Neda Bučelytė
VU komunikacijos fakulteto
studentė praktikantė
Esu Neda Bučelytė, Vilniaus universiteto žurnalistikos studentė. Šiuo metu atlieku regioninę praktiką laikraštyje „Elektrėnų kronika“. Į Elektrėnus atvykau pirmą kartą, kadangi pati esu kilusi iš kurortinio miestelio Druskininkų. Labiau pažinti šį miestą ir sužinoti tolimesnes jo vizijas man padėti pasirinkau Elektrėnų savivaldybės merą Gediminą Ratkevičių, kuris mero pareigas užima pirmą kadenciją. Kas kitas gali žinoti savivaldybės problemas ir džiaugsmus, jei ne meras. Interviu metu buvo aptarta ne tik Elektrėnų savivaldybės infrastruktūra, tolimesni projektai, bet ir aktualios probleminės temos. Pradėjau pokalbį su meru Gediminu Ratkevičiumi užduodama klausimą apie turizmą.
Kuo Elektrėnų savivaldybė yra patraukli turistams? Kokie tolimesni planai yra rengiami realizuoti, kad Elektrėnų savivaldybė galėtų pritraukti daugiau turistų?
Planuojame iš Vilniaus regiono plėtros tarybos finansavimo įgyvendinti turizmo projektus ir pagerinti aplinką palei Elektrėnų marių šiaurinę pakrantę. Taip pat planuojame įrengti centrinį parką tarp „Maximos“ ir daugiabučio namo (taip vadinamo kremliaus). Tiek Elektrėnų, tiek Vievio miestuose planuojama atnaujinti turistinius maršrutus, esame nusimatę pagerinti ir investuoti nemažas pinigų sumas, kad aplinka tiek palei Elektrėnų marias, tiek palei Vievio ežerą atrodytų patraukli turistams. Tai būtų kelio atnaujinimas, infrastruktūros, parkavimo aikštelės, įvairūs dalykai, kas galėtų pritraukti turistus.
Aišku, mes neturime čia pilių ar dvarų. Laukiam su nekantrumu Abromiškių dvaro atidarymo, kuris galėtų įvykti kitais metais, ir tai taip pat papildys mūsų infrastruktūrą. Nors ir privati investicija, tačiau bus viešai prieinama, bus traukos objektas. Elektrėnai istoriškai jaunas miestas ir neturi architektūrinio, senovinio paveldo, mūsų turizmas būtų susijęs labiau su urbanistikos ir praeito šimtmečio urbanistikos turizmu, ką ir planuojame demonstruoti, pavyzdžiui, Elektrėnų baseiną, Ledo rūmus.
Koks didžiausias, artimiausias projektas šiuo metu laukia Elektrėnų savivaldybės?
Šiuo metu pati didžiausia investicija yra įnešama į Elektrėnų baseino renovaciją. Iki šiol pats brangiausias visų laikų savivaldybės pirkinys buvo Ledo rūmų renovacija, kuri kainavo 20 mln. litų, baseino renovacijai reikia 12 mln. eurų. Šiuo metu tai yra brangiausias mūsų pirkinys. Taip pat atnaujinama turizmo infrastruktūra – tai takelių, kelių sutvarkymas palei pakrantes. „Vaikų pasaulio“ teritorijoje planuojama įrengti meno paskirties pastatą, kuriame veiktų inovatyvių technologijų ir meno dermės institucija. Tai galėtų būti ir meno mokyklos dalis, įneštų naujovių. Siekiame, bendraujant su „ViaLietuva“, įgyvendinti projektus, kuriais būtų sujungti Vievio ir Elektrėnų miestai papildomu keliu, vedančiu pro Abromiškes. Infrastruktūra būtų su pėsčiųjų bei dviračių taku ir tokiu būdu praplėstume savo dviračių takų tinklą, kad Elektrėnų miestas, šiuo metu turintis žiedinį dviračių tinklą, susijungtų su Vievio miestu, per tą pačią Vievio pakrantę įsiterptų į kelią Trakai–Kernavė. Tai labai laukiamas rezultatas. Pati naujausia mūsų ambicija – atnaujinti Vievio pirtį. Greitu metu pasirašysiu pirkimo sutartį.
Džiaugiamės ir privačiomis investicijomis. Šalia Elektrėnų miesto turėtų netrukus atsirasti logistikos centras „Rimi“ su labai daug darbo vietų.
Kuo Elektrėnai traukia jaunus žmones bei jaunas šeimas?
Butai yra brangesni negu Kaune, bet pigesni negu Vilniuje. Čia gerai išvystytas paslaugų tinklas. Vilniečiams yra patrauklūs Elektrėnai, nes jie čia gali gauti įvairias paslaugas, gyventi, arti dirbti ir gauti vaikų ugdymo paslaugas. Dėl to vilniečiai mielai keliasi į Elektrėnus ar Vievį. Todėl gyventojų skaičius nemažėja, o šiek tiek didėja, nors mirčių yra daugiau negu gimimų. Susisiekimas geras, darbą pasiekti gali trukti vieną, dvi, tris, keturias minutes, bet ne pusę valandos ar vieną valandą, kaip būna Vilniuje. Ir laiko daug susitaupo gyvenimui.
Aš pats šiuo metu esu tokiame gyvenimo pasikeitimo etape, noriu ir sau, ir kitiems įrodyti, kad Elektrėnuose, prie Elektrėnų yra įmanoma pasistatyti gyvenamąjį namą už pigesnę negu buto kainą ir jame gyventi.
Dažnai esate lyginamas su buvusiu Elektrėnų savivaldybės meru Kęstučiu Vaitukaičiu, kuris, kaip ir Jūs, priklauso Liberalų sąjūdžio partijai. Kas pasikeitė Jums tapus meru?
Iš karto pradėjau permainą nuo savo artimiausios aplinkos. Pasikeičiau kabinetą, įsirengiau jame pasitarimų stalą, nes jo nebuvo. Nuo artimiausios aplinkos iki komandos pakeitimo. Iš tikrųjų keitėsi daug ir keičiasi daug, šiuo metu personalas, ne tik savivaldybės administracijoje, bet ir įstaigų vadovai. Darom konkursus po konkursų, skyrių vedėjų, seniūnų, įstaigų vadovų. Permainų daug ir įvyko, ir nusimato. Šiuo metu ieškome dviejų meno mokyklų vadovų, netrukus skelbsime konkursus ir Semeliškių darželio „Gandriukas“ vadovo vietai užimti, netrukus išlydėsime darželio „Žiogelio“ vadovę ir skelbsime konkursą. Besikeičiantys darbuotojai sukelia grandininę reakciją ir atneša naujovių. Nereikėtų kalbėti apie vieno ar kito konkretaus dalyko pakeitimą, bet apie visos sistemos atsinaujinimą ir su laiku tiek vizualiai, tiek kokybės prasme, tiek žmonių veidų atsinaujinimu visa tai taps realybe ir pastebimu dalyku.
Sąvartyno plėtra bei blogas kvapas. Ar bus imamasi priemonių dėl šios problemos?
Sąvartyno vienos sekcijos yra uždaromos ir kitos atidaromos. Dėl šitos veiklos yra ardomi kraštai esamų sekcijų ir yra smarkiai padidėjęs kvapas, kuris jaučiamas ne tik Kazokiškėse, Vievyje, bet ir Elektrėnuose. Kompetentingos institucijos, šiuo atveju Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, privalo užsiimti ir aiškintis priežastis, kurias kaip ir galima numatyti, bet svarbu, kad imtųsi priemonių tokioms sudėtingoms pasekmėms mažinti.
Rugsėjo 6–7 dienomis įvyks ,,Berner Rally Elektrėnai“. Iš kur surinktos lėšos šiam renginiui?
Pagrindinis organizatorius yra Ramūnas Čepkauskas, kuris turi daug rėmėjų, mes esam jo partneriai. Savivaldybė prisideda savo biudžetu ir savo rėmėjų prašo, kad paremtų šį ralį. Keliasdešimčiai įmonių išsiuntėme kvietimus, kad jie galėtų prisidėti prie ralio rėmimo. Paprastai, kaip ir kiekvienais metais, surenkame tam tikrą sumą iš rėmėjų ir savivaldybės biudžeto, o Ramūnas Čepkauskas taip pat surenka dideles pinigų sumas ir už tai organizuoja ralį.
Iš kur gaunamos lėšos tokiai gausybei renginių savivaldybėje?
Pavyzdžiui, bliuzo ir džiazo festivalis yra tradicinis, kaip ir kiti renginiai, Elektrėnų savivaldybė juos remia 30 proc., o 70 proc. prisideda Vilniaus regiono kultūros taryba. Tai valstybinės lėšos. Yra tokių renginių, kur savivaldybė yra pagrindinis rėmėjas. Organizatoriai, pavyzdžiui Kazokiškių seniūnija, taip pat ieško ir randa papildomų rėmėjų, kurie renginio metu yra ne kartą paminimi.
Kam yra skiriamos didžiausios lėšos savivaldybėje?
Didžioji dalis lėšų iš savivaldybės atitenka švietimui, o kultūra taip pat svarbi sritis ir dalis savivaldybės lėšų jai atitenka. Savivaldybės taryba kiekvienų metų pradžioje svarsto biudžetą ir paskirsto pinigus.
Rugsėjo 3 d. Vilniaus apygardos teisme įvyko baudžiamosios bylos teismo posėdis, kurio metu buvo vėl svarstomas žemės sklypo Geibonių g. 3D, Elektrėnų mieste, likimas. Kaip galėtumėte pakomentuoti vykstančią baudžiamąją bylą dėl Geibonių g. 3D sklypo?
Teisininkai atlieka savo darbą, teisėjai teisia, prokurorai daro savo pareiškimus. Su prokuroro pareiškimu dėl viešojo intereso gynimo savivaldybės ir mano pozicija yra tokia, kad mes visiškai palaikome prokuroro ieškinį ir tikimės, kad jis ir bus patenkintas. Byloje savivaldybės statusas yra ne atsakomasis. Niekas, nei prokurorai, nei teismas savivaldybei pretenzijų nereiškia. Savivaldybė ten dalyvauja trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir visiškai palaiko prokuratūros reikalavimus. Reikalavimas yra toks, kad iš to didelio ploto dalis žemės, kuri yra oficialiai miškas, ir tai yra 24 arai, būtų panaikinta pardavimo sutartis ir perduota valstybės nuosavybei.
Ką darytumėte su atgauta sklypo dalimi?
Iš viso yra 24 a. 12 a miškas yra neiškirstas ir saugomas, o kitoje dalyje yra nutiestas kelias. Pagal detalųjį planą, visa šita teritorija ir buvo numatyta dar prieš daugiau nei dešimt metų išmiškinimui, tam, kad joje būtų galima įrengti viešą kelią. Kelias dabar įrengtas, jis dabar turėtų būti viešas, kad žmonės galėtų privažiuoti, nes ten anksčiau buvo neįvažiuojama teritorija, o dabar ten būtų galima prisiparkuoti, apsilankyti ir prieiti prie marių. Jei teismas patenkintų ir savivaldybei būtų perduota ta miško ir kelio dalis, tai savivaldybė ir naudotų tai pagal paskirtį. Jei yra kelias, tai prižiūrėtų, valytų, tvarkytų, o miške tegu auga medžiai. Pagal ankstesnį detalųjį planą (daugiau negu dešimties metų senumo) ir susitarimą su to sklypo savininkais ten privaloma įrengti viešas erdves, kuriose būtų maudymosi zonos ir praėjimai. Ši byla stabdo tą procesą. To plano blogumas, mano manymu, yra tai, kad savininkas be to, ką jis įsipareigos padaryti, tai įrengti viešas maudyklas, privažiavimus, viešas sporto aikšteles, pageidauja suskaldyti sklypą į keturiasdešimt dalių ir statyti poilsio namus, kur galėtų žmonės gyventi ir ilsėtis. Šitoje vietoje aš matau šito plano mažiausią patrauklumo dalį, bet kaip tam pasipriešinti? Savivaldybė negali uždrausti žmogui dalyti savo turto. Nameliai savininko iniciatyva atsirasti gali.
Ką tartumėte laikraščio „Elektrėnų kronika“ skaitytojams bei miesto jaunimui?
Laikraščio „Elektrėnų kronika“ skaitytojams noriu pasakyti, kad aš pats ir mano komanda esame idėjiškai labai užsidegę kurdami Elektrėnų kraštui reikalingus infrastruktūrinius projektus, kurie duos naudos šio krašto žmonėms. Esame orientuoti padaryti šį kraštą dar labiau patrauklų čia įsikurti, gyventi, dirbti, ilsėtis, pramogauti ir tiesiog būti čia. Nelinkėčiau visiems tapti merais, nes ne visiems toks darbas galėtų patikti, bet palinkėčiau visiems būti laimingiems, o laimingi jie galėtų būti tik tada, jeigu dirbtų savo mėgiamą darbą, kurį tikrai myli. Žmogus turi savo hobį padaryti darbu ir jam niekada nereikės dirbti. Taip pat būti patriotiškiems, neišsilakstyti, nes mums jų čia reikia.
Ačiū už pokalbį. Tikiu, kad ne tik aš, bet ir skaitytojai gavo reikiamos informacijos.