Deimantė Jančiūnaitė
Daugelis iš mūsų jaučia dvasinį džiaugsmą, kai savo įdėtomis pastangomis gali būti naudingi ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Prancūzų rašytojas Antuanas de Sent Egziuperi yra pasakęs: „Žmogaus širdies gelmės neišmatuojamos“. Savanorystė yra ta veikla, už kurią paprastai negaunamas finansinis atlygis, tačiau ji yra vertinga visuomenei, nes asmuo neatlygintinai skiria savo laiką, žinias, patirtį bei energiją. Svarbu nepamiršti ir to, kad savanorystėje veikia ir abipusiai mainai – žmogus save realizuoja, tobulėja kaip asmenybė, ugdo empatiją artimam. Norint būti savanoriu reikia ne tik asmeninio pasiryžimo skirti pakankamai laiko šiai veiklai, nesitikėti jokio piniginio atlygio, bet ir atrasti asmenį ar organizaciją, kuriai yra reikalinga pagalba. Lietuvos Raudonasis Kryžius – viena seniausių ir didžiausių humanitarinių organizacijų Lietuvoje, kuri mūsų šalyje buvo įkurta 1919 m. sausio 12 d. Roko Šliūpo ir kitų medikų pastangomis. Lietuvos Raudonasis Kryžius savo veikloje taiko 7 fundamentaliuosius principus: humaniškumas, bešališkumas, neutralumas, nepriklausomumas, savanoriškumas, vienumas, universalumas. Taip pat ši organizacija yra įsipareigojusi interesuotoms šalims: savanoriams (įtraukti į RK judėjimą, bendrystę bei tobulėjimą), vieni kitiems (skatinti iniciatyvumą, profesionalumą bei vienybę), krizės paliestiems (pirmi padėti krizėje), rėmėjams (sukurti galimybes dalyvauti RK misijoje), valstybei (būti patikimu valstybės pagalbininku ištikus krizei). Dažnai atrodo, kad Lietuvos Raudonasis Kryžius mums yra gana artima organizacija – matome per televiziją, aplankome įvairių renginių metu. Tačiau retas žino, kad Lietuvos Raudonasis Kryžius ne tik suteikia humanitarinę pagalbą pažeidžiamiems žmonėms ar moko pirmosios pagalbos įgūdžių, bet turi daug įvairių programų, kurias moderuoja savanoriai. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Elektrėnų skyriaus vadovė Rasa Kulevičienė sutiko plačiau papasakoti apie tai, kuo šiandien gyvena šis mieste veikiantis skyrius.
Šiemet Elektrėnų skyrius atšventė antrąjį gimtadienį. Lietuvos Raudonasis Kryžius buvo turbūt pirmoji nevyriausybinė organizacija, pradėjusi skaičiuoti jau 106 gyvavimo metus. Kodėl taip ilgai teko laukti skyriaus atidarymo Elektrėnuose?
Pirmiausia, labai džiaugiamės atšventę pirmuosius gimtadienius minint jau 105 metus pačios Raudonojo Kryžiaus organizacijos. Elektrėnuose skyrius atsidarė su Ukrainos krize. Atėjome į savanorystę ir išsiplėtėme iki skyriaus. Taigi, Ukrainos krizė atidarė šitą skyrių.
Plačiau papasakokite apie savo skyrių. Kiek turite darbuotojų, savanorių?
Darbuotoja esu viena, o savanorių šiandien… Vasarą truputėlį keičiasi visi planai. Jai prasidedant dalis savanorių išeina į darbus, į kitas veiklas, todėl mes rugsėjo mėnesį startuojame naujai. Šiandien skyriuje turime 75 savanorius.
Dažniausiai įsivaizduojama, kad savanoriais būna jauni žmonės – gimnazistai ar studentai. Kaip yra iš tikrųjų? Ar turite dirbančių savanorių, kurie spėja suderinti ir darbą, ir šeimą, ir savanorystę? Galbūt turite ir senjorų, kurie savanoriauja?
Tikrai galiu pasidžiaugti, kad mūsų organizacijoje savanoriauja labai įvairaus amžiaus žmonės. Daug turime ir aktyvių senjorų. Jeigu tikslintume jų amžių – 70 metų ir daugiau. Yra ir šeimų, kurios savanoriauja kartu su savo vaikais. Mažiausiam savanoriui yra penkeri. Šiaip „oficialiu“ savanoriu galima tapti nuo 14 metų.
Pakalbėkime apie savanorystės prieinamumą. Ar tiktų posakis, kad kas nori, tas ir randa laiko? O galbūt ne taip jau sunku, kad ji taptų kasdienybės dalimi?
Posakis tikrai yra tinkamas, kaip sakoma, kuo daugiau darai, tai tuo daugiau ir padarai. Savanorystė lengvai gali tapti kasdienybės dalimi. Tai, kiek įsitrauki, kiek tu pats nori praleisti laiko savanoriaudamas, tai tiek ir veiksi.
Kokios šiuo metu yra jūsų pagrindinės vykdomos veiklos, pilietinės iniciatyvos?
Pagrindinė veikla, su kuria mes startavome mūsų skyriuje – „Šiltų apsilankymų“ programa. Taip pat vienas pirmųjų – humanitarinis punktas, pradėjęs veikti prasidėjus krizei Ukrainoje. Turime ir jaunimo programą. Džiaugiamės, kad jau beveik metus turime pagalbos liniją „Nelaimėje neliksi vienas, skambink 111“. Dabar turime naują programą – civilinės saugos. Yra ir pirmosios pagalbos bendruomenėms programa. Dar yra „Stipri šeima“ programa, tačiau ji veikia daugiau Kaišiadoryse.
Jūsų organizacija yra viena iš vietų, kur jaunuoliai nuo 14 iki 29 metų gali dalyvauti savanoriškos tarnybos savanorystės programoje, kuri kitaip vadinama JST. Ar sulaukiate susidomėjimo, savanorių? Papasakokite plačiau, ką veikia jauni žmonės per tuos 6 mėnesius. Galbūt tas pusmetis galiausiai tampa dar ilgesniu?
JST programoje šiuo metu mes neturime savanorių. Taip, mes esame akredituoti, bet nebuvo norinčių. Savanoriai visada yra laukiami. Jie tikrai noriai dalyvauja veiklose nuo įvairiausių iniciatyvų iki bingo senjorų žaidimo klubo vedimo, bendravimo. Dalis jaunuolių ateina su draugais arba veikdami programoje gauna socialinių valandų, susiranda naujų draugų. Būna, kad pasilieka ir ilgesniam laikui. Jaunuoliai savanoriauja humanitariniame centre bei kitose programose bei veiklose.
Visuomet kalbame apie pirmąją pagalbą, jai suteikti reikalingus būtinus įgūdžius. Atrodytų, kad ją suteikti kiekvienas turėtų mokėti. O kaip yra iš tikrųjų? Kokia yra reali situacija? Kaip Jūs prisidedate prie visuotinio pirmosios pagalbos teikimo apmokymo?
Tik vienas iš dešimties gyventojų mokėtų suteikti pirmąją pagalbą. Tai parodė atliktas 2023 metais tyrimas. Jame dalyvavo 700 gyventojų 18-64 metų amžiaus. Nuolat kviečiame žmones ateiti, atnaujinti pirmosios pagalbos įgūdžius, skatiname bendruomenes, asociacijas, pavienius žmones registruotis į užsiėmimus. Juos stengiamės daryti įvairiu laiku, kad gyventojams būtų patogu išklausyti ir išmokti.
Civilinė sauga yra taip pat svarbi Jūsų darbo dalis. Šiomis dienomis žmonės nori jaustis saugiai, žinodami, ką reikėtų daryti, kaip elgtis atsitikus ekstremaliai situacijai, kuri gali būti sukelta ir gamtos, ir žmogaus. Kokios yra pagrindinės šios iniciatyvos programos? Kaip žmonės gali gauti jiems rūpimą informaciją, o po to jau ir įgūdžius?
Gyventojai ir organizacijos gali registruotis ir tapti civilinės saugos savanoriais – vesti ekskursijas, organizuoti renginius savivaldybėje. Veikdami šioje programoje, jie turi pabaigti specialius mokymus. Po to šie žmonės dalyvauja įvairiose veiklose bei veda civilinės saugos ekskursijas kitiems. Žmonės turi žinoti, kas yra civilinė sauga. Mes turime pasiruošti, mokėti apsaugoti save bei artimuosius.
Kokie yra pagrindiniai žingsniai įvykus ekstremaliai padėčiai? Ką pirmiausia kiekvienas namų ūkis turi daryti? Kaip elgtis?
Pirmiausia, ką mes patys įsipareigojame sau ir valstybei, tai įspėti. Kiekvienas telefonas turėtų turėti įspėjimo signalą, kuris ateina žinutės pranešimu su garsu, kad yra artėjantis pavojus. Jeigu to neturite, tai reikėtų pasidaryti. Taip pat reikia sukurti Šeimos planą. Nuo jo priklauso, kaip jums toliau seksis 72 valandas, kaip ir sako Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainė (https://lt72.lt/) – išbūti tiek valandų, kol galbūt ateis papildoma pagalba. Savimi turime pasirūpinti patys.
Elektrėnų skyriaus įkūrimas yra susijęs su karo Ukrainoje pradžia ir į Lietuvą atvykusiais ukrainiečiais, kuriems reikėjo visokeriopos pagalbos. Praėjus dvejiems metams, kokie pagrindiniai yra šių žmonių poreikiai? Kokią pagalbą teikiate jiems? Kuo šio laikraščio skaitytojai galėtų prisidėti arba padėti?
Ukrainiečių senjorai dalyvauja įvairiose integracijos programose. Turime senjorų klubą, į kurį senjorai ateina bendrauti, organizuoja ekskursijas, mokosi lietuvių kalbos, praleidžia kartu laiką. Jiems svarbi integracija, įsitraukimas į bendruomenę, kad jie nebūtų vieni, būtų užimti. Kuo gali padėti? Įvairiomis veiklomis. Ieškome dabar savanorio, kuris mokėtų siūti. Tai būtų iniciatyva ir ukrainiečiams išmokti siūti. Kviečiu visus stebėti mūsų Facebook‘o puslapį, nes ten mes skelbiame, kokios pagalbos šiuo metu mums reikia. Žinoma, kviečiu įsitraukti į mūsų veiklas, savanorystę.
Jūsų pilietiška akcija „Nelaimėje neliksi vienas, skambink 111“ yra apimanti labai daug. Skubi humanitarinė pagalba yra suteikiama po gaisro, stichinės nelaimės, staiga netekus pajamų ir taip toliau. Turbūt daug sulaukiate pagalbos prašymų. Ar Elektrėnuose yra pilietiškų žmonių, kurie atsiliepia į pagalbos prašymus ir padeda kuo gali?
Taip. Elektrėnuose bendruomenė yra labai glaudi. Žmonės linkę ne tik padėti, bet ir prisidėti, bendrauti, prisijungti prie veiklų. Mes savo Facebook‘o puslapyje skelbiame, kokios būtent pagalbos reikėtų nelaimės ištiktiems žmonėms, ko mums trūksta skyriuje. Yra, kas atsiliepia. Džiaugiamės tuo bei skatiname, raginame toliau intensyviai sekti mūsų Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Elektrėnų skyriaus puslapį bei prisidėti prie mūsų darbų.
