Gimnazijos istorija – vienas vertingiausių Semeliškių etnografinio muziejaus eksponatų

Gimnazijos istorija – vienas vertingiausių Semeliškių  etnografinio muziejaus eksponatų

Raminta ČESNAUSKAITĖ

Semeliškių gimnazijoje jaukiai įsikūrusiame muziejuje saugoma bei puoselėjama ir pačios šios ugdymo įstaigos istorija. Storuose aplankuose užfiksuota kiekvieno šią mokyklą baigusio semeliškiečio pavardė, renkamos nuotraukos, kuriose įamžinti mokytojai ir moksleiviai, mokyklos gyvenimo akimirkos. Šiais metais gimnazija išleis jubiliejinę – 60-ąją abiturientų ir pirmąją gimnazistų laidą.

Istorijos vingiuose: nuo pradinės mokyklos iki gimnazijos

Dabar atrestauruotas ir Semeliškių miestelio centrą puošiantis mokyklos pastatas pradėtas statyti tarpukariu, 1932 m., ir turi brolį dvynį Aukštadvaryje.

Nuo įsteigimo iki 1941 m. Semeliškių pradinei mokyklai vadovavo A. Palionis. Tačiau pirmasis masinis Lietuvos gyventojų trėmimas tais metais skaudžiai palietė ir Semeliškes. Nuo 1941 m., kai mokyklos vedėjas A. Palionis ir mokytojas B. Kviklys buvo išvežti į Sibirą, apie jų dalią nieko nežinoma…

Vokietijos okupacijos metais mokykla veikė, papildomai buvo pradėta dėstyti vokiečių kalba.

Besibaigiant karui, 1944 m. mokykla buvo atkurta. 1945 m. pradinė mokykla reorganizuota į progimnaziją, kuri veikė iki 1949 m. Nuo tada dvejus metus mokykla veikė kaip septynmetė, o 1951 m. jai buvo suteiktas vidurinės mokyklos statusas. Pirmoji abiturientų laida buvo išleista 1955 m.

Tačiau tuo metu mokykla veikė jau ne tik 1932 m. pradėtame statyti pastate, o jai buvo priskirtas buvęs valsčiaus pastatas, kuriame įrengtos chemijos ir fizikos laboratorijos.

Mokykla augo, besimokančiųjų joje daugėjo, todėl vienu metu mokiniai netgi mokėsi dviem pamainom. 1963 m. mokyklos pastate pritrūkus vietos buvo pristatytas 8 klasių priestatas. 1974 m. šalia mokyklos buvo pastatytas aštuonių butų namas mokytojams.

Įdomu tai, jog mokykla vienu metu turėjo savo arklį, mokiniai padėjo prižiūrėti didelį dvaro sodą ir netgi augino triušius bei vištas.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę prasidėjo ir naujas Semeliškių mokyklos gyvavimo etapas. Pradėta projektuoti naują mokyklos pastatą, kuris duris atvėrė 1996 m. Kadangi ši mokykla jau buvo statyta pagal individualų projektą, ji ne tik puikiai derėjo miestelio centre, bet ir atitiko besimokančiųjų ir mokykloje dirbančiųjų poreikius. Joje įkurtos sporto ir aktų salės, patogios klasės, jaukus vidinis kiemelis.

2012 m. vidurinė mokykla minėjo 80-ąsias metines. Gražią parodą, skirtą specialiai šiam jubiliejui, organizavo ir Semeliškių etnografinis muziejus.

2013 m. rugsėjo 1 d. prie Semeliškių vidurinės mokyklos prijungta Pastrėvio pagrindinė mokykla, tapusi skyriumi.

2014 m. gruodžio 30 d. Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimu mokyklos statusas pakeistas į gimnaziją.

Mokytojai ir mokiniai

DSCF2233Semeliškių mokykla visada buvo ir bus svarbi miestelio bendruomenės dalis, besirūpinanti jaunųjų semeliškiečių užimtumu, organizuojanti ir aktyviai dalyvaujanti renginiuose.  

Nuo tada, kai Semeliškėse ėmė veikti vidurinė mokykla, ją baigė ir į gyvenimą išėjo ne viena semeliškiečių karta. Šią mokyklą baigė tėvai, vaikai, o gal jau ir anūkai…

Tą liudija ir Semeliškių etnografiniame muziejuje išsaugoti šeštame dešimtmetyje vesti klasių dienynai. Juose – visiems pažįstamos semeliškiečių pavardės. Tad jeigu ką iš jaunųjų semeliškiečių domina, kaip mokytis mokykloje sekėsi tėvams ar seneliams – galima mėginti užmesti akį į šiuos dienynus.

Skirtingu laiku mokykloje mokėsi ir skirtingas skaičius mokinių. Šiuo metu gimnazijoje, kartu su Pastrėvio skyriumi, mokosi virš 200 mokinių. O buvo laikas, kai mokykla talpino beveik pusketvirto šimto mokinių – 1974-1975 mokslo metais jų buvo 337. Tačiau buvo ir ne tokių gausių metų, štai 1984-1985 m. mokėsi tik 153. Skaičiuojama, jog Semeliškių mokyklą baigusiųjų skaičius jau artėja prie 900.

Dabar Semeliškių gimnazijoje dirba virš 40 mokytojų.

Mokyklos bendruomenė – mokiniai ir mokytojai – saugo ir laikosi tam tikrų tradicijų, kartu organizuoja ir švenčia tradicines mokyklines šventes. Beje, kai kurių įsimintinoms progoms skirtų renginių scenarijai taip pat saugomi muziejuje. Tai – puiki medžiaga įkvėpimui.

Mokyklos direktoriai:

– 1932 – 1950 m. A. Palionis;

– 1950 – 1958 m. A. Almantas;

– 1958 – 1991 m. A. Speičienė, V. Januškienė, A. Petkuvienė, J. Červokas, K. Šaulys;

1991 – 2004 m. Irena Černiauskienė;

– Nuo 2004 m. Irena Adomėnienė.

Mokyklos istorija knygų puslapiuose

Semeliškių gimnazijos istorija detaliai aprašyta ir gausiai istorinėmis nuotraukomis iliustruota 2006 m. išleistoje knygoje „Semeliškės: valsčiaus, apylinkės, seniūnijos istorija“. Šią knygą sudarė Pranas Arlauskas – istorikas, Semeliškių mokyklos absolventas.

Vis dėlto, istorija – ne tik datos ir faktai, bet ir žmonių gyvenimai. Todėl Semeliškių etnografiniame muziejuje darbuojamasi tam, kad būtų užfiksuotos mokytojų, mokyklos vadovų biografijos, išsaugotos ir aprašytos nuotraukos.

Semeliškių etnografinio muziejaus vadovė Meilutė Rašimienė sudarė ir su rėmėjų pagalba 2011 m. išleido mokyklos direktorės, šviesaus atminimo Irenos Černiauskienės kūrybos rinktinę „Džiaugsmo ašara“. Šioje knygoje surinkta ne tik velionės kūryba, bet artimųjų, kolegų bei mokinių prisiminimai.

Lentynose saugomi stori fotoalbumai, kuriuose – ilgai ir sėkmingai mokykloje gyvavusio orientacinio sporto būrelio žygių akimirkos, dramos grupės „Botagas“, kuriai vadovavo a.a. I. Černiauskienė veikla. Viename albume – pradedant pirmąją laida išvardintos mokinių pavardės, užrašyti abiturientų testamentai… Gaila, trūksta nemažai nuotraukų…

Herbas

Baltas herbo fonas simbolizuoja dorumą. Geltona spalva rodo tai, jog mokykloje – šilta, jauku ir saugu. Žalia spalva simbolizuoja jaunystę. Varpas yra mokyklos, Semeliškių miestelio ir bažnyčios bendruomenės ryšio simbolis. Raidės „S“ pavidalo juosta simbolizuota Strėvos vingį ir Semeliškių miestelio pirmąją raidę. Gandras – laimės, gerovės, teisingumo nešėjas, namų ir mokyklos saugotojas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų