Gedulo ir vilties diena: stovėkime oriai, pagerbdami tuos, kurie išliko stiprūs

Gedulo ir vilties diena: stovėkime oriai, pagerbdami tuos, kurie išliko stiprūs

Švęsti Gedulo ir vilties dienos žmonių kasmet susirenka vis mažiau

Julija Kirkilienė

Laikas skaičiuoja aštuoniasdešimt trečiuosius metus nuo tos ­dienos, kai likus savaitei iki karo pradžios šalyje, Lietuvos „išvaduo­toja“ Sovietų Sąjunga pradėjo masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą.
Nuo 1940 m. liepos mėnesio prasidėjo „antisovietinių elementų“, arba „liaudies priešų“, registravimas, jų sąrašų sudarymas. Pasak istorikų, totalus sekimas apėmė kiekvieną socialinę grupę, visų profesijų žmones. Iki 1941 m. suimta buvo apie 4 tūkst. žymių Lietuvos žmonių, pavadintų liaudies priešais, iš kurių vieni buvo įkalinti Sovietų Sąjungos kalėjimuose, kiti 1941 m. birželio 14 d. 3 val. ryto, pradėjus pirmuo­sius masinius trėmimus, gyvuliniais traukiniais išvežti į Sibirą. Iš to laikotarpio gyvas likęs tik vienas kitas į tremtį išvežtas vaikas, atmintyje saugantis tą žmogaus protu nesuvokiamą siaubą. Dauguma žmonių, jau gimę tremtyje, atminimus saugo iš artimųjų pasakojimų.
Elektrėnai – naujai besikuriantis miestas, nuo 1960 m. priėmęs daug į Lietuvą grįžusių tremtinių, kuriems buvo suteiktas darbas ir gyvenamasis plotas. Elektrėnai gali didžiuotis čia gyvenančiais darbščiais žmonėmis, iš kurių daugelis yra tremtinių palikuonys. Elektrėnuose, Sabališkių kapinėse, 1989 m. pastatytas koplytstulpis tremtiniams, autorius – liaudies skulptorius Ipolitas Užkurnys. Prie skulptūros palaidoti Sibire ir Elektrėnuose mirusių tremtinių palaikai. Kiekvienais metais birželio 14 d. prie skulptūros vyksta Gedulo ir vilties dienos minėjimas. Šie metai – ne išimtis. Tik į minėjimą vis mažiau susirenka tremtinių. Šiais metais minėjimo dalyviai neatsinešė tremtinių vėliavos. Tik kapinėse jie išsiaiškino, kad vėliava liko pas pernai mirusį Romą Saidį. Renginys šį kartą įvyko be vėliavos, bet, kaip sakė renginio vedėja Greta Garmašaitė-Balienė, tegul renginys bus mums priminimas apie istoriją, apie mūsų žmones, kurie kentėjo ir tikėjo šviesesne ateitimi, todėl „stovėkime oriai, pagerbdami tuos, kurie išliko stiprūs“.
Prie skulptūros kalbą sakęs meras Gediminas Ratkevičius dar kar­tą priminė istoriją bei skaičius­ ir pakvietė žuvusiųjų tremtyje­ atminimą pagerbti Tylos minute. Tremtinių dainas minėjime atliko mo­terų choras „Eldija“, vad. Greta Garmašaitė-Balienė. Atlikėjos taip pat paskaitė ištraukas iš tremtinių dienoraščių. Prie skulptūros gėles padėjo savivaldybės meras Gediminas Ratkevičius, administracijos­ direktorė Jekaterina Goličenko, me­ro pavaduotoja Inga Kartenienė ir se­niūnas Antanas Šalkauskas. Po minėjimo žmonės važiavo į šv. Mišias Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinkių Karalienės bažnyčioje. Birželio 14 d. vyko ir Palaimintojo Teofiliaus Matulionio, vyskupo ir kankinio, liturginis minėjimas. Vie­toj pamokslo, kunigas perskaitė Pa­laimintojo laišką tikintiesiems. Šv. Mišiose vargonavo ir giedojo kompozitorė, vargonininkė, muzi­kos pedagogė Liauda Vaitkūnaitė -Ragauskienė. Vargonininkei melstis už tremtinius netrukdė visuose renginiuose kartu dalyvaujantis jos ­vaikelis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami Video

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų