Virginija Šimkūnienė
Chorinė muzika Lietuvoje atgimsta, daugėja konkursų, festivalių, kuriuose dalyvauja chorai. Vienas iš festivalių, jau daug metų gyvuojantis Elektrėnų savivaldybėje, yra festivalis „Mūsų dainose“. Šis festivalis rengiamas Vievyje ir šiais metais jis jau vyko penkioliktąjį kartą. Jame dalyvavo rekordinis skaičius chorų – 50. Iš jų 17 vaikų, 33 chorai – suaugusiųjų.
Susipažinkite su festivalio iniciatore – Audrone Stepankevičiūte
Kai tarėmės susitikti su Vievio kultūros centro direktore, teko susitikimo luktelėti. Mat direktorė pasiteisino, jog yra rašomi įvairūs projektai kitų metų kultūriniams renginiams. Vienas iš jų – festivalis „Mūsų dainose“, kuris pirmą kartą įvyko 2007 metais.
Kad suprastume festivalio gimimo istoriją, turime įsigilinti ir į A. Stepankevičiūtės gyvenimo kelią. Stepankevičių šeima su kelių mėnesių Audrone iš Alytaus persikėlė į Vievį. Čia dirbti buvo paskirtas Audronės tėtis Juozas. „Jis galvojo pabūti Vievyje kelerius metus, o liko visam likusiam gyvenimui. Aš mokiausi Vievyje, lankiau fortepijono pamokas Vievio meno mokykloje, dainavau mokyklos choruose. Mane muzikos mokė puiki pedagogė Aldona Pulauskienė, vyresnėse klasėse ją pakeitė Leokadija Ginelevičienė. Abi muzikos mokytojos man buvo autoritetai, muzikinės ir kultūrinės veiklos pavyzdžiai. Jų dėka aš, būdama septintokė, 1974 metais dalyvavau pirmajame „Dainų dainelės“ konkurse ir tapau laureate. Nors mėgau muziką, gerai dainavau, bet baigdama vidurinę mokyklą apie muzikos studijas negalvojau. Labai patiko chemija, mano mamytės giminėje buvo daug chemikų, paskui svarsčiau studijuoti vokiečių kalbą. Bet likimas sudėliojo kitaip – mano geriausia draugė norėjo studijuoti režisūrą ir mes nuvykome į Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetą. Pasimokiusi Klaipėdoje penkerius metus tapau diplomuota specialiste; mano diplome įrašyta „muzikos mokytoja-choro dirigentė“, – pasakoja Audronė, kuri po baigimo daug metų dirbo mokyklose. Ji mokė vaikus muzikos Šiauliuose, Vilniuje ir Elektrėnuose. Visus tuos 22 pedagoginio darbo metus A. Stepankevičiūtė vadovavo moksleivių chorams, ansambliams, solistams, organizavo įvairius renginius savo mokyklose. „Buvo visko – parengiau ansamblių ir solistų „Dainų dainelės“ konkursams, su mano vadovaujamais moksleivių chorais dalyvavome Lietuvos dainų šventėse. Buvau gavusi ne vieną pasiūlymą keisti darbą, buvau kviečiama į Meno mokyklą ir į kultūros įstaigą, vis atsisakydavau. Pokyčiams atėjo laikas 2005 metais. Tuomet dalyvavau konkurse užimti Vievio kultūros centro direktoriaus pareigas. Jį laimėjau ir dirbu šį darbą iki šiol“, – sako A. Stepankevičiūtė.
Festivalis – mylimai pedagogei atminti
„Aš esu laimingas žmogus, nes mano pomėgis sutampa su darbu. Tai veikla, kurios neapibrėžia nustatytos darbo valandos. Juk visi žinome, jog daugelis renginių vyksta savaitgaliais, išeiginėmis ir švenčių dienomis. Pomėgį organizuoti renginius atsinešiau dar iš savo vaikystės, kai dviejų daugiabučių namų kiemo vaikai rengėme tėvams ir kaimynams įvairius vaidinimus bei koncertus“, – sako kultūros centro direktorė.
