Giedraitiškės ir Dembina

Giedraitiškės ir Dembina


Iki XVII a. Giedraitiškių apylinkių žemėse aptinkama kunigaikščių Giedraičių pėdsakų – senųjų statinių liekanų, o dabar  likęs tik vietovės pavadinimas ir kaimo senkapiai. Vėlesniais laikais, sakoma, čia gyvenęs Abromiškių dvaro valdytojas Kurkovskis, todėl vietovės ilgai buvo vadinamos Kurkovščizna, dabar grąžintas senasis Giedraitiškių vardas.

 M. J. Romerio rezidencija tapo žmonos Rachelės de Raes (1783-1855) kraitis Trakų apskrityje – buvusi Dembina, atitekusi jai po vestuvių. Trakų pataurininkio Pranciškaus de Raeso našlė Judita Jelenskaitė de Raes, nujausdama artėjančią mirtį, 1799 m. ištekino vienturtę šešiolikmetę dukrą už Daugirdiškių dvaro savininko M. J. Romerio.  Dembina tapo jaunavedžių vasaros rezidencija. Tai buvo Pranciškaus de Raeso pastangomis neseniai įsteigtas palivarkas, atsiskyręs nuo Abromiškių dvaro. Pirmieji savininkai – Rachelės tėvai – jame apsigyveno 1785 m. Aplink Dembinos dvarą išsidėsčiusios artimiausių giminių valdos: Rachelės pusbrolio Vilhelmo de Raeso Pliaterio Abromiškės, brolio Juozapo Strėvininkai ir Paneriai, priklausę jo žmonai Aleksandrai Puzinaitei.
Santykį su Dembina geriausiai perteikia M. J.Romerio dienoraštyje išsakytos mintys, kai šeima prašė suteikti pavadinimą vandens telkiniui dvaro sode: „Atkreipiau dėmesį į priežastį, padėtį ir tinkamumą. Daubą, kurioje yra telkinys, supa maldoms skirta vieta. Meilė – tai maloniausias Dievo garbei skirtas jausmas. Juo grindžiama sutuoktinių, tėvų, vaikų, artimųjų meilė. Daubą puošiantys medžiai, tiltai, gėlynai, altanos jau trisdešimt metų paženklinti šiuo jausmu. Taigi šis telkinys turi vadintis Meilės vardu. Tačiau ši žemė nuo seno yra lietuviška, o telkinys – ne patvarus upelis, jį sulaiko užtvara, lietus ir sniegas, todėl suteikiu jam dviejų žodžių lietuvišką pavadinimą – Milingos Prūdelis”.

Giedraitiškių k.
Vietovė Kurkovčizna*
Pasakojo Aleksas Račkauskas
Grafas Pliateris turėjo prižiūrėtoją Kurkovskį, jam buvo davęs žemės. Užtat ta vieta kur jis gyveno ir buvo vadinama Kurkovčizna, iš lenkiško.
*Šiuo metu kaimui grąžintas Giedraitiškių vardas
Pasakojo Stasys Dubosas  
Vietovardžiai – Aukštašilis, Aukštas krantas, Ąžuolų revas, Bradas, Būkłės, Būklių vartai, Didžia bala, Dirvonas, Duobełė, Dziegcernios revas, Ūlyčia, Ūlytėłė, Gincinė, Hektarai, Ilga pievełė, Kaciniškės, Kaciniškių vartai, Kačerga, Karosnykas samanykštėlis,  Klynas, Koplyčios kalnas, Kryžiakełės kalnas, Kurkauščizna, Furgonas, Kūlokinės revas, Kutalanka, Kupstuota pievełė, Mušta ažia, Oras, Pas šilalį, Po revais, Po ąžuolais, Prie ievos, Prūdelis, Ropėjas, Ropėjų vartai, Sala, Sausa pievełė, Sena tvora, Skynimas, Skynimo revas, Šilalis, Tomabala, Telėdnokai, Žvirgždynas.

