Gal Elektrėnų vardas bus pakeistas į Katilėnų

Gal Elektrėnų vardas bus pakeistas į Katilėnų
Jau mėnuo, kai Lietuvos elektrinė elektros energijos negamina. Dūmelis rūksta tik iš senojo II-ojo bloko, kuris ne elektrą gamina, o  vandenį šildo. Elektra Elektrėnų elektrinėje, pasak buvusio direktoriaus Prano Noreikos, negaminama ne tik todėl, kad sugedo aštuntasis blokas, bet ir todėl, kad pigios elektros Lietuva prisiperka ir Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje  saugo net ne iš Rusijos, o iš  Latvijos ir Estijos. Kam sukti brangiai elektrą gaminančius įrengimus, jei galima energiją pigiau pirkti – brangiau parduoti.

Elektrėnų elektrinėje dabar remonto metas. Remontuojamas ne tik aštuntasis blokas, kurio turbinos korpusas trūko, bet ir bandymų metu sugedęs naujasis, IX-tasis blokas.
Ne Elektrėnai, o Katilėnai
Buvęs elektrinės direktorius Pranas Noreika apie padėtį elektrinėje viską žino ir veiklą vertina teigiamai. VIII bloko turbinos įtrūkimas esąs įprastinis gedimas. Lietuvos elektrinė jau susisiekė su įmone Sankt Peterburge, kuri tą turbiną gamino, pasikonsultavo ir per planinį remontą turbina bus suremontuota. Pasak P. Noreikos, gerai yra ir tai, kad IX-ojo bloko bandymo metu, nukrypus nuo technologinio rėžimo, sulūžo vožtuvo svirtelė, ir vožtuvas nebegali pilnai užsidaryti. Gamykla Japonijoje jau esą pagamino naują vožtuvą, tikėtina, atsparesnį. Gamykla, gaminusi vožtuvą, atrodo, kaltę prisiėmė, ir Ispanijos bendrovė „Iberdrola Ingenieria“  nuostolių neturės. Kadangi projektas baigiamas anksčiau nei planuota, tai ir naujojo bloko prijungimas prie sistemos nevėluos. Blogai tik, kad Elektrėnuose elektros negamina, jau paruošti dokumentai naujos, biokuru kūrenamos katilinės, kuri gamins šilumą, statybai. „Dabar Elektrėnus galėsime vadinti Katilėnais, nes statomi ne elektrai gaminti blokai, o šilumai gaminti katilai“,- liūdnai šypsojosi P. Noreika.
Nebežino, ar turi akcijų
Nors Lietuvos energija per 2011 metus skelbia uždirbusi 1367 mln. litų pajamų, bet grynojo pelno liko vos 11 milijonų. Pasak Lietuvos energijos generalinio direktoriaus Daliaus Misiūno,  bendrovės veiklos sąnaudos (OPEX) sumažėjo 12 proc. Sujungusi elektrinių administracines veiklas, atskyrusi remonto tarnybą bei optimizavusi veiklą, bendrovė sumažino darbo užmokesčio sąnaudas 29 proc. (t.y. 15,3 mln. Lt), bet uždirbti pinigai investuoti buvo į naujuosius projektus. 2011 metais bendrovė atliko planuotus darbus:  įvykdė AB „Lietuvos energija“ ir AB Lietuvos elektrinė sujungimą, suformavo nacionalinį elektros gamybos bloką, atskyrė remonto veiklą, tuo užtikrindama lankstesnį remontų apimčių ir grafikų planavimą, sujungė visų elektrinių administracines funkcijas ir sumažino administracines išlaidas. 2011 metais buvo pabaigta Kauno hidroelektrinės rekonstrukcija ir sėkmingai tęsiamas kombinuotojo ciklo bloko statybos projektas – iki 2011-ųjų metų pabaigos buvo atlikta 90 proc. projekto darbų. Bendrovės valdomos jėgainės Elektrėnuose, Kruonyje ir Kaune dirbo patikimai – 2011 metais elektrinėse nebuvo neplaninių stabdymų.
Todėl ir iš tų 11 milijonų, dividendams pinigų neliko. P. Noreika, turintis Lietuvos elektrinės akcijų,  sako dabar ir pats nebežinantis, ar po šios reorganizacijos jis akcijų dar turi ar nebe.  
Klausimus apie problemas ir jų sprendimą Lietuvos elektrinėje nusiuntėme  Lietuvos energijos komunikacijos skyriui.
Į pateiktus klausimus atsakė Lietuvos elektrinės direktorius Vidas Jocys:
1.    Ar sugedęs aštuntasis  blokas, kurio  dūmų valymo įrengimo pastatymui buvo skirtos milijoninės lėšos, bus remontuojamas?
Aštuntasis blokas nėra sugedęs. Vyksta planinis aštuntojo bloko remontas, numatyta remonto pabaiga – š.m. rugsėjis.
2.  Kas atsakingas už IX-ojo bloko gedimą, ar dėl to gedimo užsitęs bloko paleidimo laikas?
Kombinuoto ciklo bloko (KCB) paleidimo derinimo darbai vyksta. Planuojama, kad blokas darbą pradės 2012 m. rudenį.
3.  Kada planuojama Lietuvos elektrinėje vėl pradėti gaminti elektrą?
Elektros gamyba  „Lietuvos energijos“ valdomose elektrinėse yra planuojama kiekvieną dieną, vertinant rinkos kainas ir elektros energijos poreikį bei energetinės sistemos techninius reikalavimus. Elektros energijos gamybos rėžimai Lietuvos elektrinėje yra nustatomi kiekvieną dieną, remiantis išvardintais faktoriais.
4.   Ar sustabdžius Lietuvos elektrinę Elektrėnams rudenį bus užtikrintas šilumos tiekimas?
Lietuvos elektrinė nėra stabdoma, tikrai vyks šilumos tiekimas Elektrėnams.
5.    Ar dėl gedimų Lietuvos elektrinėje šiluma bus aprūpinti Kietaviškių šiltnamiai?
Gedimų, ribojančių šilumos ir elektros gamybą, nėra. Kaip ir Elektrėnai, Kietaviškių šiltnamiai bus aprūpinti šiluma.
6.   Ar dvi avarijos vienu metu nebuvo eksploatacijos skyriaus vadovo klaida, ir ar todėl buvęs vadovas Tomas Leskauskas keičiamas kitu – Gintariu Meku?
Kaip ir minėjau, gedimų, avarijų nėra. Galime pasidžiaugti, kad nuo 2010 m. spalio Lietuvos elektrinė dirba be avarinių sustojimų. Pradėjus veikti KCB, pagrindine senosios elektrinės funkcija taps rezervo užtikrinimas. Lygiagrečiai vykdomas biokuro jėgainės statybos projektas leis pereiti prie šilumos gamybos iš biokuro. Kitaip tariant, pereiname prie naujo veiklos modelio, kuriam įgyvendinti įvykdėme pokyčius struktūroje. Šiuo metu Lietuvos elektrinės departamento Eksploatacijos tarnybai vadovauja Gintaris Mekas, kuris bus atsakingas už naujojo veiklos modelio įdiegimą. Tomas Leskauskas yra atsakingas už operatyvinį elektrinės valdymą ir eina Eksploatacijos tarnybos vadovo pavaduotojo pareigas. Toks atsakomybių paskirstymas leis efektyviai pasiekti keliamus tikslus.
7.   Ar laikinai sustabdyta Lietuvos elektrinė nebus priežastis, kad ji Lietuvai nebereikalinga ir kaip rezervinė?
Svarbu suprasti, jog Lietuvos elektrinė yra strateginės reikšmės objektas. Jos gamybos apimtys, skirtos šalies elektros energetikos sistemos patikimumui ir tiekimo saugumui užtikrinti tiek vasaros metu (kai remontuojamos elektros perdavimo linijos), tiek ypač šaltomis žiemos dienomis, nustatomos, remiantis elektros perdavimo sistemos operatoriaus Litgrid  skaičiavimais. Skaičiavimai sudaromi pagal galimus importo ribojimus, energetikos sistemai būtiną elektros energijos gamybos poreikį, sistemos atstatymo galimybę įvykus totalinei avarijai bei kitus energetikos sistemos saugumui ir stabilumui svarbius faktorius. Taigi teigti, esą Lietuvos elektrinė bus uždaryta ir Lietuvai nebereikalinga, nėra jokio pagrindo.

Julija Kirkilienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami Video

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų