Gedulo ir vilties diena: kas myli žmogų, tas myli Tėvynę

Gedulo ir vilties diena: kas myli žmogų, tas myli Tėvynę

Julija Kirkilienė

Karantinas nesutrukdė birželio 14-ąją paminėti Gedulo ir vilties dieną. Nesutrukdė todėl, kad tiek minėjime prie paminklo tremtiniams kapinėse, tiek bažnyčioje žmonių susirinko negausiai. Negausiai ne todėl, kad karantino metu ribojamas žmo­nių susibūrimo skaičius, o todėl, kad tremtinių gretos akivaizdžiai mažėja, o tremtinių artimieji į tokius paminėjimus nesirenka.

Elektrėnuose ši skaudi Lietuvai diena minėti pradėta buvo kapinėse prie paminklo tremtiniams. Mažiau nei pusvalandį trukusiame renginyje tremtinių giesmes ir dainas atliko folkloriniais ansamblis „Runga“, kalbėjo savivaldybės administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius, tremtinių vardu žodį tarė Romas Saidys. Jis priminė, kad Lietuvos trėmimas pradėtas buvo ne 1941 m. birželio 14, o 1940 metais, sovietams okupavus Lietuvą. Sovietų Sąjungos vidaus reikalų liaudies komisaras, vienas pagrindinių trečio–penkto dešimtmečio masinių represijų organizatorių, Lavrentijus Pavlovičius Berija į Lietuvą atsiuntė savo žmones, kurie pirmiausia sudarinėjo sąrašus žmonių, galinčių kenkti sovietų valdžiai. Tremtinių sąrašai sudarinėjami buvo pagal 7 punktus. Pirmame punkte surašyti buvo visi Lietuvos vyriausybės, politinių partijų vadovai, valstybės tarnautojai ir jų šeimos. Antru punktu surašyti buvo Lietuvos inteligentai – gydytojai, mokytojai, bažnyčių atstovai ir pan. Septintame punkte įrašyti buvo visi stambūs ūkininkai ir komunistai, nelojalūs savo valdžiai. Karas sutrukdė planus įvykdyti taip, kaip buvo planuota, bet pokario pirmaisiais metais pradėtas juodas darbas buvo tęsiamas, tik į tremtį dar papuolė dėl įvairaus keršto skundžiami žmonės.
Vėliau minėjimas tęsėsi Elek­trėnų Švč. Mergelės Marijos Kan­kinių Karalienės bažnyčioje. Šventas Mišias aukojęs altaristas, kun. Stasys Čiupala pamokslą skyrė ištremtiems kunigams. Pamokslo esmė buvo ta, kad kunigai niekada nepyko ant juos trėmusių žmonių, o visada meldėsi tiek už geradarius, tiek už piktadarius. Tarp piktadarių kunigai sutikdavo žmoniškų sovietų tarnautojų, kartais apsimetusių nematančiais, kad kunigai akinių futliaruose nešiojasi sakramentą ir pan. Kunigai visada buvo pilni meilės žmogui, tad ir pamokslą kunigas baigė žodžiais: kas myli žmogų, tas myli tėvynę. Tai prisiminti ir suprasti derėtų kiekvienam.
Šiais metais Elektrėnuose, kaip ir daugelyje savivaldybių, akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“ gyvai nebuvo organizuota. Visoje Lietuvoje akcija buvo perkelta į virtualią erdvę. Tai leido prie tremtinių ir politinių kalinių pavardžių skaitymo prisijungti ir užsienio lietuviams. Ketverius metus iki šiol tremtinių ir politinių kalinių pavardės birželio 14 d. visoje Lietuvoje skaitytos gyvai. Šiemet toks skaitymas išliko tik vienoje vietoje – Vilniuje prie Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus.
Pagal statistiką, 1941 m. birželio 14 d. 3 val. nakties enkavedistai pradėjo masinius lietuvių areštus. Lietuvių šeimos buvo tremiamos į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą. Per savaitę iš Lietuvos išvežta 30 tūkst. Lietuvos piliečių. Iki šiol nenustatytas tikslus ištremtųjų ir žuvusiųjų pakeliui į tremtį skaičius. Žmonės buvo tremiami krovininių traukinių vagonuose. Iš viso 1941–1952 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 132 000 žmonių, apie 28 000 iš jų žuvo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų

Kultūra

Liaudies balsas

Policija informuoja

Projektai

Reklama

Šimtmečio portretai

Sportas

Verslas