1997 metais kartu su kitais dainingais Vievio ir Elektrėnų žmonėmis A. Stepankevičiūtė įkūrė chorą „Con Moto“ (lot. su judėjimu). Visą laiką jos neapleido mintis, kaip įamžinti 2000 metais mirusios Aldonos Pulauskienės atminimą. Choro vadovė apgailestavo, kad A. Pulauskienė nesulaukė savo įkurto Vievio mišraus choro penkiasdešimtmečio. Chorui jubiliejinę 50-mečio programą ruošti ėmėsi ir vėliau porą metų chorui vadovavo trise – A. Stepankevičiūtė, Dalia Davidavičienė ir Leokadija Ginelevičienė. Dainininkai po kiek laiko išsiskirstė, atsirado kiti nedideli chorų kolektyvai. Pradėjus dirbti kultūros centro vadove, Audronei ir kilo mintis surengti chorinės muzikos festivalį, pagerbiant savo mylimos mokytojos atminimą. Pirmajame festivalyje dalyvavo tik Elektrėnų savivaldybės įvairaus amžiaus chorai. „Pavadinome jį „Mūsų dainose“, tai reiškė, kad A. Pulauskienės atminimas skambės muzikoje, choristų atliekamose dainose. Džiaugiausi, kad sumanymui pritarė sūnus Dainius Pulauskas, kuris rėmė ir teberemia festivalį. Jis pats tapo muzikantu, kūrėju bei atlikėju. Ateinančiais 2024 metais, Lietuvos dainų šventės minės savo gyvavimo šimtmetį, joje skambės ir D. Pulausko sukurtas kūrinys chorams“, – sako A. Stepankevičiūtė.
Festivalis išsitęsia renginiais, vyksta ir konkursai
Bėgant metams festivalis „Mūsų dainose“ išpopuliarėjo. Puoselėjantis Lietuvos dainų švenčių tradiciją per keliolika metų festivalis išaugo nuo savivaldybės chorų koncerto iki šalies ir tarptautinio renginio. Per metus augo ne tik dalyvių skaičius, bet plėtėsi ir geografija. A. Stepankevičiūtės pakviesti ne kartą dalyvavo užsienio chorai iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Ukrainos, Suomijos, Baltarusijos.
Nuo 2010 metų pradėjus organizuoti chorų konkursus šis tęstinis projektas gavo naują pavadinimą: chorų festivalis-konkursas „Mūsų dainose“. Pagrindinį prizą, kuris kasmet įteikiamas geriausiam vaikų chorui – konkurso nugalėtojui ir geriausiam suaugusiųjų chorui – konkurso nugalėtojui, įsteigė Aldonos Pulauskienės sūnus, kompozitorius ir džiazo grupių lyderis Dainius Pulauskas.
Pagrindinis festivalio rengėjas yra Vievio kultūros centras, o jį finansuoja Lietuvos kultūros taryba bei Elektrėnų savivaldybė. Festivalis turi ir būrį ištikimų bičiulių bei rėmėjų.
„Labai smagu būna, kai sulaukiame iš chorų vadovų skambučio su klausimu, ar festivalis bus. Daug chorų ruošiasi atsakingai ir nori dalyvauti konkursuose. Konkursų vertinimo komisija būna autoritetinga. Štai 2023 metų konkurso dalyvius vertino tokie žymūs chorvedžiai kaip Vilniaus universiteto trijų chorų vadovė Rasa Gelgotienė, LMTA profesoriai Povilas Gylys ir Dainius Puišys, koncertmeisterė Regina Maleckaitė, kiti. Nors vadinamieji „didieji festivalio-konkurso renginiai“ trunka dvi dienas, bet projekte visada būna numatyti ir kiti renginiai, tokie, kaip mokymai-seminarai chorvedžiams, koncertai seniūnijose, muzikiniai vakarai, profesionalaus choro koncertas, Lietuvos chorinės muzikos kompozitorius pristatantis vakaras-koncertas.
