Iš kopų šnabždesio su debesim ir prošvaistėm,
Iš marių virpulio ir ežerų nendrėtų.
Iš duonos kvapo ir miškų giesmės
Kalba gimtoji lūposna įdėta.
(Janina Degutytė, „Gimtoji kalba“)
Šiais metais Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną švenčiame kitaip… Nors jau galėtume mažais būreliais susirinkti, susitikti, bet gal geriau nerizikuoti… Juolab, kad turime puikių Vievio kultūros centro aktorių, kurie mūsų kalbas įgarsins ir … paliks istorijai…
Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro profesorius Žygintas Pečiulis sako, kad jei komunikuoji, vadinasi, gyveni. Tad ir Elektrėnų savivaldybės gyventojai, laikraščio „Elektrėnų kronika“ skaitytojai gyvena, nes nuolatos komunikuoja… skaitydami, aptarinėdami, dalindamiesi informacija ir ją suteikdami… Gerai, kad mūsų būrys nemažėja, kad jau šešiolikti metai kartu su Vievio kultūros centru vienaip ar kitaip paminime profesinę dieną, kad prie jos prisideda mokyklų žurnalistų būreliai, savivaldybės kūrėjai. Dėkojame visiems, prisidėjusiems prie šio paminėjimo. O šiais metais ypač dėkojame skaitovams, įgarsinusiems savivaldybės literatų eiles. Transliaciją peržiūrėti kiekvienas gali Vievio kultūros centro ir laikraščio „Elektrėnų kronika“ „Facebook“ paskyrose. Keletą eilėraščių spausdiname:
Meilė…
Meilė neklausia,
Kada ateiti,
Nieko nelaukia –
Sėda į valtį.
Leidžias saulelė…
Išskleidus bures,
Pirmoji meilė
Skrodžia marias.
Jaunas mėnulis
Gano žvaigždes,
Vakaris vėjas
Šiaušia bangas.
Žydroj padangėj
Žuvėdros sklando,
Kažkam valtelėj
Kalbėti bando:
Jausmai – ne žaidimas,
Žiūrėkit rimtai
Ką davė likimas –
Mylėk amžinai.
Meilė liepsnojo
Pučiama vėjo,
Šviesoj mėnesienos
Užgest nenorėjo.
Žuvėdros nutyla,
Vakaras temsta…
Burės plevena
Meilę į krantą.
Steponas Kirkilas
Visas senoles, močiutes
Anūkai skirsto į nindzes ir sraiges.
Garbė man teko būti nindze!
Ne sraige!
Vaikiau aš kamuolį,
Lipau per tvoreles….
Paaugo jau anūkai keturi…
Tik nesakyk, močiute,
Kad sveikatos neturi…
Lipk ant batuto,
Drugį tu sugauk
Ir dar čiuožykloje
Ledo šaltumo „paragauk“…
O Dieve, jau nelengva
Spėt su jais –
Nenuobodžiais,
Greitais,
Labai vikriais…
Juk sąnariai nejudrūs,
Daužosi širdis…
Aš bevaikysi kamuolį išvis?
Vilija Dobrovolskienė
Mano Elektrėnai
Gražus miestelis prie elektrinės,
Kurios vardu ir pavadintas,
Plačiųjų marių prieglobsty
Žaliaisiais medžiais apsodintas.
Toliau važiuojant autostrada
Miestelis Vievis – gražus kaip visada.
Pakrantėj Ivio įsikūręs –
Tai šio miestelio puošmena
Gyvuoja keturis šimtmečius jau čia.
Gyveno čia žymus žmogus –
Tai knygnešys Milančius,
Kurį prisimena ir gerbia
Visi miestelio žmonės.
Čia pat Kazokiškės arti,
Kur bažnyčia jos nebyli
Plačius skliautus į dangų tiesia
Balta it gulbė dieną šviesią.
Ji naktį būna apšviesta
Pati gražiausia bažnyčia.
Šis kaimas tik dėl vardo jos
Išliks žymus jis visados.
Dar daug gražių miestelių ir kaimų
Yra šioje savivaldybėje
Ir daug gyvena čia gerų žmonių
Santarvėje ir ramybėje.
Eligijus Ramanauskas
Tikiu žodžio galia
Per žodį – į širdį,
Per žodį – į tiesą.
Per žodį – į žmogų
Takelį vis tiesiam.
Per žodį – į sielą,
Per žodį – į saulę.
Per žodį – į gėrį
Keliaujam, keliaujam.
Per skaumą – į džiaugsmą,
Per vargą – į laimę.
Per dorą – į šviesą
Mes einam ir einam.
Mūs žodis paguodžia,
Mūs žodis ramina.
Kūrybos upeliai –
Platus vandenynas.
Ona Gražina Maleravičienė
Giedok, volungėle
Giedok, volungėle, giedok, volungėle,
Lai šilas nubunda nuo Tavo giesmės.
Giedok, volungėle, nuraminki sielą,
Sielas sesių, brolių lai giesmė palies.
Guli akmenėlis ant miško kelelio,
Guli akmenėlis, dairosi aplink.
Sklindančią iš miško girdi jis giesmelę
Volungės giesmelę norinčią primint:
„Ieva, Ieva, neganyk po pievą!“
Šie poeto žodžiai josios giesmėje…
Garsiai garsiai skamba, niekad nenutyla,
Niekad nenutylą tėviškės šile.
Elena Vidrinskienė