Yra manoma, kad lengviau yra suteikti pagalbą nei paprašyti jos. Kaip yra iš tikrųjų?
Sulaukiame įvairių skambučių tiek iš pačių asmenų, tiek iš socialinių darbuotojų ar iš bendruomenės pirmininkų, asociacijų, organizacijų bei pilietiškų žmonių. Dauguma jų žino, kur kreiptis, todėl ateina tiesiai į skyrių arba skambina, rašo. Mes su jais bendraujame, suteikiame pirmąją psichologinę pagalbą ir padedam tuo, kuo galim.
Didelį dėmesį skiriate senjorams – turite daug pilietinių iniciatyvų. Viena iš jų vienišumo jausmo mažinimo – „Šilti apsilankymai“ programa. Papasakokite plačiau apie ją.
Vienišumo problema yra tapusi masiniu reiškiniu. Mes esame greitai senstanti šalis – vyresnių, kaip 65 metų amžiaus žmonių, Lietuvoje yra daugiau nei pusė milijono. Kasmet jų vis daugėja. Norėdami spręsti šią problemą, sukūrėme programą „Šilti apsilankymai“. Ji skirta vienišiems, daugiausiai vyresnio amžiaus žmonėms, kurie dėl sveikatos ar kitų kliūčių retai išeina iš namų. Senjorai dalyvauja klubuose. Elektrėnuose mes žaidžiame bingo. Dabar Elektrėnų savivaldybėje turime penkis senjorų klubus. Juose kuriame rankdarbius, bendraujame. Bingo žaidimo metu palaikome emocinę sveikatą. Iš šio žaidimo senjorai išeina pasikrovę geromis emocijomis, pasigaminę vitamino C, įgavę adrenalino nuo azarto, pabendravę, įgavę bendrystės jausmą. Kiekvienas pas mus gali ateiti.
Senjorams organizuojate bingo žaidimus, vasarą – mokymus, kaip apsisaugoti nuo kaitros. Ar sulaukiate didelio jų aktyvumo? Ne kiekvienas senjoras naudojasi socialiniais tinklais, internetu. Kaip jie sužino apie jūsų organizuojamas akcijas? Ar noriai dalyvauja?
Mūsų organizacija bendradarbiauja su įvairioms asociacijoms, bendruomenėms, kitomis organizacijomis. Bendradarbiavimas suteikia galimybę, kad kuo daugiau senjorų išgirstų apie mūsų organizuojamas programas. Džiaugiamės jų dideliu įsitraukimu, dalyvavimu. Senjorai apie renginius sužino ir iš pažįstamų, kaimynų, laikraščių ar mūsų Facebook‘o puslapio. Taip ir sklinda informacija – iš lūpų į lūpas. Nešiojame ir skrajutes, kabiname skelbimus viešose erdvėse – kad kuo daugiau senjorų sužinotų ir ateitų.
Dalyvaujate įvairiuose savivaldybėje vykstančiuose renginiuose – Kietaviškių žygyje, Drakono laivų festivalyje ir taip toliau. Ar juose sulaukiate didelio susidomėjimo? Galbūt šiuose renginiuose yra ir tokių žmonių, kurie pirmą kartą sužino apie Jūsų organizaciją?
Labai džiugu dalyvauti tokiuose renginiuose. Jie suteikia galimybę pristatyti mūsų organizaciją ne tik vietiniams žmonėms, bet ir iš kitų savivaldybių ar rajonų. Žmonės tikrai žino apie Lietuvos Raudonąjį Kryžių, bet galbūt yra ne tiek daug susipažinę. Priėję prie mūsų palapinių jie domisi veiklomis: ką mes čia pristatome, kokią siunčiame žinutę. Paskutiniai mūsų renginiai buvo susiję su intensyviai rengiamomis programomis – pirmoji pagalba bendruomenėms, civilinės saugos (išvykimo krepšys bei šeimos planas). Viskas, kas šiuo metu yra labai aktualu. Galime atkreipti dėmesį į Vilniaus Viršuliškių gyventojų nelaimę, kai reikėjo evakuotis čia ir dabar. Šeimos planas ir išvykimo krepšys nereikalingi vien tik didelėms nelaimėms – užtenka daugiabutyje gaisro, kai turi palikti namą per 10 minučių. Jeigu tu esi susidėjęs šį krepšį, tu tikrai su savimi turėsi ir vaistus, ir dokumentus bei atitinkamai svarbius daiktus.
Dar viena Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Elektrėnų skyriaus vykdoma programa – „Stipri šeima“, kurioje yra mezgamas šiltas abipusis ryšys su negalios paliestais žmonėmis. Ši tema yra viena jautriausių. Kaip sekasi su jais užmegzti ryšį?
Ši programa Elektrėnuose yra dar nelabai plėtojama. Mes daugiau su ja augame Kaišiadorių rajone. Savanoriai, kaip ir Šiltų apsilankymų programoje, pirmiausia mezga ryšį ir bendravimą, palaikymą. Jie taip pat gali suteikti pirmąją psichologinę pagalbą. Su negalios paliestais žmonėmis palaikome bendravimo ryšį, užtikrindami, kad jie būtų matomi, suprasti. Esame pagalbininkai įvairiose jų bėdose, sprendimuose.
Bendradarbiaudami su „Ecoservice“ pastatėte tekstilės rūšiavimo konteinerius Elektrėnuose bei Vievyje. Juose galima palikti nereikalingus drabužius, avalynę. Jau praėjo pusmetis nuo šios akcijos pradžios. Ar tai pasiteisino? Galbūt susiduriate su kokiomis nors problemomis, o gal viskas vyksta sklandžiai?
Kadangi šis projektas priklauso ne nuo Elektrėnų skyriaus, todėl į šį klausimą negaliu atsakyti, neturiu informacijos. Tačiau galiu pakviesti žmones, kurie turi kuo pasidalinti – atnešti į mūsų skyrių tvarkingus, švarius drabužius. Tokius, kuriuos atėjęs pats gyventojas norėtų išsinešti namo. Gali būti daiktai, patalynė ir taip toliau. Svarbiausia – tvarkingi, kad tu pats juos norėtum dėvėti, naudoti.
Skatinate taip pat ir tvarumą. Jūsų skyriuje savanoriaujantys Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos moksleiviai sukūrė filmuką apie klimato kaitą, jos padarinius. Žmonės taip pat yra kviečiami drabužiams suteikti antrą šansą – ateiti į jūsų skyrių, palikti nebedžiuginančius drabužius, o patinkantį pasiimti ir jį prikelti naujam gyvenimui. Ar daug sulaukiate lankytojų?
Kadangi mūsų humanitarinis punktas yra glaudžiai susijęs su pagalba žmonėms, tai mes žiūrime, kad tai, ką gauname, turi pasiekti pažeidžiamus asmenis. Tačiau labai džiaugiamės ir tuo, kai žmonės ateina ir palieka labai tvarkingus drabužius ir patys gali išsirinkti kitus. Taip yra skatinamas tvarumas. Džiaugiamės turėdami tokią galimybę, kad pas mus gali ateiti pažeidžiami asmenys ir pasirinkti drabužių iš to, ką mes gauname iš gyventojų. Taip jiems suteikiama pagalba – išeina tvaresni, laimingesni bei sutaupę pinigų, kuriuos gali išleisti kitiems poreikiams. Iš tikrųjų, kiekvienas turime spintose labai daug nešiojamų drabužių, kuriais galime dalintis. Tai ir skatiname.
Kokios yra kitos nevyriausybinės organizacijos, su kuriomis palaikote glaudžius ryšius?
Palaikome su visomis organizacijomis, asociacijomis, kaip ir minėjau, esame net partneriai, draugai.
Kiekvieną darbą pradėti yra sunku, nes laukia nežinomybė, kaip seksis, kaip pavyks sutarti su kitais ir taip toliau. Tai galioja ir savanorystei. Kaip Jūs kuriate bendruomeniškumą savo skyriuje? Kaip pakviestumėte prisijungti tuos, kurie nori, bet nedrįsta, abejoja?
Pirmiausia, reikėtų pagalvoti, jeigu mes norime prisidėti prie gerų darbų, tai ar galime skirti tam laiko. Mūsų bendruomenėje tikrai labai linksma. Ji yra sąžininga, draugiška, vieninga, gan didelė. Jos amžiaus cenzas labai skirtingas. Čia nesijaučia ryšių trūkumo. Laukiame savanorių ir kviečiame žmones prisidėti prie savanorystės ir tapti mūsų komandos dalimi.
Savanorystė šioje organizacijoje suteikia daug galimybių, nes kaip ir aptarėme, vykdote daug įvairių akcijų. Ar tas pats savanoris gali dalyvauti keliose iš jų? Ar paprastai jis pasirenka vieną, į kurią sutelkia visą savo dėmesį?
Įvairiai. Būna savanorių, kurie susikoncentruoja tik į vieną programą, pavyzdžiui, savanoriauja Šiltų apsilankymų programoje – turi globojamus senjorus, lanko juos namuose arba moderuoja Bingo klubą. Yra ir tokių savanorių, kurie ateina ir sako: „Noriu dar kažkur prisidėti.“ Aš skatinu savanorius pasisakyti, ką jie geba daryti ir kur mes galime dar juos nukreipti, jeigu jie nori papildomai prisidėti.
Apibendrinant, Jūsų nuomone, kokias pagrindines naudas teikia Lietuvos Raudonasis Kryžius visuomenei?
Lietuvos Raudonasis Kryžius – didžiausia humanitarinė organizacija Lietuvoje, kuri yra valstybės ir žmonių pagalbininkė krizių ir nelaimių metu. Ji vienija daugiau kaip 10 000 savanorių. Organizacijos misija – padėti nelaimės ištiktiems žmonėms, nepaisant, ar tai būtų valstybinio masto ar asmeninė krizė. Lietuvos Raudonasis Kryžius ieško dingusių asmenų, moko žmones pirmosios pagalbos, pirmosios psichologinės pagalbos. Nutikus nelaimei, žmonėms padeda maistu, daiktais bei konsultacijomis. Daugiau orientuojasi į veikimą krizėse, pagalbos teikimą ekstremaliomis sąlygomis, pasirengimą nelaimėms. Moko savanorius ir gyventojus, kaip elgtis didelėse nelaimėse bei siekia didinti visuomenės atsparumą joms. Taip pat padeda vienišiems senjorams, migrantams bei edukuoja jaunus mokyklinio amžiaus žmones pasirengimo ekstremalioms situacijoms, pirmosios pagalbos temomis.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Elektrėnų skyriaus vadovės žinutė šio laikraščio skaitytojams: „Visą laiką kviečiu gyventojus, kaip ir esu minėjusi, sekti mūsų Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Elektrėnų skyriaus puslapį. Tai mums leidžia pasiekti kuo daugiau gyventojų, o tai suteikia galimybę kažkam padėti, kažką informuoti ar perteikti žinias. Be to, labiausiai kviečiu pasvarstyti apie savanorystę. Kaip ir minėjau, amžiaus cenzas nėra svarbus. Tikrai rasime veiklų, užimtumą. Tai daryti yra gera – padovanoti savo širdį ir kažkam nudžiuginti dieną.“
Darbo dienomis bei valandomis Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Elektrėnų savanoriai lankytojų laukia Rungos g. 22, Elektrėnai. Taip pat galite susisiekti telefonu +37060070703 ar elektroniniu paštu elektrenai@redcross.lt
Asmeninio fotoalbumo nuotraukos