Vietovė Katiniškės
Pasakojo Janina Jakelytė-
Petkevičienė
Keliu in Girnakalius važiuojant’, už Greželių, Bičkauskų, yra toks nedidelis pušynėlis – Kaciniškės. Saka, kadaise iš turgaus vėlai važiuojant’ čia vis rodėsi katė, kas tai labai jos išsiganda, tai ir pradėja tą vietą vadinti Kaciniškėm.
Pasakojo Kazimieras Kukta
Ir dabar vakarais tik užvėlink iš daržo važiuot’, toj vietoj žiūrėk an kelio katė ir bėga. Ar tupi. Vis an kelio tenai.

Gudbalis, buv. k.
Pasakojo Aldona Skorupskienė
Kur raistai dideli, palei profilaktoriumą, senovėj, sako, gyveno Gudas. Tai ir dabar tą vietą Gudbale vadina.
Pasakojo  Vladas Dubosas
Gudbalės vardas kilęs nuo to, kad kadaise Vytautas čia sumušė gudus ir sukišo juos šitosna balosna. Tai ir vadina Gudbale.
Vietovardžiai
Pasakojo Jonas Žukauskas
Bagūna raistelis, Griežialiauka, Gudbaliai, Jaunių kaimas, Gudbalių pievos, Kaukariškas kalnas, Karvių kapinės, Kryžiakelė, Lapių balałė, Miška kalnas, Pievų salałė, Raistelis, Sena pirtis, Sidniokas, Smėlių balałė, Ševelionka, Tarp tiltų, Varlių bala.

Gyvensena
Pasakojo  Marijona Suslavičiūtė-Markevičienė
Mana tėvui, kap kalviui, diedukas Sabonis  už darbu buva davis 10  auksinių pinigiukų. Paskui broliai po pečium pabarsti tuos pinigus, kur tai pameti, tėvas labai barėsi.
Karas per mumį aja, tai tėvas po obelim kieme iškasi toki sklepu žemėse. Sėdėjam tam sklepe, kai aja frontas. Žebertonys dega, Sabališkės dega, galvos iš sklepa neiškiši, kulkos aplink zvimbia, baisu buva.
Užeja rūsų kareiviai, tai labai susmirdį, purvini buva, suvari moteris Abromiškių ažeran plaut’ jiem rūbų. Plovėm, džiovinam, tai kap užsikrėtim kokiais šašais kojas. Oi, Dievuliau, kol nugydiau, tai neduok Dieve!
Apie Sabonius aja visokių baikų. Mana tėvas, prisikasis smalėkų, pas juos degina anglis kalvei. Tai jis ir saki, kad Sabonia diedukas (nežinau, ar tep gali būt’) šėri aitvaru.
Saka, prikepi dideli bliūdu kiaušinienis ir šaukia: „Čertok, čertok.“ Saka, kai suėda tų kiaušinieni, tai paskui išvemia auksinius pinigus. Argi būt jiej toki bagoti, auksuose visi? Tam aitvarui buvo pastatytas kambariukas, tenai jį ir maitina. Mana tėvui, kap kalviui, tas diedukas buva davis 10 tų auksinių pinigiukų. Paskui broliai po pečium pabarsti tuos pinigus, menu, tėvas labai barisi.

Dembinos dvaras iš žmonių prisiminimų
Pasakojo Lionginas Sakalinskas
Buva dvaras, buva medini koplyčia, buva grioviai, gal tvenkiniai, stovėja trys namai.  Seniau tai saka, Riomeriam, tada jau Tiškevičiui priklausi, Užtrakia ponui. O Užumiškia dvare, jis irgi priklausi Tiškevičiui, tai jau tik didelis kluonas stovėja, ty laiki pašarus, šieną.  Tai saka, kai stojas 50 šienpjovių su dalgiais, paskui mergos grėbt’, paskui vežimais vežt’ tan didelian kluonan. Vien šienas ty ir bulvės, visi laukai. Bulvių daug sodina, ale nekasa. Laukia, kol pašals per sprindi. Tada kasa. 3-4 arkliais išaria ir kasa. Paskui šaldytas spirita varyklon veža. Užtrakin, ty buva ir spirita varykla.  Daug kur buva spirita varyklos, kur dvarelis, beveik visur. Buva ir karčiamų. Ir Pakalniškėse buva, žydai laikė. Jei neturi pinigų, gali nunešt’ vištą, kiaušinių ar sviesta, sūria, viską priiminėja.
Buva dar Baubonių, dar Granapolia dvarai, visi jie priklausė Tiškevičiui, jau čia nebuva Riomerių.  Kiek menam.  Seniau gal Riomeriam, ale seniau.
Menu, čia buvis Dembinos dvaras, ale prieg man tai jau tik veršelius, telyčaites čia augina iki 2 metų, šėrė.  Tvartas buva didelis. 1912 metais tvartan trenki perkūnas, sudegi darbinykas Kasparavičius, vari gyvulius iš tvarta ir uždusa. Čia kasdien pjovi po du veršius ir veži Užtrakia dvaran. Ty grafas Tiškevičius gyvena.
Susikūri Lietuva, Dembinos dvara žemi  išdalina,  tai žmonės du namus išardi,  o iš trečia buva padaryta mokykla ir aš mokiausi pradinėj tenai. Buva mokytoja Veličkienė, tai kai užėja rusai, ją išveži ir jos vyrą išveži, kas ten buva. Paskui atėja kiti mokytojai.  Namas buva didelis ilgas, apie 30 metrų ilgia, 12 pločia. Aplink didelis sodas, medžiai visoki.  Mokyklai buva duota apie 10 hektarų  žemės, tai beveik visa žemi buva tas sodas, tvenkinukai, upelis ėja iki Kurkaučiznos, buva koplyčia, dar likį akmenų, pamatų.  Kryžiai iškalta. Katalikų.  Gal dar yra? Suardi, išvežioja, sudegina.  Didelis sodas buva. Yra dar medžių. Likį.
Koplyčia buva už raista, už pelkės an kalna, saka, koki tai vienuoliai gyvena ty.  Kalneli ir dabar vadina ,,Po koplyčia“dar buva toks kalnelis, vadina ,,Kiaulių kapinės“, gal kiaułas kavoja, kokia liga buva. O tiej vienuoliai prie cara dar, seniai, toj vietoj ir gyvena, saka, keturi vienuoliai.  Žemė gal Dembinos buva ir miškas Dembinos.  Prieg Lietuvai pavadina Lazdynai.  Pipiriškių piliakalnis toliau, už 4 kilometrų, labai gražus kalnas. Aplink pievos, vienoj pusėj ežeras, kitoj pusėj ežeras. O kalnu vadina Kepeliušu. Kitaip nevadina.
Pasakojo Jadvyga Ratkevičiūtė
Aš dar ajau Dembinon mokyklon, ale neilgai, paskui egzaminus laikim jau Žebertonyse, aidavam per Dembinos dvaru, palei  parku, menu medžiai dideli, dvaras apgriuvis jau buva, matim kokius tai paveikslus pro langus.
Pasakojo Stasė Grigonytė Tamkevičienė
Dvaras Dembina dar buva, menu. Sodas, pastatai dar buva.  Senesni vyrai dar kalbėja kaip tenai dyrba, ale paskui tai jau tik veršius laiki, arklius.  
Pasakojo Juozas Varankevičius
Dembinos dvarą menu. Čia iš dvara jau buva įsteigta mokykla, paskui degė tvartai, pastatai, sudegė Kasparavičius, dvaro žemę išporceliavo, atidavė buvusiem kumečiam po 8 ha ir savanoriam – Žebraičiui,  dviem Bliujam,  Šimkevičiui,  Radvilai, dar kažkam iš Vievia, jis žemės nedirba, samdė.  Gyvenamas namas buva medinis, dvaras buva likis dar. Didelis toks, gražus. Buva įrengta salė ir mokykla.  Prie sovietų viskas buva sunaikinta, išrengė, išvežė. Plikas laukas lika. Suarta.

Dembina – Lazdynai.
Pasakojo Bronė Pinelytė Brazienė
Dembina tai va už miška, kap atitekėjau, tai nuveidinėjau ty, gyvena toks žmogus, ratelius dari, taisi, tai nešiojau, jei sugenda ratelis. Seniau gi labai daug verpim, reikėja taisyt’ ratelis. Ty gyvena gal 5 – 6 gyventojai, dar buva likį vieta, kur stovėjis dvaras, baina, kad dvaras. 

Informaciją surinko ir paruošė Ona Rasutė Šakienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų