Žmonės daro klaidas
Diskusijai toną davė R. Rudzys ir pirmajam žodį suteikė P. Noreikai. Buvęs ilgametis Lietuvos elektrinės direktorius, prisiminęs, kad elektros Lietuvoje visada buvo mažai, vaizdžiai pakalbėjo apie išmetamų dūmų – anglies dvideginio, kuris prisideda prie suirutės gamtoje, – svorį ir pažymėjo, kad iškastiniu kuru energijos gaminimo era baigiasi, nes viskas pasaulyje keičiasi, keičiasi ir energijos išgavimo būdai. Atominė energetika, pasak P. Noreikos, šiuo metu yra saugiausias ir ekologiškiausias elektros energijos gavimo būdas, bet po Černobilio, ir Fukušimos elektrinių avarijų, Europos šalys atsisako atominių elektrinių. P. Noreika įvardijo priežastis, kodėl tos avarijos įvyko ir pažymėjo, kad abiem atvejais kalti buvo žmonės. Japonai patys pripažino, kad nebuvo pasiruošę galimai avarijai, neveikė atsarginiai įrengimai. Apie atominės elektrinės statybą Lietuvoje nusipelnęs energetikas mano, kad tai yra ekonomistų ir energetikų reikalas, jie turi tiksliai paskaičiuoti ir nuspręsti, ar laikotarpiu, kai mažėja energijos sunaudojimas, o Lietuvai pirkti elektrą yra pigiau nei gaminti, brangiai kainavusi naujoji atominė nestovės be darbo, kaip dabar Lietuvos elektrinė. O šiuo metu pagal pačias naujausias technologijas Elektrėnuose baigiamas statyti naujasis IX- tasis blokas. Tik projektuodami tą bloką energetikai nenumatė, kad kitiems blokams elektros energijos gaminti nebereikės, o tai reiškė, kad kartu su elektra nebus gaminama šiluma, kuri iki šiol apšildė Elektrėnus, Kietaviškių šiltnamius ir Vievį. Ekonomiškiausia, pasak P. Noreikos, būtų kartu gaminti elektrą ir šilumą, bet dabar šilumos ir elektros energijos bus gaminamos atskirai.
Iš Europos – į Trakus
Trūksta atominės energetikos specialistų
A. Vyšniauskas savo kalboje prisiminė savo studijų laikus, kai studentai-inžinieriai, baigę institutus, nenorėdavo važiuoti dirbti į tuometinį Sniečkų, kur buvo statoma atominė elektrinė. Per 30 atominės elektrinės Lietuvoje veikimo metų, naujų specialistų Lietuva neužsiaugino. A. Vyšniauskas sakė, kad dėl atominės elektrinės statybos žmonėms labiausiai rūpi būsimos elektros energijos kainos. Tolimesniuose nuo sostinės rajonuose, pavyzdžiui, Akmenėje, Pakruojyje, kur nėra pramonės, žmonės neturi kur dirbti, jau dabar nebedega elektros ir nebejungia televizorių, nes neturi pinigų susimokėti už elektrą. Todėl planuojant statyti tokį gigantą, reikėtų pagalvoti, ar vėl nepaskubėsime. Visoje Europoje elektros vartojimas pastebimai mažėja, todėl gal ir Lietuvai ateityje gali užtekti energijos, pagamintos iš alternatyvių šaltinių. Pasak A. Vyšniausko, laikas dirba mūsų naudai, mokslininkai kuria naujus išradimus, o ir Europos šalys, atsisakydamos atominės energetikos, bus suinteresuotos ieškoti naujų energijos gamybos šaltinių. Tad ir mažajai Lietuvai reikėtų sekti ne Rusijos, o Vakarų šalių pavyzdžiu.
Daug neatsakytų klausimų
Siūlė elektrą gaminti iš biokuro
Tie, kas prisimena Lietuvos pirmuosius Nepriklausomybės metus ir Rusijos blokadą, tie prisimena ir Vytauto Landsbergio pasakytą frazę, kad negavę dujų, kūrensime malkomis, nes miškuose yra daug sausuolių. Tie profesoriaus ir Aukščiausiosios tarybos pirmininko V. Landsbergio juokais pasakyti žodžiai gali virsti tikrove. Pasak bendrovės „Timbex“ biokuro plėtros direktoriaus Egidijaus Gaidamavičiaus, miškuose guli ne tik nenaudojama šiluma, bet ir naujų jėgainių kuras. Pasak E. Gaidamavičiaus, mes perkame iš Rusijos dujas, nekuriame savo rinkos. Nenorėdami, kad būtų trukdoma, tyliai, be reklamos, Lietuvoje jau statomos mažos elektrinės, kūrenamos biokuru. Biokurą Lietuva ima iš miškų sektoriaus ir perdirbamų atliekų. Atominės elektrinės statybai E. Gaidamavičius pritartų tik tokiu atveju, jei Lietuva suteiktų tik infrastruktūrą, o investuotojas savo lėšomis statytų atominę ir pats ieškotų elektros pardavimo rinkos.
Išprusę trakiškiai
Nors diskusija dėl to, bus ar nebus Lietuva atominės energetikos valstybė, prasidėjo po darbo valandų, bet trakiškiai įsiaudrinę diskusijose laiką pamiršo. Vilija Babarskienė, kaip pati sakė, po Londoną palaksčiusi su šluota, praplėtė ir akiratį. Ji prisiminė statybą Ignalinos atominės elektrinės, kurios jos amžiui neužteko. Kam reikėjo uždaryti vos dvidešimt metų veikusią vieną elektrinę ir atiduoti mūsų pinigus kitos statybai. Japonija, kur žmonių gyvena beveik 100 kartų daugiau nei Lietuvoje, darniai susitarė 20 proc. mažinti atominės energijos gamybą, o Lietuva tik darniai moka už vis labiau brangstančią elektrą. Referendume žmonės galėtų pasakyti, kad jie nenori palikti kilpos savo vaikams ir vaikaičiams, kurie dar apsispręs likti savo gimtojoje šalyje. Vilija taip pat papasakojo apie pokalbius su korėjiečiais, kurie nesupranta, kodėl lietuviai moka ir už šiukšlių išvežimą, ir už šilumą. Pasaulyje jau įprasta, kad šiukšlės į gyventojų namus grįžta paverstos šiluma, o Lietuvoje vis ieškoma galimybių, kaip iš žmonių kuo daugiau surinkti įvairiausių mokesčių. Blogiausia, pasak kalbėjusiosios, kad tokius energetinius projektus vykdo ne specialistai, o politikai. Bet politikai, kaip ir nusikaltėliai, ne iš dangaus pas mus nukrenta – juos išrenkame ir leidžiame nusikalsti. Ar leisime jiems Lietuvą padaryti atominės energetikos valstybe, atsakyti turėtų referendumas. Referendume išsakytos žmonių pozicijos, pasak J.V. Paleckio, valdžia negali nepaisyti.