Kasmet projekto veiklos yra įvairinamos. Štai ir 2023 metų festivalio metu vyko net trijų rūšių konkursai – suaugusiųjų chorų pasaulinės bei sakralinės muzikos ir vaikų chorinės muzikos. Pagrindiniai prizai nuo Dainiaus Pulausko buvo įteikti geriausiems konkurse pasirodžiusiems chorams. Du kartus festivalio laimėtoju – 2011 ir 2018 metais – tapo choras „Con Moto“, prizai stovi garbingoje choro vadovės A. Stepankevičiūtės kabineto vietoje.
Festivalis pradedamas himnu
Festivaliui išpopuliarėjus A. Stepankevičiūtei šovė į galvą mintis, jog renginiui reikia visus vienijančio kūrinio – himno. Jį, pavadintą „Mūsų dainose“, 2015 metais sukūrė Dainius Pulauskas, o žodžius parašė jo sutuoktinė Jolanta Milišauskaitė. Himne skamba žodžiai, skirti mamai, bet jie tokie, kad himną galima dainuoti ir kitomis progomis. Štai prieš kelerius metus, kai Vievis buvo Lietuvos mažoji kultūros sostinė, per renginio atidarymą skambėjo D. Pulausko sukurta daina. Šis kūrinys po kiek laiko natūraliai tapo Vievio himnu.
„Pavasaris yra tinkamiausias metas tokiam festivaliui, kaip „Mūsų dainose“. Bet Lietuvoje vyksta ir daugiau renginių tokiu metu, į juos kviečiami chorai renkasi, kur vykti. Atsiranda savotiška konkurencija. Tačiau yra tokių kolektyvų, kurie nepraleido nei vieno festivalio. Tarp jų – Prienų kultūros centro mišrus choras „Šilas“, šiuo metu tapęs moterų choru, Vilniaus rajono Vaidotų mišrus choras „Pagirių dainoriai“, moterų choras „Aidas“ iš Vilniaus, taip pat kiti chorai, kuriuos organizatoriai vadina „ištikimaisiais“.
Projekto renginius vainikuoja chorų ir jungtinių chorų koncertai; pastaruosius galima vadinti Mažosiomis dainų šventėmis, kuriose skamba Lietuvos dainų švenčių Aukso fondo kūriniai.
Išskirtiniu tapo 2019 m. vykęs festivalis, kai jame dalyvavo jubiliejų šventęs chorinės muzikos patriarchas Lionginas Abarius. Jis ne tik sulaukė daug sveikinimų, bet ir pats dirigavo jungtiniam suaugusiųjų chorui. Tų metų festivalyje buvo specialiai iškiliajam Maestro skirtas jo chorinės kūrybos vakaras. Maestro jau iškeliavo į Amžinybę, o epizodas iš festivalio Vievyje yra įtrauktas į filmą apie garsųjį kūrėją ir dirigentą.
Užsimezga pažintys, išgyvenamos naujos patirtys
„Mūsų dainose“ fokusuojasi į regionų chorus, nors jame dalyvauja nemažai chorų iš didmiesčių. Jungtinių chorų koncertų metu diriguoja projekte dalyvaujančių chorų vadovai.
„Manau, regionų chorų vadovams diriguoti kelių šimtų dainininkų chorui – nauja profesinė patirtis. Viena yra diriguoti savo kolektyvui, o kita – vadovauti jungtiniam chorui, kuriame būna keli šimtai dainininkų. Aš esu už kuo platesnį chorų bendradarbiavimą, chorinės muzikos puoselėjimą. Po festivalio, užsimezgus naujoms draugystėms bei pažintims kyla įvairių minčių, užsimezga ir naudingas bendradarbiavimas, gimsta ir bendri projektai“, – sako A. Stepankevičiūtė.
Organizatoriai gali džiaugtis ir didžiuotis savo darbo įvertinimu. 2016 metais festivalio „Mūsų dainose“ 10-mečio proga gavome kultūros ministro Šarūno Biručio Padėkos raštą už chorinės muzikos puoselėjimą. Kasmet chorus sveikina ir padėkos raštus teikia Elektrėnų savivaldybės meras. „Šiuo festivaliu siekiame aktyvinti regioninių chorų veiklą. Pas mus atvyksta tie chorai, kurie nedrįsta dalyvauti prestižiniuose festivaliuose ar konkursuose. Tikrai nedainuojame tik sau – kasmet vykstantis festivalis sulaukia publikos – chorinės muzikos gerbėjų. Dalyvius džiugina pučiamųjų orkestrų, liaudiškų šokių kolektyvų pasirodymai. Turime ir gimusių tradicijų, pavyzdžiui, jungtinių chorų koncertų metu pagerbiame ir pasveikiname chorus-projekto dalyvius, tais metais švenčiančius jubiliejus, specialiais rėmėjų prizais apdovanojame geriausius konkursų koncertmeisterius, geriausiai konkurse pasirodžiusių chorų vadovus, – pasakoja A. Stepankevičiūtė ir priduria, – pasitikti kelis šimtus projekto dalyvių ir koordinuoti jų veiklas festivalio dienomis nėra lengva. Chorai įsikuria gimnazijoje, po generalinės repeticijos, jau pasipuošę koncertiniais rūbais, jie šventiškoje kolonoje žygiuoja į miesto aikštę. Džiaugiamės, kad viskas pavyksta sklandžiai, tikriausiai dėl to, kad Vievio kultūros centro komanda jau turi patirties. Visiems yra malonu girdėti choristų ir jų vadovų komplimentus pasibaigus didžiajam renginiui. Be to, geranoriškai reaguojame ir į pastabas. Nes norime tobulėti ir šį ilgametį projektą daryti dar patrauklesnį. Jau yra planuojamas 2024 metų „Mūsų dainose“. Tuo organizatoriai nori ryškiai prisidėti prie jubiliejinės, 100-metį švenčiančios Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ pasitikimo renginių. „Tikimės tęstinumo ir viliamės, jog šešioliktasis „Mūsų dainose“ projektas bus ne mažiau gausus ir įtraukus, kaip ankstesnieji“, – sako A. Stepankevičiūtė.
Paskutiniai projekto renginiai
Neseniai vyko 2023 m. chorų festivalio-konkurso „Mūsų dainose“ paskutiniai renginiai – chorų koncertai. Siekiant vieno svarbiausių projekto tikslų – populiarinti ir skleisti chorinę muziką – suorganizuoti chorų koncertai keliose Elektrėnų savivaldybės vietose bei Širvintų rajone. Kamerinis choras „Con moto“, parengęs Lietuvos kompozitorių kūrybos programą, giedojo šv. Mišiose ir koncertavo Kernavės Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje.
Spalio 22 dieną Vievyje ir Pakalniškėse viešėjo Vilniaus lietuvių namų kamerinis jaunimo choras. Įdomią ir jaunatvišką programą kolektyvas pristatė koncertuose, vykusiuose Vievio šv. Onos bažnyčioje ir Elektrėnų socialinės globos namų Pakalniškių padalinyje.
Dar vienas chorinės muzikos vakaras, sujungęs skirtingų kartų atlikėjus, vyko Elektrėnų meno mokykloje. Koncerto, kuriame dainavo Elektrėnų meno mokyklos jaunių choras ir Vievio kultūros centro kamerinis choras „Con moto“, metu skambėjo J. Švedo, L. Abario, J. Tamulionio, V. Augustino, kiti kūriniai. Koncertų metu chorų vadovai pasakojo apie chorinės veiklos patirtį, tradicijas, ruošimąsi 2024 m. jubiliejinei Lietuvos dainų šventei.
Vievis nuo seno garsėja chorinio dainavimo tradicijomis, jas puoselėja ir skleidžia. Festivalis „Mūsų dainose“ tapo Vievio miesto kultūrinio išskirtinumo ženklu, plačiai žinomu ir vertinamu šalies chorinėje bendruomenėje.
Liudmilos Felčinskajos ir asmeninio albumo nuotr.