Elektrėniečiams rūpi bus ar nebus Lietuva atominės energetikos valstybė

Elektrėniečiams rūpi bus ar nebus Lietuva atominės energetikos valstybė
Bus ar nebus Lietuva atominės energetikos valstybė, gegužės 28 d. Trakuose diskutavo  europarlamentaras Justas Vincas Paleckis, Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Rudzys, nusipelnęs inžinierius ir nusipelnęs  energetikas Pranas Noreika, Elektrėnų savivaldybės tarybos narys, taip pat energetikas Arvydas Vyšniauskas ir būrys Lietuvos ateitimi susirūpinusių trakiškių. Diskusijos, prasidėjusios dėl atominės elektrinės Lietuvoje statybos, sukosi ir apie kitas energetikos problemas: šilumos  ir vandens kainas, energijos vartojimą ir alternatyvius energetikos šaltinius, galimybę iš Elektrėnų šildyti ne tik Vievį, bet ir Trakus, energijos gamybą iš biokuro ir kitą. Tokia diskusija, pasak R. Rudzio, suorganizuota, minint 120 metų, kai Rietave buvo uždegta pirmoji elektros lemputė.

Julija Kirkilienė

Žmonės daro klaidas

Diskusijai toną davė R. Rudzys ir pirmajam žodį suteikė P. Noreikai. Buvęs ilgametis Lietuvos elektrinės direktorius, prisiminęs, kad elektros Lietuvoje visada buvo mažai, vaizdžiai pakalbėjo apie  išmetamų dūmų – anglies dvideginio, kuris prisideda prie suirutės gamtoje,  – svorį ir pažymėjo, kad iškastiniu kuru energijos gaminimo era baigiasi, nes viskas pasaulyje keičiasi, keičiasi ir energijos išgavimo būdai. Atominė energetika, pasak P. Noreikos, šiuo metu yra saugiausias ir ekologiškiausias elektros energijos gavimo būdas, bet po Černobilio,  ir Fukušimos elektrinių avarijų, Europos šalys atsisako atominių elektrinių. P. Noreika įvardijo priežastis, kodėl tos avarijos įvyko ir pažymėjo, kad abiem atvejais kalti buvo žmonės. Japonai patys pripažino, kad nebuvo pasiruošę galimai avarijai, neveikė atsarginiai  įrengimai. Apie atominės elektrinės statybą Lietuvoje nusipelnęs energetikas mano, kad tai yra ekonomistų ir energetikų reikalas, jie turi tiksliai paskaičiuoti ir nuspręsti, ar laikotarpiu, kai mažėja energijos sunaudojimas, o Lietuvai pirkti elektrą yra pigiau nei gaminti, brangiai kainavusi naujoji atominė nestovės be darbo, kaip dabar Lietuvos elektrinė. O šiuo metu pagal pačias naujausias technologijas Elektrėnuose baigiamas statyti naujasis IX- tasis blokas. Tik projektuodami tą bloką energetikai nenumatė, kad kitiems blokams elektros energijos gaminti nebereikės, o tai reiškė, kad kartu su elektra nebus gaminama šiluma, kuri iki šiol apšildė Elektrėnus, Kietaviškių šiltnamius ir Vievį. Ekonomiškiausia, pasak P. Noreikos, būtų kartu gaminti elektrą ir šilumą, bet dabar šilumos ir elektros energijos bus gaminamos atskirai.

Iš Europos – į Trakus

Europarlamentaras J. V. Paleckis dar kartą priminė žinomą europarlamentarų darbotvarkę – trys dienos Briuselyje ar Strasbūre, keturios dienos – Lietuvoje, kad visada žinotų, kas vyksta europarlamentarų šalyse.   V. J. Paleckis domisi, kas vyksta Lietuvoje, o trakiškiai iš europarlamentaro sužinojo, kas vyksta pasaulyje. Viena iš tokių žinomų, bet pamirštų naujienų buvo tai, kad Vienoje buvo pastatyta atominė elektrinė, o tik po to įvyko referendumas, ar austrai nori tos elektrinės. Referendume austrai pasisakė prieš, todėl pastatyta elektrinė, į kurią Austrija investavo milijardus, nepagaminusi nė vienos kilovatvalandės elektros energijos, buvo užkonservuota. Šiuo metu dauguma Europos šalių referendumuose pasisako prieš atominę energetiką, todėl ragino ir Lietuvos žmones išreikšti savo nuomonę. Pasak europarlamentaro, nuomonę referendume išreikšti dar nėra vėlu. Geriau prarasti tuos keliasdešimt milijonų, investuotų į projektus, nei prarasti milijardus, statant nereikalingą objektą. V. J. Paleckis trakiškius supažindino su naujaisiais technologiniais išradimais ir sakė, kad per tuos metus, kol bus statoma atominė elektrinė Lietuvoje, pasaulyje bus išslaptintos mažųjų atominių reaktorių paslaptys, ir elektrą galės gaminti kad ir povandeninis atominis laivas ar į žemę įkasta kapsulė.  Be to, J. V. Paleckis sakė, kad Lietuvai reikia išmokti taupyti energiją, atnaujinti gamyboje technologijas ir pan. „Gamtoje juk viskas sukurta, žmogui belieka tik tai perkelti į techniką“,- apie alternatyvius  šaltinius kalbėjo buvęs diplomatas, dabar  europarlamentaras J.V. Paleckis.  Be to, Lietuvoje pramonės apimtys mažėja, o veikiančios įmonės diegia naujoviškas technologijas, suvartojančias vis mažiau energijos.

Trūksta atominės  energetikos specialistų

A. Vyšniauskas savo kalboje prisiminė savo studijų laikus, kai studentai-inžinieriai, baigę institutus, nenorėdavo važiuoti dirbti  į tuometinį Sniečkų, kur buvo statoma atominė elektrinė. Per 30 atominės elektrinės Lietuvoje veikimo metų, naujų specialistų Lietuva neužsiaugino. A. Vyšniauskas sakė, kad dėl atominės elektrinės statybos žmonėms labiausiai rūpi būsimos elektros energijos kainos. Tolimesniuose nuo sostinės rajonuose, pavyzdžiui, Akmenėje, Pakruojyje, kur nėra pramonės, žmonės neturi kur dirbti, jau dabar nebedega elektros ir nebejungia televizorių, nes neturi pinigų susimokėti už elektrą. Todėl planuojant statyti tokį gigantą, reikėtų pagalvoti, ar vėl nepaskubėsime. Visoje Europoje elektros vartojimas pastebimai mažėja, todėl gal ir  Lietuvai ateityje gali užtekti energijos, pagamintos iš alternatyvių šaltinių.  Pasak A. Vyšniausko, laikas dirba mūsų naudai, mokslininkai kuria naujus išradimus, o ir  Europos šalys, atsisakydamos atominės energetikos, bus suinteresuotos ieškoti naujų energijos gamybos šaltinių. Tad ir  mažajai Lietuvai reikėtų sekti ne Rusijos, o Vakarų šalių pavyzdžiu.  

Daug neatsakytų  klausimų

Seimo narys Jonas Liesys prieš kalbėdamas apie atominės elektrinės perspektyvas, kalbėjo apie artimesnį laikotarpį. Trakuose šią vasarą vyks pasaulio irklavimo čempionatas. Trakams reikia ruoštis priimti apie 6 tūkst. dalyvių ir tiek pat sirgalių.  Kita problema, pasak Seimo nario, karšto vandens ir šilumos  tiekimas Trakams. Šiame kurortiniame mieste iš kaminų dar rūksta anglimi kūrenamų katilinių  dūmai, o Vievis šilumą ir karštą vandenį gauna iš elektrinės. J. Liesys pasidalino mintimi, kaip Trakus apšildyti iš Elektrėnų ar Grigiškių. Valdančiojoje daugumoje seime dirbantis J. Liesys sako nėra garantuotas, kad Seime užteks balsų sprendimui dėl atominės elektrinės statybos priimti. Politikai nežino, kaip Lietuvai elgtis, kuriuo keliu pasukti. Seimo narys nerimavo, kaip Lietuva atrodys pasaulyje su savo strategijomis, ir abejojo, ar šalis  yra pasiruošusi alternatyvios energijos gamybai.

Siūlė elektrą gaminti  iš biokuro

Tie, kas prisimena Lietuvos pirmuosius Nepriklausomybės metus ir Rusijos blokadą, tie prisimena ir Vytauto Landsbergio pasakytą frazę, kad negavę dujų, kūrensime malkomis, nes miškuose yra daug sausuolių. Tie profesoriaus ir Aukščiausiosios tarybos pirmininko V. Landsbergio juokais  pasakyti žodžiai  gali virsti tikrove. Pasak  bendrovės „Timbex“ biokuro plėtros direktoriaus Egidijaus Gaidamavičiaus, miškuose guli ne tik nenaudojama šiluma, bet ir naujų jėgainių kuras. Pasak E. Gaidamavičiaus, mes perkame iš Rusijos dujas, nekuriame savo rinkos. Nenorėdami, kad būtų trukdoma, tyliai, be reklamos, Lietuvoje jau statomos mažos elektrinės, kūrenamos biokuru. Biokurą Lietuva ima iš miškų sektoriaus ir perdirbamų atliekų. Atominės elektrinės statybai E. Gaidamavičius pritartų tik tokiu atveju, jei Lietuva suteiktų tik infrastruktūrą, o investuotojas savo lėšomis statytų atominę ir pats ieškotų elektros pardavimo rinkos.

Išprusę trakiškiai

Nors diskusija dėl to, bus ar nebus Lietuva atominės energetikos valstybė, prasidėjo po darbo valandų, bet trakiškiai įsiaudrinę diskusijose laiką pamiršo. Vilija Babarskienė, kaip pati sakė, po Londoną palaksčiusi su šluota, praplėtė ir akiratį. Ji prisiminė statybą  Ignalinos atominės elektrinės, kurios jos amžiui neužteko.  Kam reikėjo uždaryti vos dvidešimt metų veikusią vieną elektrinę ir atiduoti mūsų pinigus kitos statybai. Japonija, kur žmonių gyvena beveik 100 kartų daugiau nei Lietuvoje, darniai susitarė 20 proc. mažinti atominės energijos gamybą, o Lietuva tik darniai moka už vis labiau brangstančią elektrą. Referendume žmonės galėtų pasakyti, kad jie  nenori palikti kilpos savo vaikams ir vaikaičiams, kurie dar apsispręs likti savo gimtojoje šalyje. Vilija taip pat papasakojo apie pokalbius su korėjiečiais, kurie nesupranta, kodėl lietuviai moka ir už šiukšlių išvežimą, ir už šilumą. Pasaulyje jau įprasta, kad šiukšlės į gyventojų namus grįžta paverstos šiluma, o Lietuvoje vis ieškoma galimybių, kaip iš žmonių kuo daugiau surinkti įvairiausių mokesčių. Blogiausia, pasak kalbėjusiosios, kad   tokius energetinius projektus  vykdo ne specialistai, o politikai. Bet politikai, kaip ir nusikaltėliai, ne iš dangaus pas mus nukrenta – juos išrenkame ir  leidžiame nusikalsti. Ar leisime jiems Lietuvą padaryti atominės energetikos valstybe, atsakyti turėtų referendumas. Referendume išsakytos žmonių pozicijos, pasak J.V. Paleckio, valdžia negali nepaisyti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų