Jei ne Europos Sąjungos parama, dauguma vandens telkinių Lietuvoje liktų uždumblėję, netinkami nei maudynėms, nei sportui, nei žvejybai. Europos pinigų dėka ežerai, upės, tvenkiniai išvalomi ir tampa gyventojų mėgiamomis poilsio vietomis.
Rugilė Vaitiekūnaitė
Kokie telkiniai valomi?
Kodėl vieni telkiniai valomi, o kiti – ne? Visų pirma, valomi tie, kuriuose užterštumas viršija nustatytas ribas.
Tačiau bene svarbiausia – savivaldybių iniciatyva. Jei savivaldybė aktyvi ir rūpinasi savo gyventojais, jų gerbūviu ir laisvalaikiu, ji žino, kad galima teikti paraiškas pagal Aplinkos ministerijos administruojamą priemonę „Vandens telkinių būklės gerinimas” ir gauti Europos regioninės plėtros fondo finansavimą vieno ar kito telkinio išvalymui.
Iš 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos vandens telkinių valymui yra skirta kiek daugiau nei 109 milijonai litų. Už šiuos pinigus galima išvalyti tikrai nemažai telkinių. Tačiau tai nereiškia, kad savivaldybei užtenka parašyti prašymą, pasiimti pinigus ir pradėti darbus. Pagal nustatytas taisykles savivaldybės turi prisidėti ir savo lėšomis.
Beje, dabar jų reikia jau mažiau nei anksčiau, nes savivaldybių indėlis neseniai buvo sumažintas nuo 15 iki 10 procentų. Tam, kad būtų kuo daugiau savivaldybių, kurios ne tik norėtų, bet ir galėtų įgyvendinti tokius projektus.
Kiek tai kainuoja? Pavyzdžiui, Druskininkuose dabar valomas Vijūnėlės tvenkinys. Bendra projekto vertė – 1 mln. 581 tūkst. litų. Druskininkų savivaldybė tam skyrė 158 tūkst. litų, visa kita dengiama ES struktūrinės paramos lėšomis.
Koks rezultatas?
Taigi vandens telkinių valymas – nepigus malonumas, be ES pinigų reta savivaldybė būtų pajėgi to imtis. Be to, šalia tvarkomų telkinių gyvenantiems žmonėms kyla laikinų nepatogumų, mat sujudinamas ir kasamas užsistovėjęs dumblas, dėl to ore pasklinda nemalonus kvapas. Dar vienas dalykas – darbų metų sudarkomas kraštovaizdis.
Visgi šie nepatogumai yra laikini ir žmonėms verta pakentėti. Jei ežeras ar tvenkinys kupinas dumblo, nemalonus kvapas nuo jo sklinda visada, o dumblą iškasus ir išvežus jokio kvapo nebeliks. O telkinio prieigos, kurios sudarkomos, baigus valymą pilnai sutvarkomos.
Galiausiai išvalius telkinį ar jo dalį darbai paprastai nesibaigia. Jei savivaldybė aktyvi, ji gali gauti ES paramą pagal kitas priemones, įrengti poilsiavietes, maudymosi vietas ir visa kita. Tada vietiniams gyventojams ir svečiams malonu leisti laiką ir prie ežero, ir ant vandens, ir pėstute ar dviračiu keliaujant aplink jį.
Kokie atsiliepimai?
Imkime konkrečius pavyzdžius. Tarkim, ežerų kraštas Trakai: prieš kelis metus, pasinaudojus ES parama, išvalyti Didžiulio ir Lentvario ežerai. Baigus darbus ne tik žymiai pagerėjo šių telkinių ekologinė būklė: ežeruose padaugėjo žuvų, o jie patys tapo itin mėgstama vietinių žmonių ir atvykėlių poilsio vieta.
Tas pats bus ir Molėtuose, kur šiuo metu valomi mieste esantys Pastovėlio, Pastovio ir Promislavo ežerai. Vietoj uždumblėjusių ir apaugusių žolėmis jie taps švariais, gražiais ir poilsiautojų mėgstamais telkiniais. Taip bus ir Alytuje, kai bus baigtas valyti sunkiaisiais metalais užterštas Didžiosios Dailidės ežeras – bei daugelyje kitų šalies vietų.
Belieka konstatuoti tai, kas akivaizdu: ES parama, skirta aplinkosaugai, ne tik kuria švaresnę, gražesnę ir saugesnę aplinką, bet ir gerina mūsų visų gyvenimo kokybę.