivaldybė­je buvo sušauktas neeilinis tarybos posėdis. Posėdyje tarybos nariai vienbalsiai pritarė, kad karo pabėgėlių vaikams, lankantiems savivaldybės ugdymo ir neformalaus švietimo (meno ir sporto mokyklas) įstaigas, užsiėmimai ir maitinimas mokykloje būtų nemokamas. Taip pat visiems karo pabėgėliams iš Ukrainos savivaldybė 100 proc. kompensuos važiavimą Elektrėnų autobusų parko transportu. Karo pabėgėliams iš Ukrainos būtina registruotis Migracijos tarnyboje ir gauti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. O kol tokio leidimo sulauks, žmonėms išduodamas identifikavimo kodas, su kuriuo jie turi kreiptis į seniūniją ir parašyti prašymą pašalpai. Savivaldybė, nelaukdama Socialinės ir darbo apsaugos ministerijos sprendimų dėl pagalbos pabėgėliams, savo iniciatyva pašalpas skirs iš savivaldybės biudžeto. Ukrainiečiai, apgyvendinti sa­vivaldybės įstaigų patalpose, gauna pilną išlaikymą ir maitinimą, o gyvenantiems pas privačius asmenis pašalpos už nuomą bus išmokamos tik gavus laikiną leidimą gyventi.
Tarybos narė Viktorija­ Juk­ne­vičienė posėdžio pabaigoje padė­­ko­jo savanoriams, nepavargstan­tiems dirbant su nelaimės ištiktaisiais, ir linkėjo, kad tik mūsų žmonės nepavargtų daryti gera artimui.